Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas – 10 klasių, nevedęs, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., padarymu

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. gruodžio 11 d., apie 17 val. 30 min., Šilutės r., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje prie (duomenys neskelbtini) buto durų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, norėdamas A. S. išvyti iš laiptinės, tyčia dūrė vieną kartą peiliu nukentėjusiajam A. S. į dešiniąją krūtinės dalį ir padarė durtinę - pjautinę kiaurinę krūtinės ląstos priekinio paviršiaus dešinės pusės žaizdą ir kiaurinį dešiniojo plaučio sužalojimą, kiaurinį viršutinės ir apatinės tuščiųjų venų jungties (magistralinių širdies kraujagyslių, ateinančių į širdį) sužalojimą, sukėlusį A. S. vidinį kraujavimą, dėl to A. S. po kelių minučių mirė įvykio vietoje, ir taip tyčia nužudė A. S.

Kaltinamasis A. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu padaręs inkriminuojamą nusikaltimą prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2010 m. gruodžio 11 d. su M. L. ir A. V. visi nuėjo pas jį į namus, parsinešė alaus. Geriant alų, išgirdo beldimą į duris. Nuėjęs į koridorių pamatė ten stovinčius A. S. su V. K. A. S. jam pradėjo priekaištauti dėl kaimo merginų, kaltino jį, kad visiems pasakoja, jog jis su V. K. ėjo į parduotuvę vogti alaus. A. S. puolė jį ir trenkė jam į veidą. Nuo smūgio jis įvirto į buto vidų. Iš išgąsčio, nežinodamas ką daryti, pasiėmė iš virtuvėje esančios spintelės peilį ir išbėgo į laiptinę. Sužaloti nieko nenorėjo, peilį pasiėmė turėdamas tikslą pagąsdinti A. S., kad šis išeitų lauk. Kai A. S. pamatė, kad jis turi peilį, vėl puolė ant jo. A. S. puolant jis atkišo peilį ir tuomet A. S. pats užgriuvo ant peilio. Viskas įvyko laiptinėje. A. S. ir V. K. į butą patekę nebuvo. Po įvykio jis įėjo į buto vidų, apsirengė ir išėjo. Peilį paliko namie, numesdamas į kriauklę ar prie spintelių. Išėjęs, išvažiavo pas pusbrolį į Šilutę. Pusbrolis jį nuvežė į Kauną ir jis išvažiavo į užsienį, kadangi buvo išsigandęs ir nežinojo, ką daryti. Po dviejų dienų pats paskambino į policijos komisariatą ir paklausė, ką jam daryti: ar važiuoti į policiją, ar vykti į Lietuvą. Kadangi jam buvo atsakyta, jog vyktų į policijos komisariatą, jis taip ir padarė. Po to buvo pargabentas į Lietuvą. Įvykio metu nebuvo apsvaigęs, buvo išgėręs tik stiklinę alaus. Sutinka su nukentėjusiųjų pareikštais civiliniais ieškiniais, tačiau teigia, jog ieškinio suma yra per didelė, neturės iš ko atlyginti jos. Atsiprašo nukentėjusiųjų.

Nukentėjusioji N. U. parodė, kad tą vakarą pas ją atėjo sūnaus draugas V. K. ir pasakė, kad A. B. laiptinėje peiliu įdūrė A. S. ir yra atvažiavusi greitoji medicinos pagalba. V. K. pasakojo, kad A. S. sėdėjo laiptinėje ant batų spintelės ir rišosi batus. Tuo metu išbėgo A. B. ir įdūrė jam. Nuvažiavusi į ligoninę sužinojo, kad sūnaus neatvežė. Paskambino M. L., jis pasakė, kad A. S. mirė. Buvo nuėję prie įvykio vietos, tačiau į laiptinę įleista nebuvo. Ten išgirdo, kad sūnus jau nebegyvas. Byloje reiškia civilinį ieškinį 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir 3218,01 Lt turtinės žalos atlyginimui už laidojimo išlaidas. A. B. jos neatsiprašė, iškart pabėgo į užsienį. Prašo nubausti A. B. griežčiausia bausme.

Nukentėjusioji J. S. parodė, kad A. S. buvo jos sutuoktinis. Apie įvykį sužinojo būdama darbe iš kaimynės J. M. Ji pasakė, kad jos sutuoktinio nebėra, nes A. B. jį padūrė. Ji išvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Kai nuvažiavo, A. S. įvykio vietoje jau nebebuvo. Iš kaimynės pasakojimo sužinojo, kad A. S. buvo nuėjęs pas A. B. į namus. A. B. mama jį išvarė ir jis ėjo lauk. N. B. išėjo A. S. iš paskos, jie susikivirčijo, tada išbėgo A. B. su peiliu ir jam įdūrė. Tiksliai nepamena visų įvykio detalių, tačiau apie įvykį sužinojo iš kaimynės J. M. A. S. bendravo su A. B., M. L., A. V., D. S. Byloje reiškia civilinį ieškinį 150000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, kadangi viena augina A. S. vaiką, taip pat dar vieno laukiasi. Vaikams paaugus reikės paaiškinti, kur yra jų tėvas, pati patyrė skausmą, netektį, todėl žalą vertina tokia suma. Prašo nubausti A. B. griežčiausia bausme.

