Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Asta Kurauskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims T. R., R. R. ir valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys T. R. ir R. R. pareiškėjos prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui neprieštarauja (b. l. 49, 50).

Byla nagrinėtina iš esmės rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjos pateiktais rašytiniais įrodymais – J. R. ir I. R. santuokos liudijimu Nr. 077323 (b. l. 10), J. R. mirties liudijimu Nr. 202693 (b. l. 6), Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu apie I. R. ir J. R. vardu įregistruotą nuosavybės teisę po ½ dalį į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 8), Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Vidiškių seniūnijos 2023 m. gegužės 19 d. pažyma Nr. SD-42 (1.61. Mr.) apie tai, kad I. R. nuo 1983 m. balandžio 11 d. iki 2023 m. balandžio 19 d. gyveno ir deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-12), Ignalinos rajono 2-ojo notaro biuro liudijimu ir Testamentų registro išrašu (b. l. 40) – nustatyta, kad J. R., mirusiam (duomenys neskelbtini), ir I. R. nuosavybės teise po ½ dalį priklausė butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šiame bute I. R. gyveno, buvo deklaravusi gyvenamąją vietą bei liko gyventi ir po sutuoktinio mirties. Dėl J. R. turto paveldėjimo Ignalinos rajono 2-jame notaro biure paveldėjimo byra nėra užvesta ir Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu (CK 5.2 straipsnio 2 dalis).

Įpėdiniu gali būti laikomas ne bet koks asmuo, pradėjęs valdyti mirusio asmens turtą, bet toks, kuris turi teisę paveldėti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjos motina po sutuoktinio mirties nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet pagal įstatymą įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjos išdėstytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos motina I. R. gyveno ir po sutuoktinio mirties toliau liko gyventi jai ir sutuoktiniui priklausiusiame bute, likusiu turtu naudojosi ir rūpinosi kaip savu, mokėjo komunalinius mokesčius (b. l. 8-30).

Darytina išvada, kad pareiškėjos motina, būdama įpėdine pagal įstatymą, po sutuoktinio J. R. mirties savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą išreiškė aktyviais veiksmais, nes paliktu turtu naudojosi ir rūpinosi kaip savu, tai yra priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Akivaizdu, jog kitokia, nei teismo tvarka pareiškėja negali gauti dokumentų, patvirtinančių, kad jos motina I. R. po sutuoktinio J. R. mirties priėmė palikimą, todėl prašomas juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėja galėtų pilnai įgyvendinti savo teises į jos mirusios motinos I. R. palikimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Valstybė šioje byloje patyrė 19 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma yra didesnė už minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, valstybei šios išlaidos priteisiamos iš pareiškėjo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tam, kad G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) galėtų įgyvendinti savo teises į jos mirusios motinos I. R. palikimą.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 19 Eur (devyniolika eurų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5662).

Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.