Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui A. T. ir trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, P. S. dėl atsakovo A. T. iškeldinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Parengiamojo teismo posėdžio metu šalys ginčo taikiai neišsprendė (61-63 b.l.).

Pradėjus bylą nagrinėti iš esmės (CPK 249 str.), ieškovė I. S. ieškinio reikalavimus palaikė pilna apimtimi, tretysis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje P. S. sutiko su ieškinio reikalavimais, o atsakovas A. T. pripažino ieškinį. Ieškovė nesutiko ginčo spręsti taikiai. Kadangi atsakovas A. T. pripažino ieškinį, šis ieškinio pripažinimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.), todėl, sutikus visiems proceso dalyviams, buvo nuspręsta baigti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 140 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš šalių pateiktų procesinių dokumentų ir prie jų pridėtų rašytinių dokumentų matyti, kad ieškovė I. S., tretysis asmuo – ieškovės sutuoktinis P. S. ir atsakovas – ieškovės brolis A. T., gyvena ieškovei I. S. nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (15-16 b.l.). Atsakovas A. T. šiame name gyvena ieškovės I. S. leidimu, nuomos sutartis nesudaryta. Atsakovas A. T. yra deklaravęs gyvenamąją vietą ginčo name (5 b.l.). 2013 m. vasario 18 d. I. S. kreipėsi į notarą su pareiškimu dėl pareiškimo persiuntimo, kuriuo prašė atsakovą A. T. iki 2013 m. gegužės 18 d. išsikelti iš jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šis pareiškimas buvo išsiųstas atsakovui (6 b.l.). Kadangi atsakovas A. T. pripažino ieškinį, konstatuotina, kad ieškovė I. S. įrodė ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes (CPK 187 str.).

Kadangi atsakovas pripažino ieškinį, surašytini sutrumpinti sprendimo motyvai (CPK 268 str. 5 d.).

Iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad ginčas tarp šalių yra kilęs iš panaudos teisinių santykių (CK 6.629 str.). Įstatymas apibrėžia panaudos sutarties sampratą ir numato, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos) gavėjui nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės (CK 6.629 str.). Panaudos sutarčiai taikomos CK 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.478, 6.479, 6.481 straipsnių, 6.489 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6.501 straipsnio nuostatos (CK 6.629 str. 2 d.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.479 straipsnio 1 dalį nuomos (panaudos) sutartis gali būti terminuota arba neterminuota, tačiau visais atvejais sutarties terminas negali būti ilgesnis kaip vienas šimtas metų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuomos (panaudos) sutarties terminas nustatomas šalių susitarimu. Kadangi nei ieškinyje, nei prie jo pridėtuose dokumentuose nėra jokių duomenų apie panaudos sutarties terminą, laikytina, kad tarp ginčo šalių 2006 m. sausio 9 d. (kai ieškovė paveldėjo tą gyvenamojo namo dalį, kurioje ir iki tol gyveno atsakovas (12 b.l.), ir leido joje gyventi atsakovui) sudaryta panaudos sutartis buvo neterminuota. Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.642 straipsnio 1 dalimi, kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Norėdama vienašališkai nutraukti panaudos sutartį šalis privalo išreikšti savo valią, apie sutarties numatomą nutraukimą pranešimu informuodama kitą sutarties šalį. Toks pranešimas yra būtina vienašališko sutarties nutraukimo sąlyga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 5 d. nutartis V. R. v. E. S., L. S. civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2004). Neterminuotos panaudos sutarties vienašališko nutraukimo prieš terminą pagrindinė sąlyga yra panaudos davėjo duotas prieš tam tikrą laiką įspėjimas apie sutarties su panaudos gavėju nutraukimą; įspėjimo apie neterminuotos sutarties nutraukimą pakanka, kad panaudos sutartis būtų nutraukta pagal Lietuvos Respublikos CK 6.642 straipsnio 1 dalį. Ieškovė savo valią dėl sutarties nutraukimo ieškovui pareiškė 2013 m. vasario 18 d., išsiųsdama pranešimą su prašymu išsikelti ir išsiregistruoti iš jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (6 b.l.). Tokiu būdu darytina išvada, kad ieškovės pranešimo pakanka, jog panaudos sutartis būtų nutraukta pagal Lietuvos Respublikos CK 6.642 straipsnio 1 dalį, o atsakovas būtų iškeldintas iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, nes pagal Lietuvos Respublikos CK 4.98 straipsnio nuostatas savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus. Po ieškovės pranešime nurodytos atsakovui išsikeldinti datos (2013 m. gegužės 18 d.) šalys tapo nebesaistomos tarpusavio prievolinių teisinių santykių, t. y. atsakovas A. T. neteko ginčo gyvenamojo namo naudojimosi teisių ir teisinio pagrindo naudotis ginčo gyvenamuoju namu. Dėl šių priežasčių gyvenamojo namo savininkė (ieškovė I. S.) įgijo teisę reikalauti atsakovo A. T. iškeldinimo iš gyvenamojo namo Lietuvos Respublikos CK 4.98 straipsnio, pagal kurį turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, pagrindu. Kadangi atsakovas pagal ieškovės 2013 m. vasario 18 d. išsiųstą pranešimą išsikelti iš ieškovei priklausančio gyvenamojo namo iki 2013 m. gegužės 18 d. neišsikėlė, bei to nepadarė ir iki ieškinio padavimo teisme dienos, tai rodo, kad atsakovas piktnaudžiauja savo teisėmis ir tuo pažeidžia ieškovės teises bei teisėtus interesus, kas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.). Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas dėl atsakovo iškeldinimo tenkintinas, ir atsakovas A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) iškeldintinas iš ieškovei priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos (CK 4.98, 6.200, 6.477, 6.479, 6.483, 6.489, 6.609, 6.610, 6.629, 6.642 straipsniai).