Liudytojas A. V. parodė, kad 2010 m. gruodžio 11 d. įvykį pamena. Apie 13.00 val. A. B. prašymu nupirko ir nunešė jam į namus cigarečių. Pas A. B. namuose dar buvo M. L. ir jie gėrė vyną. Kai užbaigė gerti vyną, jam dar davė pinigų vynui nupirkti. Jis dar nupirko vyno ir sugrįžo atgal pas A. B. Jiems geriant į namus sugrįžo A. B. mama N. B. Po kurio laiko M. L. prašymu jis dar nupirko alaus ir toliau visi gėrė. Kai jau ruošėsi eiti namo, atėjo A. S. su V. K. Jis negirdėjo, kad jie būtų beldęsi į duris, pamatė tik, kaip jie užėjo į vidų. N. B. tuo metu buvo vonioje. Išgirdusi svetimus balsus N. B. pasakė, kad „čia ne viešbutis“, ir juos išvarė. A. S. su V. K. išėjo. A. S. laiptinėje prie batų spintelės avėsi batus, nes jie į vidų buvo užėję be batų. Jiems išėjus, N. B. kažką darė vonioje, o paskui išėjo į laiptinę ir kažką kalbėjosi. Jis stovėjo virtuvėje prie kriauklės, M. L. su A. B. sėdėjo. Po kelių sekundžių A. B. pasakė: „ką čia erelį vaidina?“, greit pašoko, griebė kažką iš stalčiaus ir išėjo. Po kurio laiko išgirdo N. B. šaukiant: „Artūrai ką čia padarei?“. Jis nesuprato, kas įvyko, ir tada grįžo A. B. Kadangi jis jau ruošėsi išeiti, laiptinėje pamatė prie batų spintelės gulintį A. S. Tą dieną trise išgėrė du butelius vyno ir alaus. Neblaiviausias galbūt buvo A. B.

Liudytojas M. L. parodė, kad įvykio dieną susitiko su A. B. prie parduotuvės ir pasiūlė jam atsigerti alaus. Alų gėrė prie parduotuvės, bet kadangi buvo šalta, A. B. pasiūlė eiti pas jį į namus. Begeriant baigėsi cigaretės. Tuomet jis paskambino A. V., kad nupirktų cigarečių ir atneštų pas A. B. Panašiai apie pietus A. V. atnešė jiems cigarečių. Tada jie pasiūlė ir jam prisijungti. Gėrė alų ar vyną, tiksliai nebeatsimena. Atrodo, kad pradžioje gėrė vyną, paskui alų. Kai baigėsi vynas, jis paprašė A. V., kad dar parneštų. Toliau visi trys gėrė. Grįžo N. B., tačiau, kadangi ji jiems nieko nesakė, jie gėrė toliau. Apie 17.00 val. pabeldę į duris atėjo A. S. su V. K.. Jie įėjo į vidų, pasisveikino. A. B. kažką su jais kalbėjo, tačiau būtent apie ką, jis negirdėjo, nes viskas vyko koridoriuje. Po kurio laiko, atrodo, jie pradėjo pyktis, girdėjosi A. B. ir V. K. bei A. S. balsai. Jis su A. V. tuo metu buvo virtuvėje. Tiksliai nebeatsimena, kaip viskas įvyko. A. B. staiga grįžo į virtuvę, kažką pasiėmė iš stalčiaus. Tada vėl išbėgo į laiptinę. Po kelių sekundžių N. B. pradėjo šaukti: „Ką Artūrai padarei?“. Jis išbėgo su A. V. ir pamatė gulintį A. S. ant žemės. A. V. išsigandęs išbėgo kviesti greitosios medicinos pagalbos. Atrodo, kad ir A. B. išbėgo kartu, bet tiksliai atsiminti negali. N. B. jo paprašė su ja pabūti. Ji nešė šlapius rankšluosčius, o jis dėjo A. S. ant žaizdos. Praėjus maždaug 15 min. suprato, kad A. S. jau miręs. Buvo apsvaigęs, toks pat buvo ir A. B., nes jie kartu gėrė maždaug nuo 11.00 val. ryto. Nežino, kodėl kilo konfliktas tarp A. B., A. S. ir V. K., tačiau girdėjo, kad jie keikiasi. Virtuvėje konflikto nebuvo, konfliktas įvyko laiptinėje. Jis visą laiką su A. V. buvo virtuvėje. Nematė, kad būtų suduotas smūgis A. B. Grįžęs iš laiptinės A. B. pasakė, kad papjovė A. S. A. B. ėjo šonu, gal iš girtumo, bet buvo labai piktas. A. S. pažinojo seniai, jis buvo normalus žmogus. A. S. santykiai su A. B. buvo normalūs.

