- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-04
- Bylos Nr.
- I-1413-764/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- D. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.1Turtinė žala
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateiktame skunde prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 3 000 Eur neturtinę žalą ir 5 000 Eur turtinę žalą už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki 2017 m. spalio 2 d.
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą grindžia tuo, kad buvo patyręs fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą, nes Vilniaus pataisos namų administracija jį vertė dirbti darbus be jokio instruktažo, be saugos priemonių ir dideliame aukštyje. Skunde pažymima, kad pareiškėjas, dirbdamas tokiomis sąlygomis, susipjaustė rankas į spygliuotas vielas bei susiplėšė drabužius.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad buvo išnaudojamas, verčiamas dirbti po 10–12 valandų neatlygintiną darbą, taip pat buvo priverstas statyti 4–5 metrų aukščio ir 30 metrų ilgio tvorą, kuri yra ant kamerų tipo patalpų drausmės grupės pasivaikščiojimų kiemelių stogo, skirta apsaugoti Vilniaus pataisos namus, kad nepatektų draudžiami daiktai. Pareiškėjas taip pat teigia, kad statomai tvorai buvo naudojama spygliuota viela, kuria buvo ne vieną kartą susižalojęs, susiplėšęs drabužius, o prieš naudodamas elektros prietaisus kampinį šlifuoklį ir suvirinimo aparatą nebuvo pasirašytinai supažindintas su darbų saugos reikalavimais ar instruktuotas. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad dideliame aukštyje dirbo ant kopėčių be jokių apsaugos priemonių, t. y. diržų ar virvių.
Pareiškėjas skunde paaiškina, kad prieš pradedant statyti minėtą tvorą buvo išleistas dirbti į besargybą, o būdamas ten laukė, kada bus suteiktas leidimas pradėti dirbti statybos bendrovėje UAB „Naujoji statyba“, tačiau Vilniaus pataisos namų administracija pažadėjo jį išleisti tik su sąlyga, kad bus pastatyta tvora, todėl už priverstinį darbą pareiškėjas prašo priteisti 5 000 Eur turtinę žalą.
Pareiškėjas taip pat teigia, jog dėl šių pažeidimų 2017 m. lapkričio 27 d. jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą su prašymu atlikti ikiteisminį tyrimą dėl Vilniaus pataisos namų pavaduotojo ir Apsaugos ir priežiūros skyriaus inspektoriaus neteisėtų veiksmų ir išnaudojimo, tačiau ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti, todėl pareiškėjo manymu, būtų tikslinga įvertinti minėtų pareigūnų veiksmų tarnybinę (drausminę) atsakomybę požiūriu.
Atsižvelgęs į skunde išdėstytus argumentus, pareiškėjas prašo paskundą tenkinti ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 3 000 Eur neturtinę žalą ir 5 000 Eur turtinę žalą.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį patenkinti.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime teigia, jog pareiškėjas buvo pasiruošęs ir motyvuotas dirbti neatlygintinai įstaigos labui, o savo sąžiningu ir neatlygintinu darbu norėjo įrodyti, jog yra vertas pataisos namų administracijos, kuri jam suteikė teisę išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų be palydos ar be sargybos, pasitikėjimo. Atsiliepime nurodoma, jog Vilniaus pataisos namų administracija, atsižvelgusi į pareiškėjo ilgalaikį darbą Vilniaus pataisos namų Ūkio skyriaus šaltkalviu, vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) 134 straipsniu, kuris reglamentuoja nuteistųjų įtraukimą į nemokamus darbus, ir akcentavo, jog pagrindinius tvoros aukštinimo darbus ir tinklo įrengimo darbus atliko darbuotojas, dirbantis šaltkalviu, kiti Ūkio skyriuje dirbantys asmenys, o pareiškėjas kartu su jais atliko nekvalifikuotus, papildomo pasiruošimo nereikalaujančius darbus.
Pateiktame atsiliepime nesutinkama su pareiškėjo argumentais, jog jis dirbo po 10–12 val. 4–5 metrų aukštyje be saugos instruktažo, ir pažymima, kad pareiškėjo atliktiems darbams nebuvo nustatytas joks darbo laiko grafikas, o nuo kiemelių stogo iki tvoros aukštinimo stulpų bei tinklo įrengimo vietos aukštis buvo apie 50–70 cm, o ne 4–5 metrai.
