Kauno apygardos teismo nutartis

2020-02-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-76-594/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-07
Bylos Nr.
1S-76-594/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26482-2015-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Evaldas Gražys, Albinas Antanaitis
Nuteistasis
G. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-76-594/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26482-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo G. R. (toliau – G. R.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2020 m. sausio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. R. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams 6 mėnesiams.

1.1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir G. R. pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2018 m. gegužės 13 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gegužės 3 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2019 m. gruodžio 12 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam G. R. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. sausio 7 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.

Šalies argumentai

4. Skundu apygardos teismui nuteistasis G. R. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti 2019 m. gruodžio 12 d. Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Nuteistasis pabrėžia, kad bausmės dydį už nusikalstamą veiką nustato teismas apkaltinamuoju nuosprendžiu, o kokia bausmės dalis turi būti atlikta, kad būtų galima taikyti lygtinį paleidimą yra aiškiai apibrėžta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalyje, todėl bet kokios šių normų interpretacijos prieštarauja aiškiai įtvirtintoms įstatymų nuostatoms. Teismas turi vadovautis ne vien tik bausmės paskirtimi, bet ir lygtinio paleidimo tikslais. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas yra priešiškai nusiteikęs nuteistojo atžvilgiu, nenori įsigilinti į teigiamus jo asmenybės pokyčius ir daromą pažangą, ir akcentuoja tik neigiamas aplinkybes. Teismas turi spręsti ar atsižvelgus į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, pakitusį požiūrį ir mąstymą, jo požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, faktiškai atliktą bausmės laiką, yra pagrindas spręsti, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, tačiau neturi gilintis į nuteistojo praeitį, jo padarytą nusikaltimą. Nuteistojo pažangą rodo jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pataisos namų režimo ir taisyklių laikymasis, požiūris į darbą, galiojančių nuobaudų neturėjimas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad nuteistasis yra pasitaisęs ir gali būti lygtinai paleistas.

4.2. Skunde pabrėžiama, kad remiantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Visuotine žmogaus teisių deklaracija bei Europos žmogaus teisių teismo formuojama praktika, asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmę turi teisę žinoti, kokioms konkrečiai sąlygoms esant jie gali tikėtis būti paleisti iš pataisos namų anksčiau laiko ir toliau taisomi, būdami neizoliuoti nuo visuomenės. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą pažeidė nuteistojo teisėtų lūkesčių principą. Juolab, kad lygtinis paleidimas iš esmės nereiškia atleidimo nuo bausmės, nes nuteistajam ir toliau yra taikomi valstybės apribojimai.

4.3. Skunde teigiama, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, nebuvo baustas, 1 kartą skatintas, lankė socialinės reabilitacijos užsiėmimus, dirba, paleistas lygtinai turės nuolatinę gyvenamąją vietą.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į nuteistojo G. R. apeliacinį skundą, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras A. Furmonas prašo atmesti nuteistojo apeliacinį skundą ir Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartį palikti galioti, kadangi apylinkės teismas, įvertinęs visą pateiktą medžiagą, pagrįstai padarė išvadą, kad nuteistojo G. R. taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, o padaryta pažanga neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo G. R. skundas tenkinamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus pirmosios instancijos teismo nutarties turinį konstatuotina, kad priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo G. R. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinant savo kriminogeninius veiksnius, dėl ko pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant jam lygtinį paleidimą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti G. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė padaryto nusikaltimo pobūdžiui, pavojingumui bei išskiriamiems kriminogeniniams veiksniams ir bausmės dydžiui, tačiau, visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su jo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių G. R. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei lakoniškai konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga vis dar nėra pakankama. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise. Juo labiau, kad remiantis aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis bei bausmės dydis, kaip pagrįstai tai nurodo savo skunde ir nuteistasis, gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.

9. Pritariant Komisijos išvadoms, visų pirma pažymėtina, kad nors G. R. praeityje buvo teistas, tačiau laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atlieka pirmą kartą. Be to, ankstesni teistumai išnykę. Prieš įvykdant nusikalstamą veiką, už kurią šiuo metu atlieka bausmę, nuteistasis paskutinį kartą buvo teistas 2001 m. už vagystę - 8 mėn. laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas. Šiuo metu nuteistasis jau yra atlikęs BVK reikalaujamą bausmės dalį (likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dieną (2019 m. gruodžio 12 d.) – 4 mėnesiai 21 diena), kas suponuoja išvadą, kad nuteistojo paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus ir negali būti laikoma didele, kaip tai nurodo apylinkės teismas, todėl sprendžiant G. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, esminę reikšmę įgauna jo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju sudaro pagrindą manyti, kad G. R. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.