Liudytojas V. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. I, b. l. 169–172), parodė, kad 2010 m. gruodžio 11 d., po 13 val., susitiko su A. S. Šilutės r., (duomenys neskelbtini) kaime, ir kartu su A. S., N. U., L. U. grįžo į Juknaičių kaimą. A. S. buvo neblaivus ir pasakojo, kad su A. B. gėrė ryte. Esant Juknaičių kaime su A. S. nuėjo pas pastarojo kaimynę J., kur A. S. su kaimyne ir jos vyru S. gėrė atsineštą 0,5 l degtinės butelį. Maždaug po 2 val. A. S., norėdamas dar išgerti, ruošėsi eiti pas V. Š. Pakeliui A. S. pasakė, kad reikia užsukti į A. B. namus, nes jo motina jam yra skolinga 20 Lt už prieš savaitę suremontuotą skalbimo mašiną. Apie 17 val. su A. S. atėjo prie A. B. namo. Esant prie jo buto durų su A. S. nusiavė batus, kuriuos pasidėjo laiptinėje, šalia buto durų. A. S. avėjo sportinius batelius, užrišamus raišteliais. Laiptinėje šalia durų dešinėje pusėje stovėjo batų spintelė. Jis negirdėjo, ar A. S. skambino skambučiu, ar beldė į A. B. duris, tačiau pirmas įėjo į butą, jis sekė paskui. B. B. buto koridoriuje, kuriame nebuvo įjungta šviesa, matė, kad priešais koridorių esančioje virtuvėje prie stalo sėdi A. V., M. L., A. B.. A. V. sėdėjo arčiau durų, M. L. sėdėjo prie lango, o A. B. sėdėjo nugara į šone esančią spintelę. Visi gėrė alų ir iš jų judesių matėsi, kad A. B. ir M. L. yra neblaivūs. Vos tik jie su A. S. įėjo į buto koridorių, buto vonioje ar tualete buvusi N. B. sušuko, kad eitų lauk iš buto, ir išvadino vagimis. Negirdėjo, ar A. S. ką nors sakė virtuvėje buvusiems A. V., A. B., M. L., ar kalbėjo su A. B. apie merginą, vardu A. N. B. ranka trenkė A. S. per sprandą, nors pastarasis nesipriešino ir nesibarė. A. S. liepė nusiraminti ir priminė, kad N. B. jam yra skolinga 20 Lt, tačiau N. B. ir toliau A. S. varė lauk iš buto. Tuo metu A. V., A. B., M. L. sėdėjo virtuvėje, o jis išėjo į laiptinę ir per pravertas buto duris matė, kaip N. B. vėl sudavė kumščiu per sprandą A. S. A. S. išėjo į laiptinę, uždarė buto duris, atsisėdo ant šalia stovėjusios batų spintelės ir ėmė autis batus. Iš buto išėjusi N. B. uždarė buto duris ir ant batų spintelės sėdinčiam A. S. sudavė smūgį ranka, liepdama eiti lauk, ir ėmė tempti už striukės apykaklės. A. S. supyko, pradėjo keikti N. B. necenzūriniais žodžiais, sakydamas, kad jai daugiau niekada nieko nepadės dirbti, o N. B. A. S. vadino parazitu. Tuo metu A. S. sėdėjo ant batų spintelės ir avėsi batus. A. S. ir N. B. konfliktas truko kelias sekundes. Iš buto pasigirdo garsas, lyg būtų nukritę metaliniai šaukštai, A. S. pasakė, kad kažkas jau kvailioja viduje. N. B. įbėgo į buto vidų, uždarė duris. Tuo metu, kai jis, stovėdamas ant laiptų, arčiau durų, traukė batų užtrauktukus, o A. S., tebesėdėdamas ant batų spintelės, tebesiavė batus, atsidarė A. B. buto durys ir pro duris greitai išėjo A. B., dešinėje rankoje laikydamas peilį. Pamatęs, kad A. B. rankoje turi peilį, jis išsigando ir nušoko kelias laiptų pakopas žemyn. A. B. peilį laikė pakėlęs savo pečių lygyje, peilio rankeną buvo suspaudęs kumštyje. A. S., tebesėdėdamas ant batų spintelės, pakėlė galvą ir, pamatęs prieš jį su peiliu stovintį A. B., pradėjo keltis nuo batų dėžės. Nei A. B., nei A. S. vienas kitam nieko nesakė. A. S. besikeliant nuo batų dėžės, A. B. pastarajam dūrė peiliu tiesiai į dešiniąją krūtinės pusę. A. S. atsikėlė ir sudavė kumščiu A. B. į veidą. Per neuždarytas buto duris girdėjo šaukiant N. B. Matė, kad tuo momentu, kai A. B. dūrė peiliu A. S., M. L. užkišo ranką prieš A. B., bandydamas sustabdyti pastarojo smūgį peiliu. Ar M. L. laikė A. B., nematė. Jis žiūrėjo į A. S. ir tik girdėjo, kad A. B. nugriuvo nuo A. S. suduoto smūgio į buto vidų pro pravertas duris. Neatmeta galimybės, kad A. B. pro pravertas buto duris įgriuvo, tebelaikydamas rankoje peilį. Tuo metu kažkuris iš B. bute buvusių asmenų uždarė duris, o A. S. atsisėdo ant batų spintelės. Jis tuo metu tebestovėjo laiptinėje, keliais laipteliais palipęs į apačią. Iš buto išbėgo N. B., kairėje rankoje laikydama peilį, ašmenimis į viršų. Nežino, ar tai buvo tas pats peilis, kuriuo A. B. dūrė A. S., kraujo žymių ant jo nematė. N. B., laikydama peilį kairėje rankoje, ašmenimis į viršų, ta pačia kaire ranka (su peiliu) sudavė sėdinčiam A. S. per sprandą ir pasakė: „eikit lauk, ko čia atėjote“. A. S. du kartus įkvėpė ir kairiuoju šonu nugriuvo nuo batų spintelės. Jis pasakė N. B., kad A. S. padūrė. N. B. pradėjus šaukti, į laiptinę išbėgo A. V. ir M. L., kuris liepė jam ir A. V. išeiti, o pats pasiliko prie laiptinėje gulinčio A. S. A. B. nebuvo išėjęs iš buto. Su A. V. nuėjo apie įvykį pranešti A. S. mamai. Grįžtant, prie parduotuvės kaime sutiktas A. B. liepė niekam nepasakoti apie tai, ką matęs. A. B. buvo be striukės, be kepurės, buvo apsiavęs batus, jokios rankinės su savimi neturėjo. Girdėjo, kaip A. B. kažkam telefonu sakė, jog atvažiuos į Šilutę, ir klausė – ar galės paskolinti jam pinigų (t. I, 146–147, 149–150, 161–165).