Atsakovė paaiškina, jog pareiškėjas buvo instruktuotas ne tik jį įdarbinus 2016 m. birželio 15 d., bet taip pat pakartotinai 2017 m. sausio 6 d. ir mano, jog jo teiginiai dėl patirtų sužalojimų laikytini nepagrįstais, nes jis dėl skunde nurodytų sužalojimų į Vilniaus pataisos namų administraciją nesikreipė.
Atsakovė atsiliepime taip pat nurodė, jog atlikus tarnybinį patikrinimą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo konstatuota, kad Vilniaus pataisos namų pareigūnai netinkamai interpretavo Bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio nuostatas, todėl yra pagrindas pareiškėjui už atliktą darbą sumokėti t. y. jam buvo priskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis už 10 darbo dienų (95,00 Eur).
Atsiliepime atsakovė pažymi, kad pareiškėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikia jokių įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą. Atsakovė mano, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas tik turtinės naudos, o iš atsiliepime išdėstytų argumentų matyti, kad Vilniaus pataisos namų administracija savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas Vilniaus pataisos namai nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą šaliai pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui turtinę ir neturtinę žalą, kurią jis patyrė kalėdamas Vilniaus pataisos namuose.
Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, matyti, kad pareiškėjas su 2016 m. birželio 8 d. prašymu reg. Nr. 29(8)-847 kreipėsi į Vilniaus pataisos namų direktorių, prašydamas priimti dirbti į garažą (b. l. 12). Tuo pagrindu, 2016 m. birželio 15 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 7-200 pareiškėjas nuo 2016 m. birželio 15 d. buvo įdarbintas Vilniaus pataisos namų Ūkio skyriaus šaltkalviu 0,25 etato (b. l. 11). Kartu su skundu teismui buvo pridėtas Vilniaus pataisos namų Ūkio skyriaus šaltkalvio pareigybės aprašymas (b. l. 25), darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalas (b. l. 29) bei gaisrinės saugos instruktažų registracijos žurnalas (b. l. 34), kuriuose nurodyta, jog pareiškėjas, prieš priimant jį į šaltkalvio darbą, buvo instruktuotas.
Pareiškėjas 2016 m. birželio 30 d. pateikė prašymą dėl etato ir atlyginimo padidinimo (b. l. 14), todėl Vilniaus pataisos namų direktorius 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 7-231 pareiškėjui nustatė 0,75 šaltkalvio etatą nuo 2016 m. liepos 5 d. (b. l. 13). Gavus pareiškėjo 2017 m. balandžio 4 d. prašymą reg. Nr. 29(8)-632 (b. l. 16), buvo priimtas Vilniaus pataisos namų direktorius 2017 m. balandžio 6 d. įsakymas Nr. 7-112, kuriuo pareiškėjui nustatytas 1 (pilnas) šaltkalvio etatas nuo 2017 m. balandžio 6 d. (b. l. 15). Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. 7-265 pareiškėjas jo paties prašymu buvo atleistas iš šaltkalvio pareigų (b. l. 17), o 2017 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 7-267 buvo įdarbintas Vilniaus pataisos namų Ūkio skyriaus pagalbiniu darbininku 0,5 etato (b. l. 21). Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 14 d. pateikė prašymą reg. Nr. 29(1)-642 (b. l. 23) atleisti jį iš darbo dėl netinkamo darbo užmokesčio, todėl Vilniaus pataisos namų direktorius 2017 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 7-278 atleido jį iš minėtų pareigų (b. l. 24).
Kartu su atsiliepimu taip pat į bylą buvo pateikti duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas VĮ „Mūsų amatai“ direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 405-139 buvo įdarbintas Pravieniškių filialo Vilniaus padalinio darbininku laikininku (b. l. 48) ir nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. pradėjo dirbti UAB „Nauja statyba" statybos objekte, adresu: Daugėliškio g. 11, Vilnius.
