Tauragės apylinkės teismo sprendimas

suinteresuotiems asmenims S. L., S. A., S. L., Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms R. K., I. M.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. O. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. L., S. A., S. L., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriui, Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Šilalės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoto asmens Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės sutinka su pareikštu reikalavimu. B. O. šeima skyriui nėra žinoma, nebuvo įrašyta nei į problemiškų, nei į socialinės rizikos šeimos apskaitą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 391 str. 1 d., jei iki bylos nagrinėjimo teisme, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka, t.y. ypatingosios teisenos tvarka - dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CPK 444 str. 2 d. 9 p.).

Nagrinėjant civilines bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kai kreipiamasi dėl tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko tėvui, turi būti vadovaujamasi vaiko gimimo metu galiojusiais įstatymais (Lietuvos Aukščiausio Teismo Senato 2005-12-29 nutarimas dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje Nr. 56, 14.4 punktas). Taigi šiuo atveju nėra taikomos Lietuvos Respublikos Civilio kodekso (toliau – CK), kuris įsigaliojo nuo 2001-07-01, 3.146–3.148 str. nuostatos. Kai vaikas yra gimęs laikotarpiu nuo 1968-10-01 iki 2001-07-01, teismas turi vadovautis tuo metu galiojusiu Santuokos ir šeimos kodekso 56 str. (Lietuvos Aukščiausio Teismo Senato 2005-12-29 nutarimas dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje Nr. 56). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas gimė 2000-02-19, todėl taikomos minėto kodekso nuostatos, reglamentuojančios tėvystės nustatymą. Santuokos ir šeimos kodekso 56 str. nurodyta, jog jeigu miršta spėjamas vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvas, tėvystė gali būti nustatoma teismine tvarka sutinkamai su Kodekso 55 str. 2 d. Tai reiškia, jog teismas privalo atsižvelgti į nurodyto kodekso 55 str. 2 d. numatytas aplinkybes, t. y. vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo bendrą gyvenimą, bendrą ūkio tvarkymą iki vaiko gimimo arba bendrą vaiko auklėjimą arba išlaikymą, arba į įrodymus, patikimai patvirtinančius, kad asmuo pripažino tėvystę (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-03-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2001).

Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

Lietuvos Respublikos CPK 389 str. nustatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra eksperto išvada. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas ar išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, ir kiti. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakovo atsisakymą ekspertizės gali įvertinti kaip tėvystės įrodymą.

2004 m. gruodžio 21 d. nutartyje (c. b. Nr. 3K-7-607/2004) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata – atsisakymas ekspertizės, teismo, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, gali būti įvertintas kaip tėvystės įrodymas - taikytina tik atsakovui spėjamam vaiko tėvui. Tuo atveju, kai ekspertizės tėvystei nustatyti atsisako spėjamo vaiko tėvo artimieji giminaičiai: tėvai, vaikai, broliai, seserys (CK 3.135 straipsnis), CK 3.148 straipsnio 2 dalis netaikoma. Toks CK 3.148 straipsnio 2 dalies aiškinimas grindžiamas tuo, kad artimieji spėjamo vaiko tėvo giminaičiai nėra tėvystės teisinių santykių dalyviai, tik spėjamas vaiko tėvas gali būti šių santykių dalyvis. Įstatyme įtvirtinta nuostata – atsisakymas ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, gali būti įvertintas kaip tėvystės įrodymas – atsakovas (spėjamo vaiko tėvas) skatinamas atlikti ekspertizę ir nevengti pagrindinio įrodymo (mokslinio tyrimo) tėvystei patvirtinti ar paneigti gavimo. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat laiko, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė, kiek tai įmanoma žinoti savo tėvus, šios Konvencijos 3 straipsnis, įtvirtinantis geriausių vaiko interesų prioritetą, CK 3.3 straipsnis, įtvirtinantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principus, bei CK 3.146-3.148, 3.150 straipsniai, numatantys, jog tėvystės nustatymo ir nuginčijimo klausimai sprendžiami vaiko interesais, negali lemti priverstinio spėjamo vaiko tėvo artimųjų (tėvų, vaikų, brolių, seserų) ekspertizės atlikimo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus asmuo neliečiamas. Dėl to priverstinės ekspertizės atlikimas šios kategorijos bylose negalimas spėjamo vaiko tėvo, juolab spėjamo vaiko tėvo artimųjų atžvilgiu. Šių asmenų atsisakymo atlikti ekspertizę negalima laikyti tėvystę patvirtinančiu įrodymu, nes įstatymas - CK 3.148 straipsnio 2 dalis - nenumato tokios procesinės pasekmės spėjamo vaiko tėvo artimiesiems giminaičiams.

Suinteresuoti asmenys S. L. ir S. A. kategoriškai atsisakė duoti ėminius DNR tyrimui atlikti. Teismas tikslu atlikti tyrimą pagal S. L. kraują užklausė dėl saugomų ėminių ar domenų apie kraujo grupę iš VšĮ Šilalės rajono ligoninės, VšĮ Kaltinėnų pirminės sveikatos priežiūros, UAB „Šilalės šeimos gydytojų praktika“. Iš gautų pranešimų į užklausimus matosi, kad S. L. saugomų ėminių ar domenų apie kraujo grupę užklaustose gydymo įstaigose ir kituose institucijose nėra (2 t., b. l. 24, 25, 27). Suinteresuotiems asmenims nesutinkant duoti ėminių pavyzdžius DNR tyrimui bei nesant duomenų apie S. L. kraujo grupę, ekspertizės atlikimas šioje byloje negalimas.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.148 straipsnį kaip esminis pagrindas tėvystei nustatyti įtvirtinti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo). Tuo atveju, jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai.