Liudytoja N. B. parodė, kad kaltinamasis A. B. yra jos sūnus. 2010 m. gruodžio 11 d. padariusi pietus išėjo pas draugę. Grįžusi namuose rado M. L., savo sūnų ir A. V. Jie buvo pasidėję neseniai atidarytą vyno butelį ir alaus. Ji nekreipė į juos dėmesio, ir jie liko virtuvėje bendrauti. Kadangi jai reikėjo miltų, ji su kitu savo sūnumi D. išėjo. Kai grįžo, visi dar šnekėjosi. Ji užsiėmė vonioje ruošos darbais. Kažkuriuo metu išgirdo beldžiant į duris. Pasakė, „prašau“, bet nieks neįėjo, dar sykį pakartojo „prašau“, bet vis tiek nieks neįėjo. Tuomet jos sūnus A. B. pašoko ir išbėgo pro duris. Ji vėl nuėjo į vonią. Ten išgirdo, kad iškrito virtuvinis stalčius ir įrankiai pabiro ant žemės, tačiau ji nieko blogo nepagalvojo. Būdama vonioje pamatė, kad M. L. taip pat išbėga. Išėjusi iš vonios išgirdo triukšmą, įėjo į virtuvę, kurioje buvo tik vienas A. V. Kai ji pradarė buto duris, A. S. jau buvo ant žemės prie batų spintelės. Paklausė, kas atsitiko, M. L. pasakė, kad B. padūrė L., tai yra jos sūnus padūrė A. S. Ji grįžo į vonią. Sušlapinusi rankšluosčius dėjo A. S. kompresus, atnešė vandens. Išėjusios kaimynės paprašė, kad pažiūrėtų, ar A. S. dar gyvas, nes pati buvo labai išsigandusi. Kaimynė pačiupinėjusi pulsą pasakė, kad jis nebegyvas. A. B. nubėgo kviesti greitosios medicinos pagalbos. Po kurio laiko ji dar kartą ir pati skambino į greitąją. Paskambinusi sakė, kad atvažiuotų, nes prie durų yra padurtas žmogus. Paklausta, kas padūrė, pasakė, kad jos sūnus. Paklausta, kur yra sūnus, pasakė, kad patyrė šoką ir pabėgo. Atsimena, kad atvažiavo policija. Jie iš A. S. kišenių ištraukė žiebtuvėlį, cigaretes, raktų krūvą ir nugertą butelį. Sūnus taip ir nebeparėjo. Kai sūnus pabėgo, po kelių dienų sužinojo, kad jį išvežė į Kauną. Vėliau sužinojo, kad jis yra Anglijoje. Buvo nuėjusi su vyru pas A. S. tėvus. Žadėjo sumokėti 500 Lt laidotuvėms, bet tyrėja pasakė, kad viskas bus išieškoma iš sūnaus, todėl ir nebesumokėjo. Jos sūnus neturi nei nekilnojamojo turto, nei automobilio, nei santaupų.