Pareiškėjas skunde paaiškina, kad priverstinai ir neatlygintinai dirbo po 10–12 val. 4–5 metrų aukštyje, statant tvorą, be saugos instruktažo ir apsaugos diržų. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad dirbdamas buvo susiplėšęs drabužius ir susižalojęs į spygliuotą tvorą, tačiau Vilniaus pataisos namai su išdėstytais argumentais nesutinka ir nurodo, kad pareiškėjas pats pasisiūlė dirbti savanoriškai, o nuo kiemelių stogo iki tvoros aukštinimo stulpų bei tinklo įrengimo vietos aukštis buvo apie 50–70 cm. Atsiliepime akcentuojama, jog pareiškėjas dėl patirtų sužalojimų į įstaigos administraciją nesikreipė ir nepateikė duomenų, patvirtinančių minėtas aplinkybes.
Nagrinėjamoje byloje yra pateikta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-573 sudarytos komisijos tarnybinio patikrinimo išvada dėl Vilniaus pataisos namų darbuotojų veiksmų, susijusių su nuteistojo D. K. įdarbinimu (darbu), pažeidžiant teisės aktus (toliau – ir Išvada) (b. l. 94–110). Minėtoje išvadoje buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos dviem pareigūnams ir konstatuota, kad pareiškėjo atliktas darbas neatitiko Bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio nuostatų, pagal kurias, nemokant už darbą, nuteistieji gali būti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus, kuriuos atlieka paeiliui ne darbo metu. Tokie darbai neturi trukti ilgiau kaip dvi valandas per dieną. Išvadoje nustatyta, jog pareiškėjo atliekamas darbas – inžinerinio statinio įrengimas, negalėjo būti prilyginamas teritorijų tvarkymo, nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbams (nemokamiems darbams) bei nekvalifikuotam ar pagalbiniam darbui. Kalėjimų departamentas nustatė, kad nebuvo registruojamas pareiškėjo darbo laiko apskaitos dokumentas, ir vertino apmokėjimą už darbo laiką pareiškėjo naudai. Teismas taip pat pažymi, jog Vilniaus pataisos namai nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų atsiliepime išdėstytus paaiškinimus, kad pareiškėjas laisvu noru dirbo įstaigos labui, t. y. nepateiktas pareiškėjo prašymas atlikti darbą savanoriškai, nėra Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymo, kuriuo būtų nustatytas jo atliekamų darbų pobūdis, t. y. savanoriškas darbas, taip pažeidžiant Bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio 2 dalį, pagal kurią turėjo būti užtikrinta, kad pareiškėjas neatlygintiną darbą dirbtų ne ilgiau nei dvi valandas. Pažymėtina, kad pareiškėjo darbo laikas nebuvo registruojamas ir nepildytas darbo laiko apskaitos žiniaraštis, todėl aplinkybės dėl atlikto darbo trukmės vertintinos pareiškėjo naudai. Atsižvelgus į tai, atsiliepime išdėstyti argumentai, kad savanoriškam darbui nėra nustatomas darbo grafikas, atmestini.
Išvadoje buvo siūloma laikyti, jog pareiškėjas dirbo tris savaites, t. y. 15 darbo dienų po 8 darbo valandas, darbą, kuriam reikalingas pagrindinis išsilavinimas, profesinė kvalifikacija ir darbo patirtis, todėl taikytinas valandinio atlyginimo dydžio koeficientas – 0,75, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“, kuriuo valandinis atlyginimas laikytinas 2,32 Eur. Remiantis byloje pateiktais duomenimis, matyti, kad Vilniaus pataisos namų direktorius priėmė 2018 m. sausio 3 d. įsakymą Nr. 7-3, kuriuo nurodė pareiškėjui sumokėti atlyginimą už 10 darbo dienų, nustatant 0,55 koeficientą (b. l. 112), ir informavo pareiškėją, kad jam bus išmokėtas 95 Eur atlyginimas (b. l. 114).