Nagrinėjamoje byloje nepateikta jokių rašytinių duomenų, įrodančių, jog pareiškėja B. O. ir spėjamas vaiko tėvas S. L. bendrai gyveno, tvarkė bendrą ūkį iki P. O. gimimo ar bendrai auklėjo vaiką. Taip pat nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėjos B. O. sutuoktinis R. O. mirė 1998-06-18, tai yra daugiau nei prieš pusantrų metų iki P. gimimo. P. O. gimimo įrašas Nr. 13, išduotas 2000-02-23, sudarytas remiantis motinos pareiškimu ir darytina išvada, kad duomenys apie tėvą įrašyti tik pagal tuo metu galiojusias įrašų sudarymo taisykles. Kadangi vaiko gimimo liudijime P. tėvu įrašytas kitas asmuo, tačiau įrašas, kaip minėta, padarytas remiantis ne bendru tėvo ir motinos pareiškimu ar teismo sprendimu, o pagal tuo metu galiojusias įrašų sudarymo taisykles, tai, teismo nuomone, siekiant nustatyti tėvystės faktą ypatingąja teisena nėra būtina prieš tai nuginčyti įrašą vaiko gimimo liudijime.

Iš pareiškėjos, suinteresuotų asmenų, liudytojų paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad B. O. nuo 1996 metų dirbo L. ūkyje įvairius ūkio darbus ir buvo pažįstama su S. L.. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pagimdė sūnų P.. 2000 m. vasario 23 d. Šilalės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje padarytas P. O. gimimo įrašas Nr. 13, kuriame duomenys apie tėvą nurodyti R. O. (b. l. 6). S. L. mirė 2008-01-25 (b. l. 42). Pareiškėja nurodo, kad ji su S. L. intymiai bendrauti pradėjo nuo 1998 m. liepos – rugpjūčio mėnesio dar pareiškėjai tebedirbant (duomenys neskelbtini). Po ko jų santykiai tęsėsi ir pareiškėjai persikėlus gyventi į Šilalę, jog S. L. užeidavo ir po vaiko gimimo, pripažino vaiką, atnešdavo saldainių, kartais duodavo pinigų. Patikslintame pareiškime pareiškėja paaiškino, kad kartu su S. L. negyveno, S. L. tik pas pareiškėją lankydavosi. Liudytojos S. P., E. D. ir G. B. iš dalies patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes. Liudytoja S. P. nurodė, jog matydavo 1999-2000 metais pas B. O. ateinantį S. L.. Šiai liudytojai S. L. prisipažino, kad B. O. laukiasi nuo S. L.. Matė, kad S. L. užeidavo, kai jau ir P. buvo gimęs, S. L. pripažino P. kaip savo sūnų, atnešdavo saldainių, šiek tiek pinigų duodavo. Liudytojos E. D. ir B. B. patvirtino, jog S. L. lankėsi pas B. O., tačiau intymiai bendraujant jų nematė ir B. O. su S. L. kartu negyveno.

Tuo tarpu liudytojai G. J., V. B., A. J., G. C. nurodė priešingas aplinkybes nei pareiškėjos pakviesti liudytojai. Liudytojas V. B., G. C. dirbo L. ūkyje ir nieko nežinojo apie B. O. intymų bendravimą su S. L., nurodė, jog S. L. visą laiką gyveno šeimoje, niekada V. B. neminėjo apie jokį sūnų, nors su S. L. pastarasis bendravo artimai.

Byloje yra tik pareiškėjos paaiškinimai, kad ji su S. L. turėjo lytinius santykius, iš kurių gimė sūnus P... Taip pat pareiškėjos ir jos brolio žmonos E. D. bei draugių S. P., B. B. paaiškinimai, kad S. L. pripažino save vaiko tėvu. Teismas laiko, kad tik pareiškėjos ir aukščiau paminėtų liudytojų paaiškinimų nepakanka konstatuoti, kad S. L. pripažino save vaiko tėvu. Pareiškėjos ir liudytojų paaiškinimai nėra patikimi, nes jos yra suinteresuotos bylos baigtimi pareiškėjos naudai, jų nepatvirtina kiti bylos duomenys. Suinteresuotiems asmenims S. L. ir S. A. atsisakius atlikti DNR tyrimą byloje nėra kitų įrodymų, galinčių patikimai patvirtinti S. L. tėvystę.

Ištirta bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja kartu su S. L. negyveno nei iki vaiko gimimo, nei po jo gimimo. Vaikui gimus su juo nebendravo, jo neauklėjo, prie vaiko išlaikymo neprisidėjo. Pareiškėja neįrodė, kad atsakovas pripažino tėvystę. Šioje byloje nėra nustatyti jokie įrodomieji faktai patvirtinantys, kad S. L. yra pareiškėjos sūnaus P. O. tėvas. Todėl pareiškėjos pareiškimas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Pareiškimą atmetus, iš pareiškėjos priteistinos suinteresuotiems asmenims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Suinteresuotas asmuo S. L. byloje pateikė duomenis, jog ji sumokėjo advokato padėjėjui G. G. už jo suteiktas atstovavimo paslaugas 982,20 Eur, kurios priteistinos iš pareiškėjos (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 - 270 str., teismas

nusprendė:

B. O. pareiškimą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos B. O., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 982,20 eurų atstovavimo išlaidų suinteresuotam asmeniui S. L..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilalės rajono apylinkės teismą.