Liudytojas A. B. parodė, kad yra kaltinamojo tėvas. Tą vakarą jis grįžo apie 18 val., buvo jau tamsu. Prie buto durų gulėjo uždengtas žmogus. M. L. sėdėjo ant batų spintelės. Jis su M. L. nuėjo į virtuvę, pamatė ištrauktą stalčių ir pastatė jį į vietą. Į kriauklę įmetė besimėčiusį peilį. Ant jo kraujo nesimatė. Policijos pareigūnams parodė tą peilį. Žmona verkė ir pasakė, kad sūnus A. B. išpuolė per duris ir įdūrė A. S., bet dėl ko, nieko nepaaiškino. Jis sūnaus daugiau nebesutiko.

Liudytojas A. M. parodė, kad jis atvažiavo prie kaime, esančios parduotuvės tos dienos vakare, buvo tamsu. A. B. jo paprašė jį pavežti iki Šilutės. Jis sutiko tai padaryti. Už kelionę po kurio laiko su juo atsiskaitė A. B. pusbrolis, davė 10 Lt. A. B. išleido prie namo. Jo pusbrolis dar paprašė pavežti iki parduotuvės. Nuvežęs jį išvažiavo atgal.

Liudytojas A. B. parodė, kad yra kaltinamojo pusbrolis. 2010 m. gruodžio 11 d. vakare jam paskambino A. B. ir paprašė išeiti į kiemą. Išėjęs sutiko A. B. su A. M.. Paskui dar su A. M. nuvažiavo iki parduotuvės. Grįžę su A. B. nuėjo į namus ir A. B. paprašė jį nuvežti iki Kauno. Kadangi buvo išgėręs, vežti nesutiko. Nuvežti sutiko jo draugė E. L. Kai nuvažiavo iki Kauno, buvo jau beveik rytas. Užsukus į degalinę, A. B. paprašė jam nupirkti telefono papildymų ir kortelę. Nupirkus ko prašė, A. B. dar pasėdėjo automobilyje ir po to išsiskyrė. Kai grįžo namo, paskambino A. B. mama ir prašė atvažiuoti. Tik nuvažiavus mama pasakė, kas atsitiko, jog A. B. nužudė A. S. Jis su drauge išsigando, negalėjo tuo patikėti. Vakare juos policijos pareigūnai išsivežė į nuovadą apklausai.

Iš 2010 m. gruodžio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad įvykio vieta yra Šilutės r. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, (duomenys neskelbtini) butas. Laiptinės viršutinėje aikštelėje rastas A. S. lavonas, kurio krūtinės dešinėje viršutinėje dalyje matoma 18 mm ilgio ir 11 mm pločio žaizda, kuri atitinka tos pačios krypties 18–19 mm ilgio įpjovos ties ta pačia vieta dešinėje striukės, megztinio ir marškinėlių pusėje. A. S. lavono kairiosios rankos vidinė delno pusė kruvina, nuo jos paimta nuoplova. Ant laiptų prie A. S. lavono dešinės kojos, ant laiptinės grindų prie A. S. lavono, kairiosios rankos užfiksuotos dėmės, panašios į kraują, paimtos šių dėmių nuoplovos. A. S. lavono striukės vidinėje kišenėje rastas 0,5 l talpos butelis su skaidriu skysčiu, kuris po apžiūros paimtas. Buto Nr. 7 koridoriaus dešinėje pusėje stovinčios spintos apatinėje dalyje rastas virtuvinis peilis šviesiomis kriaunomis, ant jo matoma neryški dėmė, panaši į kraują, peilis po apžiūros paimtas. Buto virtuvėje, ant grindų šalia spintelės, stovinčios prie šaldytuvo, rastas peilis medinėmis kriaunomis, jis po apžiūros paimtas. Ant spintelės, po mikrobangų krosnele, rastas peilis juodomis kriaunomis, jis po apžiūros paimtas. Ant spintelės kairiųjų durelių, ties rankena matoma dėmė, panaši į kraują, paimta jos nuoplova. Spintelės viduje, ant stalčiaus priekinės kairiosios pusės matoma dėmė, panaši į kraują, paimta jos nuoplova. Spintelės stalčiuje rasti ir paimti trys stalo peiliai: peilis juodomis kriaunomis, peilis raudonomis kriaunomis, stalo peilis geltonomis kriaunomis (t. I, b. l. 10–36).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 701/10 (03) nurodyta, jog A. S. mirė nuo vidinio nukraujavimo dėl patirto kiaurinio durtinio-pjautinio krūtinės ląstos sužalojimo, sužalojant krūtinės ląstos organus (perduriant dešinįjį plautį, sužalojant širdaplėvę ir kūno magistralines kraujagysles – apatinės ir viršutinės tuščiųjų venų jungtį), nukraujuojant į dešinę krūtinplėvės ertmę – mirtis susijusi priežastiniu ryšiu su šiuo patirtu sužalojimu. Sprendžiant iš sužalojimų apimties, pažeistų kraujagyslių diametro ir prikraujavusio kraujo kiekį, mirtis įvyko po nedidelio laiko tarpo (skaičiuojant minutėmis nuo durtinio-pjautinio sužalojimo krūtinėje patyrimo (t. I, b. l. 42–44).