Nuo 1999 m. liepos 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymui Nr. VIII-840, nebeliko gyventojų gyvenamosios vietos registracijos, ją pakeitė gyvenamosios vietos deklaravimas. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos gyventojų gyvenamosios vietos deklaravimo sąlygas ir tvarką, deklaravimo duomenų pateikimą, apskaitą, tvarkymą ir naudojimą, nevaržant asmenų teisės laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, laisvai išvykti iš Lietuvos, išskyrus tuos atvejus, kai šios teisės varžomos kitų įstatymų (Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 1 straipsnis). Deklaravimo tikslai yra rinkti ir kaupti duomenis apie asmenų gyvenamąją vietą, siekiant vykdyti valstybinius uždavinius, gerinti administravimą, įgyvendinti švietimo, socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros bei kitas su asmeniu, jo gyvenamąja vieta bei gerove susijusias programas, užtikrinant, kad duomenys apie asmens gyvenamąją vietą būtų pateikiami tik vienai šiuos duomenis renkančiai institucijai (Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2 straipsnis). Gyvenamosios vietos deklaravimas - gyvenamosios vietos adresą sudarančių duomenų pateikimas deklaravimo įstaigai (Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas). Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis privalo deklaruoti gyvenamąją vietą, o, pasikeitus gyvenamajai vietai, per 7 dienas privalo deklaruoti naują gyvenamąją vietą (Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 straipsnio 7 punktas, Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. (29)4R-18 (aktuali redakcija) 10 punktas). Deklaravimo duomenų taisymo, keitimo ir naikinimo tvarką nustato Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnis bei Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių V dalis. Taisyklių 72 punkte nurodyta, kad deklaravimo duomenys taip pat naikinami, kai pateikiamas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl deklaravimo duomenų panaikinimo. Kadangi atsakovas A. T. neteko teisės gyventi ieškovei I. S. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir yra iškeldintinas, panaikintini ir atsakovo A. T. gyvenamosios vietos deklaravimo ieškovei I. S. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), duomenys, o ne panaikintina teisinė gyvenamosios vietos registracija, kaip reikalavo ieškovė. Toks ieškinio reikalavimo formuluotės pakeitimas nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo A. T. ieškovei I. S. priteistinos visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 149 Lt žyminis mokestis, ieškovės sumokėtas paduodant ieškinį (18 b.l.), 850 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (35 b.l.) ir 38,43 Lt kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų (notaro atlyginimas ir kitos rinkliavos bei pašto išlaidos (6, 18 b.l.) viso 1037,43 Lt (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 93 str. 1 d., 98 str.). Ieškovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra realios, pagrįstos sutartimi, mokėjimo dokumentais, atitinka Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 96 straipsniu, iš atsakovo į valstybės pajamas yra priteistinos 14,86 Lt (keturiolikos litų ir 86 centų) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-268, 270, 271, 275, 279, 281-282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakovą A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovei I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos.

Panaikinti atsakovo A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), deklaravimo duomenis.

Priteisti iš atsakovo A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 1037,43 Lt (vieną tūkstantį trisdešimt septynis litus ir 43 centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 14,86 Lt (keturiolika litų ir 86 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacine tvarka, skundą paduodant šiame teisme.