Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 9 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 1 kartą: 1995-10-19 Vilniaus m. 2-ojo apyl. teismo pagal LR senos redakcijos BK 271 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, kurios vykdymas pagal senos redakcijos BK 47 ¹ str. atidėtas, administracine tvarka baustas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. (toliau-kaltinamasis) dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, o būtent:

jis, 2012 m. rugpjūčio 2 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini), už parduotuvės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grumtynių metu su kitu asmeniu, dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nekreipiant dėmesio į tai kokiu atstumu nuo betoninės atbrailos už jo stovi žmogus, taip nesilaikydamas atsargumo reikalavimų, t.y. nenumatė, jog dėl jo veikos gali žūti kitas žmogus, tačiau pagal buvusią situaciją privalėjo ir galėjo tai numatyti, dešinės rankos alkūne sudavė tuo metu už jo nugaros stovėjusiam R. P. į kairįjį šoną, kuris neišlaikęs lygsvaros dėl esamo girtumo (2,33 promilės) krito priekiu žemyn galva nuo 3,6 metrų aukščio betoninės sienos, dėl ko jam buvo padaryta kraujosruva galvos minkštuose audiniuose pakaušio kairėje pusėje, linijinis pakauškaulio lūžis, galvos smegenų sumušimas su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais smegenų dangalais dešinėje kaktinėje ir smilkininėje skiltyje, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais smegenų dangalais kairėje kaktinėje skiltyje poliuje, suminkštėjimo židinys smegenėlių kairėje skiltyje, odos nubrozdinimai krūtinės ląstos nugariniame paviršiuje kairėje pusėje, daugybiniai kairės pusės šonkaulių lūžiai su pasieninės krūtinplėvės plyšimu ir kairio plaučio apatinės skilties plyšimu, kraujosruva dešinės alkūnės srityje, - sunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. sužalojimus, sukėlusius nukentėjusiojo mirtį, tokiu būdu jis dėl neatsargumo atėmė R. P. gyvybę.

Apklaustas kaltinamasis S. B., nurodė, jog savo kaltę prisipažįsta iš dalies ir paaiškino, kad R. P. bendravo dažnai, jis gyveno netoliese. 2012-08-02 buvo neblaivus. Prie jo R. P., kuris buvo taip pat neblaivus ir pradėjo stumdytis, vadinti S. B. įvairias necenzūriniais žodžiais. Tada jis kaire ranka jam sudavė per kairį šoną, bet nestipriai. R. P. nukrito. Po to jis susipyko su kitu savo draugu J. dėl vyno ir pradėjo stumdytis. Jie stumdėsi prie betoninės sienos, o už jų šalia jo gulėjo R. P.. Tuo metu, kai jie stumdėsi, jis nematė ar R. P. atsikėlė nuo žemės ar ne. Tačiau vienu metu, kai jie mušėsi, jis ne tyčia su dešine alkūne padarė mostą atgal ir atsisukęs pamatė, kad su ja pataikė į R. P., į jo kairį šoną, kuris iš karto krito žemyn nuo bordiūro, kadangi buvo šalia jo. Jis krito priekiu, žemyn galva. Jis tikrai R. P. nenorėjo nustumti, tai atsitiko ne tyčia, jų muštynių su J. metu. R. P. nukritus jis iš karto prarado sąmonę, todėl kažkas iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Atvykus greitosios medicinos pagalbos darbuotojams jis padėjo R. P. įkelti į automobilį. Kitą dieną jis sužinojo, kad R. P. mirė. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi (b.l. 58-59, 122-123).

Savo parodymus S. B. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 60-65).