Motyvuojamoji dalis

Savo parodymus kaltinamasis A. B. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. II, b. l. 82–93).

Liudytojas V. K. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. I, b. l. 151–159).

Liudytojas A. B. daiktų parodymo atpažinti metu iš geležtės ilgio, medinės rankenos atpažino virtuvėje ant grindų prie spintelės rastą peilį, kurį įdėjo į virtuvės kriauklę (t. I, b. l. 60–63).

Liudytojas N. B. atpažino peilį, kurį A. B. įdėjo į virtuvės kriauklę, ir ji peilį nuplovė (t. I, b. l. 65–69).

Daiktų parodymo atpažinti metu 2011 m. sausio 19 d. kaltinamasis A. B. tarp pateiktų atpažinti peilių atpažino peilį, kuriuo 2010 m. gruodžio 11 d. dūrė A. S., nurodydamas, kad peilį atpažino iš medinės rankenos ir bendrų bruožų (t. I, b. l. 58, 59).

Esant šiems įrodymams teismas konstatuoja, kad jų visumos pakanka pripažinti, jog būtent A. B. konflikto metu, suduodamas smūgį peiliu į dešiniąją krūtinės pusę, nužudė A. S. ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 1 d. Dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, nukentėjusiajam suduoto smūgio peiliu ir atsiradusių padarinių – A. S. mirties – yra priežastinis ryšys, tai ir yra konstatuota jau minėtoje teismo medicinos specialisto išvadoje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarime „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 5 p. išaiškinta, kad baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltinamasis suprato, kad savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Šiuo atveju, A. B. nueidamas pasiimti peilio iš virtuvės ir grįžęs į koridorių ir juo įdurdamas A. S. numatė, kad gali atimti gyvybę, nors to nenorėjo, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Kaltinamasis numatė, kad gali atimti gyvybę A. S., tačiau savo veikos pasekmėms buvo visiškai abejingas, o pasekmė – mirtis, todėl A. B. veikla kvalifikuojama pagal LR BK 129 str. 1 d. Jis veikė netiesiogine tyčia.

Kaltinamojo gynėjas mano, jog A. B. gynėsi ir ar jis tą būtinąją gintį viršijo ar ne, tai yra teismo įrodymų vertinimas. Kaltinamojo gynėjas prašo A. B. veiką kvalifikuoti pagal LR BK 132 str. 1 d. kaip neatsargų gyvybės atėmimą. A. B. tvirtinant, kad peilį jis laikė atkišęs į A. S. pusę, siekdamas apsiginti nuo jo, ir A. S. pats ant to peilio užgriuvo. Kaltinamojo iškeltą versiją, jog A. S. pats užkrito ant peilio, teismas laiko jo pasirinkta gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, ją laiko nepagrįsta. Šiuos kaltinamojo aiškinimus paneigia byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Taip pat nesurinkta įrodymų apie tai, kad jis būtų gynęsis nuo nukentėjusiojo. Teismas daro išvadą, kad nebuvo būtinosios ginties situacijos, o buvo tarpusavio konfliktas, kurio metu A. B. nesuvaldęs pykčio, peiliu įdūrė A. S. Kadangi nebuvo būtinosios ginties situacijos, negali būti ir būtinosios ginties ribų peržengimo, todėl taikyti LR BK 28 str. nėra įstatymų numatyto pagrindo.

Taip pat nėra pagrindo kaltinamojo veiką kvalifikuoti ir pagal LR BK 132 str. 1 d. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad kaltinamojo veikos subjektyvusis požymis – neatsargi kaltė dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo. Neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo pasitikėjimo yra tada, kai kaltininkas numato, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį, tačiau lengvabūdiškai tikisi šių padarinių išvengti.

Neatsargus gyvybės atėmimas dėl nerūpestingumo yra tada, kai kaltininkas nenumato, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, tačiau pagal veikos aplinkybes, asmenines savybes turi ir gali tai numatyti. Tai reiškia, kad darydamas veiką kaltininkas nesupranta, jog kelia pavojų kito žmogaus gyvybei. Turėjimas numatyti mirties pasekmes – objektyvus kriterijus, siejamas su pareiga būti atsargiam. Tokia pareiga gali išplaukti iš įstatymo, taisyklių, tarnybos pareigų, gyvenimiško patyrimo. Galėjimas numatyti kito žmogaus mirtį konkrečioje situacijoje – tai kaltininko (turinčio atitinkamą pareigą) reali galimybė suprasti veikos pavojingumą bei numatyti pasekmes (gyvybės atėmimą). Tiek esant neatsargios kaltės subjektyviajam požymiui, tiek netiesioginės tyčios kaltės formai, BK 132 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų sukelti padariniai – kito žmogaus gyvybės atėmimas – sutampa, tačiau veikos ir jų motyvacija – skiriasi. Atribojant šias nusikalstamas veikas, nustatant subjektyviuosius požymius, pirmiausia turi būti remiamasi objektyviais duomenimis, aplinkybėmis, apibūdinančiomis įvykio situaciją, kaltininko veiksmus, panaudotą įrankį, elgesį prieš ir po nusikaltimo padarymo ir kt.