10. Nors Socialinio tyrimo išvados duomenimis, šioje G. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar išskiriami keli jo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintys paskatinti rizikos veiksniai (probacijos taisyklių pažeidinėjimas – panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas; pastovaus darbo neturėjimas; piktnaudžiavimas alkoholiu; mąstymas ir elgesys – negeba susieti alkoholio su smurtiniu savo elgesiu), tačiau nuteistojo turima nuolatinė gyvenamoji vieta (butas, į kurį ketina grįžti lygtinio paleidimo atveju) bei teigiama nuteistojo darbinė motyvacija, yra aplinkybės leidžiančios daryti pagrįstą išvadą, kad aptariami kriminogeniniai veiksniai šiuo metu yra pakankamai pakitę ir nelems pakartotinio nusikalstamumo, juolab, kad kaip minėta paskutinis ankstesnis teistumas buvo 2001 m. Šiame kontekste taip pat svarbu pažymėti, kad nors nusikaltimas, už kurio padarymą G. R. atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra susijęs su smurto panaudojimu kito asmens atžvilgiu (pastūmė sugėrovą ir šis nukritęs ant grindinio susižalojo), tačiau kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, šiuo metu nuolatiniai agresijos požymiai G. R. elgesyje nestebimi, pataisos namuose jis elgiasi nepriekaištingai, neturi jokių nuobaudų, tame tarpe ir už smurtinio pobūdžio veiksmų atlikimą kitų nuteistųjų atžvilgiu. Jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu jis dalyvavo socialinės reabilitacijos programose „Kitoks“, „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, sprendė turimą alkoholio vartojimo problemą, jo pakartotinio smurtinio elgesio rizika yra žema. Nuteistasis teigiamai vertina jį prižiūrinčių pareigūnų darbą, remia visuomenės vertybes, o tai skundą nagrinėjančiam teismui leidžia spręsti, kad stebima aiški ir teigiama G. R. smurtinio elgesio korekcija.

11. Nesutinkant su apylinkės teismo išvadomis svarbu paminėti ir tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos nuteistasis pripažįsta, savo elgesį analizuoja adekvačiai, prisiima atsakomybę už neteisėtus veiksmus, kas visumoje neabejotinai labiau teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir suponuoja pagrįstą išvadą, jog šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje G. R. tiek savo neteisėtus veiksmus, tiek ir jų pasekmėje atsiradusius padarinius vertina kritiškai. Darant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jam inkriminuotą nusikaltimą nuteistasis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos jo nusikalstamumui, tačiau ir šį jo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintį paskatinti veiksnį, būdamas pataisos namuose, G. R. vėlgi koregavo išimtinai teigiama linkme. Bylos duomenimis, per bausmės atlikimo laiką vartojant alkoholinius gėrimus, jų surogatus, narkotines, psichotropines ir kitas psichiką veikiančias medžiagas G. R. pastebėtas nebuvo, sprendė alkoholio vartojimo problemą, be to ir būdamas laisvėje, buvo kreipęsis pagalbos į specialistus, kas neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja labiau teigiamai.

12. Pritariant G. R. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos įvertintina ir tai, kad laisvėje nuteistasis dirbo, jo teigimu turi apie 5 metus darbo stažo, paskutiniu metu dirbo žvėrelių auginimo fermoje, pataisos namuose taip pat nuo 2018 m. spalio 1 d. dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“ siuvėju, kas neabejotinai rodo teigiamą nuteistojo darbinę motyvaciją, galinčią veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotinio G. R. nusikalstamo elgesio jo lygtinio paleidimo atveju. Be to, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, nuteistasis lygtinio paleidimo atveju ketina įsidarbinti ir dengti iš jo priteistą žalos atlyginimą. Šių duomenų visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir parodo ilgalaikius nuteistojo planus išėjus į laisvę dirbti, būti naudingu visuomenės nariu, o gaunant atlyginimą, gyventi laikantis bendrųjų elgesio nuostatų, nepažeidinėjant įstatymų.

13. Tinkamą nuteistojo elgesio korekciją pataisos namuose neabejotinai patvirtina ir teigiamas jo elgesys jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką drausmine tvarka G. R. nebuvo baustas nei karto, už dalyvavimą programose buvo paskatintas, kas rodo, jog G. R. savo elgesį, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, koregavo tinkamai. Tokiu būdu, spręsti, kad nuteistasis dar nepadarė išvadų dėl savo elgesio ir nesugebės gyventi visuomenėje nepažeidinėdamas visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, priešingai nei skundžiama nutartimi tai iš esmės konstatavo pirmosios instancijos teismas, nėra pakankamo pagrindo. Šių duomenų kontekste pažymėtina, kad nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėja. Nuteistasis palaiko ryšius su artimaisiais (su motina bendrauja laiškais ir telefonu, ji prižiūri jo butą), kas leidžia pagrįstai manyti, jog G. R. socialiniai santykiai jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju taip pat gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotino nuteistojo nusikalstamo elgesio.

14. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes aukštesnysis teismas sprendžia, kad teigiamai G. R. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus ir leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, o jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartis naikintina ir dėl nuteistojo G. R. skundo priimamas naujas sprendimas – patvirtinamas 2019 m. gruodžio 12 d. Komisijos nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl G. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistojo atžvilgiu nustatant atitinkamas probacijos sąlygas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo G. R. skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą: patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistojo G. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir jį lygtinai paleisti iš pataisos namų.

G. R., gim. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais, paskirti pareigas:

- per 15 (penkiolika) dienų nuo nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir šią pareigą vykdyti per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką;

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysDaiva Jankauskienė