Teismas pažymi, kad pagal Išvadoje nustatytas aplinkybes ir pateiktą siūlymą pareiškėjui turėjo būti išmokėta 208,80 Eur, tačiau pagal Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymą išmokėta suma yra daug mažesnė. Akcentuotina, kad Vilniaus pataisos namai nenurodė argumentų ir nepateikė duomenų, kodėl nusprendė apskaičiuoti darbo užmokestį už mažesnį laikotarpį bei koeficientą, nei Kalėjimo departamento buvo nustatyta, todėl laikytina, jog pareiškėjas iš dalies pagrįstai prašo priteisti turtinę žalą. Teismo nuomone, pareiškėjo prašoma priteisti 5 000 Eur turtinė žala yra per didelė ir nepagrįsta, tačiau, vadovaujantis Išvadoje nustatytomis aplinkybėmis, pateiktu siūlymu dėl pareiškėjo darbo apmokėjimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“, laikytina, kad pareiškėjas turi teisę į teisingą ir visą darbo užmokestį, kuris jam priklauso. Teismas daro išvadą, kad atsakovės atstovui nepagrindus sumažintų darbo dienų skaičiaus ir koeficientų bei nesant duomenų apie realiai išdirbtą laiką, aplinkybės vertintinos pareiškėjo naudai. Konstatuotina, kad Vilniaus pataisos namai turėjo vadovautis Išvadoje pateiktu siūlymu ir pareiškėjui išmokėti atlyginimą už 15 darbo dienų po 8 darbo valandas, taikydami valandinio atlyginimo dydžio koeficientą – 0,75, todėl pareiškėjui priteistina turtinė žala toje dalyje, kurioje Vilniaus pataisos namai neišmokėjo jam priklausančio darbo užmokesčio, t. y. 113,80 Eur.
Pareiškėjas pateiktame skunde taip pat prašo priteisti 3 000 Eur neturtinę žalą. Atsakovės atstovas mano, kad pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo sutrikdyta sveikata ar Vilniaus pataisos namai atliko skunde nurodomus pažeidimus, todėl pareiškėjo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 straipsnis). Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikoma asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.
Pažymėtina, kad, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad Vilniaus pataisos namai priverstinai liepė dirbti darbą, už kurį tinkamai neapmokėjo, darbas buvo dirbamas be tinkamo instruktažo ir saugos priemonių, todėl pareiškėjas buvo susipjaustęs rankas į spygliuotas vielas bei susiplėšęs drabužius.
Teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad Vilniaus pataisos namai pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio nuostatas, todėl pagal galiojančius teisės aktus neveikė, taip kaip turėjo veikti, ir atliko neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu. Tačiau nesutiktina su skundo argumentais, jog pareiškėjas nebuvo instruktuotas. Remiantis byloje pateiktais darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalo ir gaisrinės saugos instruktažų registracijos žurnalo, matyti, kad pareiškėjas apie atliekamų darbų sauga buvo instruktuotas.
Įvertinus byloje pateiktus dokumentus, laikytina, kad pareiškėjas nepateikė jokių realių duomenų, kurie patvirtintų, jog darbo metu, jis patyrė sužalojimus. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl medicininės pagalbos suteikimo (pvz., medicininių išrašų ar kt.), taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas su skundu būtų kreipęsis į Vilniaus pataisos namų administraciją dėl pavojingų darbo sąlygų, kurių metu patyrė sužalojimų. Teismas, remdamasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos imuniteto skyriaus 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimu M-2-02-00932-17, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 86–92), taip pat Išvada, konstatuoja, jog byloje, išskyrus pareiškėjo paaiškinimus, nėra duomenų, kurie patvirtintų jo patirtus sužalojimus ar kitas neigiamas pasekmes, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, o nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, t. y. padarytos žalos, nėra pagrindo kilti valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį.
Skunde nurodoma, kad Vilniaus pataisos namų darbuotojų veiksmai turėtų būti įvertinti tarnybinės atsakomybės atžvilgiu, tačiau teismas pažymi, kad pateiktoje Išvadoje jau įvertinta darbuotojų drausminė atsakomybė, t. y. Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojui ir Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko pavaduotojui skirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos.
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, darytina išvada, kad pareiškėjo patirta žala yra turtinė, t. y. jis negavo nustatyto dydžio atlyginimo už atliktą darbą. Teismas konstatuoja, jog Vilniaus pataisos namai turėjo vadovautis Išvadoje nustatytu siūlymu, o sumažinus darbo dienų skaičių ir koeficientą, turėjo objektyviais duomenimis pagrįsti išmokamo atlyginimo dydį. Atsižvelgus į tai, pareiškėjui priteistina likusi neišmokėta darbo užmokesčio suma, t. y. 113,80 Eur. Įvertinus pareiškėjo argumentus dėl patirtos neturtinės žalos, darytina išvada, kad byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų jo realiai patirtą žalą, t. y. sveikatos sutrikdymą, todėl pagrindo priteisti prašomą 3 000 Eur sumą nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu ir 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. K. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti D. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 113,80 Eur (vieną šimtą trylika eurų aštuoniasdešimt centų) turtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.