Nustatyta, kad A. B. konflikto metu, norėdamas A. S. išvyti iš laiptinės ir pamokyti, tyčia dūrė vieną kartą peiliu nukentėjusiajam į dešiniąją krūtinės dalį ir padarė durtinę- pjautinę kiaurinę krūtinės ląstos priekinio paviršiaus dešinės pusės žaizdą ir kiaurinį dešiniojo plaučio sužalojimą, kiauryminį viršutinės ir apatinės tuščiųjų venų jungties sužalojimą. Įvykio eiga, t. y. tai, kad kaltinamasis konflikto metu, nueidamas iki virtuvės pasiimti peilio ir grįžęs juo įdūrė A. S., o tai sukėlė mirtiną A. S. sužalojimą, rodo, jog tai buvo ne atsitiktinumas, bet dėsninga pasekmė. Tai tik patvirtina, kad kaltininkas, kuris veikė sąmoningai, numatė nukentėjusiojo gyvybės atėmimo galimybę, todėl privalo atsakyti už kilusius padarinius. Esant minėtoms aplinkybėms akivaizdu, kad tarp A. B. veikos ir atsiradusių padarinių – A. S. mirties – yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes būtent nuteistojo suduotas smūgis peiliu lėmė tai, kad nukentėjusiajam buvo padarytas sužalojimas, sukėlęs mirtį. Šis priežastinis ryšys tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių – objektyviai nulemtas.

Civiliniai ieškiniai.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji N. U. pareiškė 3218,01 litų dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti už A. S. laidojimo išlaidas bei 100 000 litų neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusioji J. S. pareiškė 100 000 litų dydžio ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

N. U. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Pripažinus A. B. kaltu dėl A. S. nužudymo, kaltinamajam remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.246–6.249 str. atsirado pareiga atlyginti turtinę žalą, susijusią su laidotuvių išlaidomis. Teismo nuomone, dėl šios dalies nukentėjusiosios turėtos išlaidos yra realios ir nėra padidintos bei patvirtintos pateiktais rašytiniais įrodymais.

Civilinio kodekso 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai nusikaltimu atimta asmens gyvybė. Dėl šios priežasties neturtinė žala turi būti nukentėjusiosioms priteista, nes jos neteko artimo giminaičio: vyro, tėvo, sūnaus, kas, be abejonės, sukėlė artimiems asmenims dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, kadangi padarytas nusikaltimas sukėlė negrįžtamas pasekmes – tėvo, vyro ir sūnaus mirtį ir tuo šiems asmenims padaryta ypatinga žala. Teismas konstatuodamas itin sunkias šio nusikaltimo (nužudymo) pasekmes, vis dėlto pripažįsta nukentėjusiųjų pareikštus ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo, neatitinkančias sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Vadovaujantis LR CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, t. y. teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, įvertinus kalto asmens turtinę padėtį (neturi jokio turto, oficialaus pragyvenimo šaltinio), atkreipiant dėmesį į tai, jog atlyginant neturtinę žalą visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi tiksliai įvertinti neturtinę žalą pinigais nėra įmanoma, priteistinos neturtinės žalos dydis atitinkamai mažintinas, priteisiant nukentėjusiosioms N. U. ir J. S. po 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Dėl daiktinių įrodymų.

Du vokai su nuoplovomis, paimtomis nuo 2010-12-11 įvykio vietos apžiūros metu laiptinėje rastų dėmių, panašių į kraują, pažymėtų Nr. 1 ir Nr. 2 , vokas su nuoplova nuo ant A. S. lavono kairės rankos plaštakos rastos į kraują panašios dėmės, vokas su nuoplova nuo dėmės, panašios į kraują, rastos buto virtuvėje ant spintelės stalčiaus, vokas su nuoplova nuo dėmės, panašios į kraują, rastos buto virtuvėje ant spintelės durelių, ties rankena, kurie perduoti saugoti Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono PK pagal 2010-12-21 kvitą B Nr. 0008510, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2011-01-06 pateikta A. S. lavono odos išpjova su žaizda iš krūtinės ląstos, kuri perduota saugoti Šilutės rajono apylinkės prokuratūros raštinei, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina.