Be tokio kaltinamojo paaiškinimo apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, teismas ištyrė kitus byloje surinktus įrodymus:

nukentėjusioji ir civilinė ieškovė Z. P. parodė, kad R. P. jos buvęs vyras, su kurio santuoką nutraukta, tačiau gyveno kartu. Paties įvykio nematė, tik matė kai jie mušėsi kartu. Ji matė, kaip S. B. jos vyrui sudavė, sužinojo vėliau, kad vyrą mušė ir J.. Vėliau jai paskambino moteris ir pasakė ateiti prie parduotuvės ir kai ji atėjo jau buvo greitoji atvažiavusi ir vyras jau buvo greitosios pagalbos automobilyje. Pradžioje visi kalbėjo, kad jos vyrą nustūmę S. B.. Civilinį ieškinį palaiko ir prašo priteisti iš kaltinamojo 2409,96 Lt turtinės žalos ir 50 000 Lt neturtinės žalos. Paaiškino, kad nors jos ir R. P. santuoka buvo nutraukta 1992 m., bet po santuokos nutraukimo iki mirties vyras gyveno su ja. Santykiai jų buvo geri. R. P. paskutiniu metu niekur oficialiai nedirbo, uždarbiavo iš atsitiktinių darbų. Jų dukra Ž. yra neįgali nuo vaikystės, ji turi pirmos grupės invalidumą. Dėl vyro mirties patyrė stresą ir neigiamų išgyvenimų, prarado artimą žmogų, kuris rūpinosi šeima (b.l. 36-37, 127, 130-131).

Nukentėjusioji Ž. G. parodė, kad R. P. jos tėvas. Įvykio vietoje nebuvo, nematė kaip kas vyko. Ji dabar nesimoka, nedirba, gyvena iš neįgalumo pašalpos, gauna po 700 Lt. Iki tėvo mirties ir dabar gyvena su motina ir tėvas gyveno su jais. Jos santykiai su tėvu buvo geri, su juo geriau nei su mama sutardavo. Kai tėvas dirbo ir turėjo pinigų visada padėdavo. Tėvas išgerdavo, niekada neskriausdavo būdamas išgėręs (b.l. 128, 131).

Nukentėjusioji R. S. parodė, kad R. P. jos brolis. Prašo pripažinti nukentėjusiąja, nes jie pasitarią nusprendė, kad ji viena atstovaus jų visus. Mano, kad jai padaryta turtinė ir neturtinė žala, nes koks bebūtų, bet R. P. buvo jos brolis. Laidojo su mama ir kitu broliu R. P., tik vėliau visus čekius atidavė brolio žmonai. Žmona padėjo vėliau laidoti mirusįjį. Jai brolis buvo geras, jis nesiskųsdavo ar barasi šeimoje ar ne, ji pas juos tik kelis sykius buvo nuvažiavusi. Mama brolis rūpinosi, jis atsiveždavo maisto, pinigų kartais duodavo (b.l 129, 131-132).

Liudytojas J. J. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad 2012-08-02 jis atėjo prie parduotuvės sandėliukų, ten buvo J. V., K. F. ir R. P.. Po kiek laiko į tą vietą su arkliu ir vežimu atvažiavo S. B.. Tarp S. B. ir R. P. prasidėjo konfliktas, tarp jų nieko rimto neįvyko, neužilgo R. P. nuėjo ir atsigulė ant žolės prie betoninio bordiūro, už kurio iš karto yra nuolydis į apačią apie 4-5 metrus. Maždaug po 15 min. S. B. pradėjo stumdytis su J. J.. Jie buvo prie bordiūro ir stumdėsi ir jis vienu metu pamatė, kad R. P. prabudo ir bando atsistoti. R. P. nieko nespėjo pasakyti, o tuo metu jam nugara atsisukęs S. B. su alkūne darydamas mostą atgal jį atstūmė ir su alkūne pataikė kažkur į kairį šoną. Nuo suduoto smūgio R. P. neatlaikė lygsvaros, kadangi buvo labai girtas ir nukrito nuo betoninio bordiūro žemyn. Jam nukritus jie iš karto nubėgo prie R. P. ir pamatė, kad jis be sąmonės, pradėjo kviesti greitąją medicininę pagalbą. Viskas įvyko ne tyčia. S. tikrai nenorėjo sužaloti R. P., tiesiog tuo metu R. P. stovėjo arti bordiūro (b.l 41-42, 119, 123-124).

Savo parodymus liudytojas J. J. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 43-47).

Liudytojas J. V. (J. V.) patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad 2012-08-02 jis sėdėjo savo namo verandoje ir per langą matė, kad prie sandėliukų, kurie yra prie jo namo už parduotuvės, stovi arklys su vežimu. Vežime sėdėjo R. P. ir B. bei jie tarpusavyje mušėsi kumščiais, t.y. S. B. sudavė kumščiu R. P., tačiau į kurias kūno vietas, jis nežino. Truputį toliau nuo vežimo stovėjo didelė kompanija žmonių. Po to muštynės tarp jų baigėsi ir paėjęs truputį toliau pamatė, kad R. P. atsigulė ant žemės, kaip vėliau iš kitų sužinojo jį ištiko epilepsijos priepuolis. Po to po kiek laiko jis pamatė, kad prie rampos, kuri yra už parduotuvės stovi didelė kompanija žmonių, todėl išėjo pasižiūrėti ir priėjęs pamatė, kad apačioje guli R. P., t.y. nukritęs nuo betoninės sienos į apačią. Pamatęs, kad R. P. be sąmonės jis iš karto iškvietė greitąją pagalbą. Kaip R. P. nukrito jis nematė, tačiau vėliau jo žmona papasakojo, kad jos vyrą nustūmė B. (b.l. 48-49, 120, 124).

2012-08-20 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b.l. 11-17).

2009-08-02 lavono apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra RVUL 2-ame aukšte esantis II-as reanimacijos skyrius, jo koridoriaus gale, lovoje-vežimėlyje, po antklode, ant nugaros guli vyriškos lyties lavonas be išorinių smurto požymių ( b.l. 7-10).

2012-08-03 valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta, kad R. P. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio kraujosruva galvos minkštuose audiniuose pakaušio kairėje pusėje, linijiniu pakauškaulio lūžiu, galvos smegenų sumušimu su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais smegenų dangalais dešinėje kaktinėje ir smilkininėje skiltyje, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais smegenų dangalais kairėje kaktinėje skiltyje poliuje, suminkštėjimo židiniu smegenėlių kairėje skiltyje; odos nubrozdinimais krūtinės ląstos nugariniame paviršiuje kairėje pusėje, daugybiniais kairės pusės šonkaulių lūžiais su pasieninės krūtinplėvės plyšimu ir kairio plaučio apatinės skilties plyšimu; kraujosruva dešinės alkūnės srityje. Tai komplikavosi kraujo išsiliejimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, smegenų koma, smegenų pabrinkimu, smegenų kamieno įstrigimu. R. P. lavone rasti sužalojimai: kraujosruva galvos minkštuose audiniuose pakaušio kairėje pusėje, linijinis pakauškaulio lūžis, galvos smegenų sumušimas su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais smegenų dangalais dešinėje kaktinėje ir smilkininėje skiltyje, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais smegenų dangalais kairėje kaktinėje skiltyje poliuje, suminkštėjimo židinys smegenėlių kairėje skiltyje; odos nubrozdinimai krūtinės ląstos nugariniame paviršiuje kairėje pusėje, daugybiniai kairės pusės šonkaulių lūžiai su pasieninės krūtinplėvės plyšimu ir kairio plaučio apatinės skilties plyšimu; kraujosruva dešinės alkūnės srityje. Sužalojimai padaryti kietų, bukų daiktų poveikyje ir galėjo gautis griuvimo metu atsitrenkiant į kietus, bukus paviršius. Sužalojimai padaryti neilgai trukus iki paguldymo į stacionarą ir visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų, būdingų savigynai, nėra. R. P. lavono kraujyje rasta 2,33 ‰ (promilės) etilo alkoholio, smegenų skystyje rasta 2,80 %o (promilės) etilo alkoholio. Tai atitinka vidutinį girtumo laipsnį (b.l. 27-35).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (b.l. 2, 18-20).

Ištirti įrodymai teismui leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis S. B. dėl neatsargumo, t.y. veikdamas nusikalstamai nerūpestingai, atėmė gyvybę R. P., t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 132 str. 1 d. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvy-bės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti (LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 4 punktas). Byloje surinkti įrodymai (paties S. B. parodymai, teismo medicinos specialisto išvados) teismui leidžia neginčijamai konstatuoti jog S. B. stovėdamas nugara link gulinčio R. P. atliko neatsargų veiksmą (alkūnės pastūmimą) į atsistojantį R. P., kuris buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su R. P. sukeltu sunkiu sveikatos sutrikdymu ir vėliau įvykusia mirtimi. LR BK 132 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sudėčių būtinasis požymis – kaltė – yra neatsargumas, galintis pasireikšti dviem formomis – nusikalstamu pasitikėjimu ir nusikalstamu nerūpestingumu (LR BK 16 straipsnis), t.y. esant neatsargiai kaltės formai kaltininkas arba visiškai nesuvokia savo veiksmų pavojingumo ir nenumato galinčių kilti padarinių, nors gali ir turi juos numatyti (nusikalstamas nerūpestingumas), arba suvokia tik rizikingą savo veiksmų pobūdį ir lengvabūdiškai tikisi išvengti galinčių kilti padarinių (nusikalstamas pasitikėjimas). Neatsargus gyvybės atėmimas dėl nerūpestingumo yra tada, kai kaltininkas nenumato, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, tačiau pagal veikos aplinkybes, asmenines savybes turi ir gali tai numatyti. Tai reiškia, kad darydamas veiką kaltininkas nesupranta, jog kelia pavojų kito žmogaus gyvybei. Turėjimas numatyti mirties pasekmes – objektyvus kriterijus, siejamas su pareiga būti atsargiam. Tokia pareiga gali išplaukti iš įstatymo, taisyklių, tarnybos pareigų, gyvenimiško patyrimo. Galėjimas numatyti kito žmogaus mirtį konkrečioje situacijoje – tai kaltininko (turinčio atitinkamą pareigą) reali galimybė suprasti veikos pavojingumą bei numatyti pasekmes (gyvybės atėmimą). Byloje ištirtos veikos faktinės aplinkybės rodo, jog S. B. nenumatė, kad savo elgesiu kelia pavojų R. P. gyvybei, tačiau įvykio metu matydamas ir suvokdamas kokioje vietoje vyksta konfliktas, o būtent, šalia nuolydžio į apačią apie 4-5 metrus aukščio, kur buvo R. P., neabejotinai turėjo ir galėjo tai numatyti.

Kaltinamojo S. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas laiko tai, jog šis asmuo prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (LR BK 59 str. 1d. 2p.).

Jo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl S. B. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, atsižvelgia į tai, kad S. B. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 2d.), taip pat atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei įvertina visas kitas nustatytas bylos aplinkybes. S. B. teistas, tačiau teistumas išnykęs, buvo baustas administracine tvarka, savo padaryta veika sukėlė itin skaudžias pasekmes (žmogaus gyvybės atėmimą dėl neatsargumo). Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą, S. B. parinktina LR BK 132 str. 1d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kaip bausmės rūšis, kuria bus pasiekti bausmės paskirties tikslai. Tačiau taip pat atsižvelgęs į tai, kad S. B. yra laikomas neteistu, duomenų, jog jo atžvilgiu yra pradėtų kitų ikiteisminių tyrimų, byloje nėra, S. B. nevedęs, nedirba, yra teisiamas už neatsargaus nusikaltimo padarymą, kuriuo padaryta turtinė žala šiai dienai dar nėra atlyginta, teismas turi pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl paskirtos bausmės vykdymas, vadovaujantis LR BK 75 str., atidėtinas skiriant pareigas (b.l. 70-84).

Nukentėjusioji Z. P. pareiškė civilinį ieškinį 2409.96 Lt turtinei ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismas pripažįsta rašytiniais įrodymais pagrįstomis 119,96 Lt išlaidas drabužiams velionio laidojimui, 2290 Lt išlaidas laidojimo paslaugų centro, t. y. ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai.

Civilinis ieškinys pareikštas 50 000 Lt sumai neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies.CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiuo atveju neturtinė žala atlyginama, kadangi ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens gyvybės atėmimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtiniu žalos atlyginimu yra siekiama kompensacinių, socialinio teisingumo atkūrimo tikslų, tačiau sukeltas kančias ir išgyvenimus galima įvertinti ir kompensuoti tik sąlygiškai. Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė, todėl net ir artimiems giminėms jų priteisimo galimybė yra ribota.

Šioje byloje nustatant ieškinio dydį neturtinei žalai atlyginti atsižvelgiama į tai, kad ši dvasinė kančia nėra išskirtinio pobūdžio, nesukėlė nukentėjusiajai dvasinės depresijos ar kitokių sveikatos sužalojimų. Nepateikti duomenys, kad nukentėjusioji buvo mirusiojo išlaikoma. Priešingai, teisme nustatyta, kad mirusysis ir nukentėjusioji buvo išsiskyrę, tačiau gyveno kartu, mirusysis faktiškai nedirbo, pastoviai girtavo, ką patvirtino jo artimieji, t.y. kitos nukentėjusios ( dukra, sesuo), pati nukentėjusioji. Nukentėjusioji neturtinę žalą siejo su tuo, jog gyvendami kartu jis jai kai dirbo padėdavo, su S. B. ji gyveno pastarojo tėvų bute, todėl po jo mirties jai teks persikelti gyventi kitur. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tai jog kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera, nenustatyta, kad jis turėtų piniginių indėlių, nekilnojamojo turto, neturtinės žalos dydis mažintinas iki 8000 Lt.

Nukentėjusios R. S. (nužudytojo sesers) ieškinys dėl turtinės ir neturinės žalos kurios dydis nenurodytas atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Nukentėjusios Ž. G. (nužudytojo dukters) ieškinys dėl turtinės ir neturinės žalos kurios dydis nenurodytas atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Įrodymų dėl turtinės žalos padarymo nukentėjusios teismui nepateikė, todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas. Nukentėjusioji Ž. G. buvo mirusiojo dukra, kuri gyveno kartu. Ji dėl tėvo nužudymo dėl neatsargumo patyrė neturinę žalą ir jo dydis vertinamas 5000 Lt. Nukentėjusioji R. S. buvo mirusiojo sesuo, kuri negyveno kartu. Ji dėl tėvo nužudymo dėl neatsargumo patyrė neturinę žalą ir jo dydis vertinamas 2000 Lt (b.l. 102-107, 109-116, 136-149, 151-154).

S. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomoji priemonė naikintina (b.l. 66-67).

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- saugomi Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK-vokai su R. P. sukarpyta palaidine, vyriškomis glaudėmis, džinsinėmis kelnėmis ir poros šlepetėmis sunaikintini (Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK kvitas (duomenys neskelbtini) 2012-08-27 serija (duomenys neskelbtini)Nr. (duomenys neskelbtini)), (b.l. 50-52).

Iš kaltinamojo valstybės naudai priteistini, teikiant nukentėjusiajai Z. P., 240 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidos (proceso išlaidos) valstybės naudai (b.l. 105-108).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 301-308, 313 str.

nusprendė:

S. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 132 str. 1 d. ir skirti bausmę – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 3 str., 75 str. 1 d., 2 d. 1) 5) 8) p., 3 d. 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, skiriant pareigas: per šį laiką neišvykti už nuteistojo gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per vieną mėnesį atsiprašyti nukentėjusias Z. P., R. S. ir Ž. G., pradėti legaliai dirbti ir, pradėjus legaliai dirbti, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo nekeisti darbo vietos arba per vieno mėnesio laiką užsiregistruoti darbo biržoje ir joje tęsti registraciją per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią laikyti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 70 str., 75 str. 2 d. paskirti S. B. baudžiamojo poveikio priemonę-100 (vieno šimto) valandų nemokamų darbų, kuriuos nuteistasis jam sutinkant privalo išdirbti per tris mėnesius nuo nuosprendžio gavimo institucijoje kuri kontroliuos šių darbų atlikimą dienos.

Kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Patenkinti nukentėjusiosios Z. P. civilinį ieškinį iš dalies ir nukentėjusiajai iš S. B. priteisti 2409.96 turtinės žalos ir 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš S. B. R. S. 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš S. B. Ž. G. 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Likusią ieškinių dalį atmesti.

Priteisti iš S. B., teikiant nukentėjusiajai Z. P., 240 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų (proceso išlaidos) valstybės naudai, mokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), bankas AB ,,Swedbank”, įmokos kodas-(duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis-įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- saugomus Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK-vokus su R. P. sukarpyta palaidine, vyriškomis glaudėmis, džinsinėmis kelnėmis ir poros šlepetėmis sunaikinti (Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK kvitas (duomenys neskelbtini)2012-08-27 serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.