0,5 l talpos butelį su 100 g naminės degtinės, kuris perduotas saugoti Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono PK pagal 2011-01-19 kvitą B Nr. 0008555, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Skaitmeninė laikmena su fotolentele, kur užfiksuotas 2011-02-12 įtariamojo A. B. parodymų patikrinimas vietoje, ir medinėmis kriaunomis peilis, kurį daiktų parodymo atpažinti metu 2011-01-19 įtariamasis A. B. nurodė kaip peilį, kuriuo 2010-12-11 dūrė A. S., pridėti prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus nukentėjusiajai N. U. grąžintini A. S. rūbai – palaidinė, striukė, bliuzonas, kelnės, kojinės, kepurė, bateliai, kelnaitės, kurie pagal 2010-12-21 kvitą B Nr. 0008510 perduoti saugoti Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono PK.

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), kitomis bausmės skyrimo taisyklėmis, taip pat esminėmis teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose nuostatomis. Vertinant šios konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsižvelgiama į konkrečias byloje nustatytas aplinkybes: nužudymo padarymo būdą, smurto naudojimo intensyvumą ir jo pobūdį, tyčios rūšį, nusikaltimo motyvus, elgesį po nusikaltimo padarymo. Nustatyta, kad nusikaltimą išprovokavo ir pats nukentėjusysis A. S., nužudymas padarytas netiesiogine tyčia, o nusikaltimo motyvu buvo tarpusavio konflikto metu kilęs kaltinamojo pyktis. Visos šios aplinkybės parodo mažesnį nusikaltimo pavojingumo laipsnį. Nors po įvykio kaltinamasis ir pabėgo, tačiau po poros dienų pats paskambino į policijos komisariatą ir prisipažino dėl įvykdytos žmogžudystės.

Teismas neturi pagrindo pripažinti kaltinamojo lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, nes jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek jau bylą nagrinėjant teisme tik iš dalies pripažino įvykdęs nusikaltimą. Tačiau teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, sutinka su civiliniais ieškiniais, ginčija tik jų dydį. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, teisiamas pirmą kartą, yra jauno amžiaus.

Kita vertus, būtina atsižvelgti į tai, jog nusikaltimas baigtas, A. S. atimta gyvybė ir tai sukėlė itin sunkias, negrįžtamas pasekmes. Padarytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 6 d.), už kurį numatyta labai griežta laisvės atėmimo bausmė nuo septynerių iki penkiolikos metų. Atsižvelgiant į visas jau išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, A. B. skirtina bausmė artima sankcijoje numatytam LR BK 129 str. 1 d. vidurkiui.

Remiantis LR BPK 103 str. 1 d. 6 p. pripažintina proceso išlaidomis išlaidos (t. 2. 49–57), susidariusios dėl A. B. ekstradicijos, ir priteistina iš A. B. 6498 litų 75 cnt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301–302 str., 308 str., teismas

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir nubausti jį laisvės atėmimu dešimčiai metų.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2011-10-06.

Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2010-12-17 iki 2011-10-06.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę palikti suėmimą.

Priteisti iš A. B. nukentėjusiajai N. U. 3218,01 Lt (tris tūkstančius du šimtus aštuoniolika litų 1 cnt) turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš A. B. nukentėjusiųjų N. U. ir J. S. naudai po 40 000 Lt ( keturiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti į valstybės pajamas iš A. B. 6498,75 Lt (šešis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt aštuonis litus 75 cnt) proceso išlaidų, susidariusių dėl A. B. ekstradicijos.

Du vokus su nuoplovomis, paimtomis nuo 2010-12-11 įvykio vietos apžiūros metu laiptinėje rastų dėmių, panašių į kraują, pažymėtų Nr. 1 ir Nr. 2, voką su nuoplova nuo ant A. S. lavono kairės rankos plaštakos rastos į kraują panašios dėmės, voką su nuoplova nuo dėmės, panašios į kraują, rastos buto virtuvėje ant spintelės stalčiaus, voką su nuoplova nuo dėmės, panašios į kraują, rastos buto virtuvėje ant spintelės durelių, ties rankena, kurie perduoti saugoti Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono PK pagal 2010-12-21 kvitą B Nr. 0008510, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2011-01-06 pateikta A. S. lavono odos išpjovą su žaizda iš krūtinės ląstos, perduotą saugoti Šilutės rajono apylinkės prokuratūros raštinei, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

0,5 l talpos butelį su 100 g naminės degtinės, perduotą saugoti Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono PK pagal 2011-01-19 kvitą B Nr. 0008555, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Skaitmeninė laikmeną su fotolentele, kur užfiksuotas 2011-02-12 įtariamojo A. B. parodymų patikrinimas vietoje, ir medinėmis kriaunomis peilį, kurį daiktų parodymo atpažinti metu 2011-01-19 įtariamasis A. B. nurodė kaip peilį, kuriuo 2010-12-11 dūrė A. S., pridėti prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus nukentėjusiajai N. U. grąžinti A. S. rūbus – palaidinę, striukę, bliuzoną, kelnes, kojines, kepurę, batelius, kelnaites, kurie pagal 2010-12-21 kvitą B Nr. 0008510 perduoti saugoti Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono PK.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos teismą. Nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos.