- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2013-02-25
- Bylos Nr.
- 1-57-380/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-60-1-00310-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Kaltinamasis
- E. J.
- Advokatai
- Juozas Ančiukaitis
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) m., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 254 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. J. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą bei šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, o būtent:
2012-08-25 apie 3.30 val., (duomenys neskelbtini), prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, sudavė A. K. ne mažiau dviejų smūgių kumščiu į galvą, tuo padarydamas galvos sumušimą su muštinėmis žaizdomis kaktos kairėje, pakaušio srityje, nosies sumušimą, kurie sukėlė nukentėjusiajam A. K. nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiajam nuo smūgių pargriuvus ant žemės, nuplėšė jam nuo kaklo 2000 Lt vertės auksinę 14,42 g. svorio grandinėlę, 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 7100 Supernova“ su SIM kortele, iš švarko kišenės pagrobė 35 Lt vertės piniginę, kurioje buvo 60 Lt ir 20 Lt buvusius švarko kišenėje iš nukentėjusiojo ginklo dėklo pagrobė 1012 litų vertės pistoletą „ČZ 83 Nr. 75604“ su dėtuve, kurioje buvo ne mažiau 12 šovinių. Tokiu būdu E. J. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė A. K. 3227 litų vertės turtą, šaunamąjį ginklą ir šaudmenis.
E. J. 2012-08-25 apie 3.30 val., viešoje vietoje, eidamas nuo kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, elgdamasis ypatingai įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, rodydamas aiškų visuomenės bei asmenų negerbimą ir nepaisydamas elementarių elgesio bei moralės normų, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra po A. K. apiplėšimo, nakties metu, eidamas gyvenamųjų namų kvartale iš nukentėjusiojo pagrobtu šaunamuoju ginklu „ČZ 83 Nr. 75604“ iššovė ne mažiau kaip 11 šovinių, kol (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Kaltinamasis E. J. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2012 metų rugpjūčio pabaigoje apie 22 val. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) su draugės broliu R. G. ir draugės sūnaus drauge N., kurios pavardės neprisimena. Užėjo į barą šalia stoties. Darbuotojų klausinėjo, kur galėtų išsinuomoti kambarį, nes ryte turėjo atvažiuoti sugyventinė iš Latvijos. Jie tame bare išgėrė. Matė, kad nukentėjusysis vaikščiojo po barą, prieidavo prie vienų merginų, prie kitų, ieškojo draugijos. Jis neturėjo jokių planų apiplėšti, tik pamatė ant nukentėjusiojo kaklo grandinėlę, o bare išsileido pinigus, pagalvojo, kad negalės grįžti, jei sugyventinė neatvažiuos. Su draugais buvo apsipykę ir šie išėjo. Jis pasiliko ir pamatė, kad nukentėjusysis kalbasi telefonu netoli baro, parke. Jis priėjo, galvojo tik grandinę paimti ir viskas. Priėjęs prie nukentėjusiojo iš nugaros, apsikabino per petį, ta ranka, kuria buvo apsikabinęs nuplėšė grandinėlę ir trenkė vieną smūgį į galvą. Nukentėjusysis krisdamas bandė jį sulaikyti. Antrą kartą smogė, kai nukentėjusysis jau buvo ant žemės. Daugiausiai du smūgius nukentėjusiajam galėjo suduoti. Nukentėjusiajam nugriuvus iš rankų iškrito telefonas, kurį jis paėmė. Iš nukentėjusiojo švarko kišenės išėmė juodos spalvos sulenkiamą piniginę. Po švarku pamatė, kad nukentėjusysis turi ginklo dėklą, kuriame buvo ginklas, šį ginklą jis ištraukė iš dėklo ir paėmė iš nukentėjusiojo. Jis ginklą paėmė bijodamas, kad nukentėjusysis būdamas girtas jo paties nesužeistų tuo ginklu. Galvojo ginklą po to išmesti. Nukentėjusiojo kostiumo nesuplėšė. Galėjo nukentėjusysis ir krisdamas susigadino rūbus, nors nukrito ne ant asfalto, o ant žolyno. Krisdamas dar bandė jį sulaikyti, todėl ir susigrūmė truputį. Tyčia rūbų tikrai neplėšė. Nukentėjusysis kitą dieną į nuovadą atėjo su tuo pačiu kostiumu. Netoli autobusų stoties jis pasivijo R. ir N., kuriems padavė iš nukentėjusiojo pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną ir auksinę grandinėlę, liepė viską perduoti jo draugei. Sau pasiliko nukentėjusiojo ginklą ir piniginę. Pamatė, kad kažkas jį seka iš paskos, tada nutarė iššaudyti šovinius ir numesti šautuvą. Eidamas link stoties jis iš nukentėjusiojo ginklo šaudė. Šaudė ne į žmones, o į orą, be jokio tikslo. Autobusų stoties teritorijoje iššovus paskutinį kartą iš šaunamojo ginklo jį sulaikė policija, rado tik dokumentus ir piniginę. Kai šaudė žmonių aplink nebuvo. Tik iš toliau žmonės matė, galėjo būti 100 ar 200 metrų atstumas. Jaunimas ten sėdėjo ant suoliuko, todėl galėjo išsigąsti. Dėl civilinio ieškinio sutinka atlyginti už tai, kas negrąžinta. Dėl neturtinės žalos nesutinka. Su ligonių kasos ieškiniu sutinka.
Nukentėjusysis A. K. parodė, kad jis su draugais buvo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, jis iki 0.30 val. kažką kaip ir pamena, o paskui lyg tai būtų kažkokių vaistų įpylę, kad jis nieko nebeatsimena ką veikė. Apie 3.30 val. „(duomenys neskelbtini)“, kai jau nebegrojo gyva muzika, jis ruošėsi išeiti, matė, kad prie apsaugos darbuotojo stovi kažkoks vaikinas. Jam einant per šokių salę, vaikinas pribėgo, apsikabino per pečius ir užkalbino, jis pamanė, kad koks nors pažįstamas, nieko blogo nepagalvojo, kartu išėjo į lauką. Tik išėjus per duris porą žingsnių, vaikinas kažkaip atsisuko atbulas, viena ranka žaibiškai griebė už grandinėlės, kita jam trenkė du kartus ir nubėgo link „(duomenys neskelbtini)“ kavinės, kur stovėjo 3 ar 4 asmenys. Atsisukęs dar pasižiūrėjo. Jis įėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, apsauginiam S. pasakė, kad kviestų policiją, kad grandinėlę nuplėšė. Apsaugos darbuotojas išėjo, pasižiūrėjo į vieną, į kitą pusę ir vėl parėjo. Jis pats savo telefonu bandė 112 skambinti, bet ryšio nebuvo, tada apsaugos darbuotojo S. paklausė ar iškvietė policiją. Šis pasakė, kad tik greitąją. Jis išėjo į lauką, kad būtų ryšys ir galėtų paskambinti. Toliau nieko nebeatsimena. Atsibudo kai ligoninėje siuvo viršugalvį. Kas ten įvyko, jis nieko negali paaiškinti, turbūt buvo praradęs sąmonę. Buvo užpultas antrą kartą, pakartotinai. Kai atvežė į policiją, jis tik apklausos metu atsipeikėjo, kad nebeturi visų daiktų. Tyrėja pasakė, kad teisės, dokumentai yra, o telefono nebuvo. Nuvykęs į „(duomenys neskelbtini)“ ieškojo telefono, sutiko Švedijos pilietį A., kuris sakė matęs jį nugriuvusį prie kiosko, pranešė apsaugos darbuotojui S.. Stovėjo kažkokie vaikinukai, kurie parodė, kad tai padarė sėdintys juodame „Audi“ automobilyje, stovėjusiame aikštelėje prie turgaus. Kai S. atėjo, tas automobilis išvažiavo. Švedijos piliečiu A. jis vieninteliu gali tikėti. Ginklas ČZ 83 buvo pavogtas, kurį pirko už 1100 Lt, kuris jau buvo naudotas. Šovinių buvo pilna apkaba, apie 12 šovinių. Neužtaisytas jis buvo. Jis turėjo leidimą ginklui savigynai, kuris dabar jau panaikintas. Civilinis ieškinys yra surašytas, jį sudaro pagrobtas telefonas, sugadintas kostiumas 400 Lt, suplėšytos kelnės, su tokiu kostiumu jis tikrai į policiją nevaikščiojo. Grandinėlė kainavo 2000 Lt, pavogti pinigai, kurių buvo 80 Lt. Telefoną surado. 20 000 Lt prašo atlyginti neturtinę žalą. Jis iki šiol jaučia pasekmes, gydosi, vartoja vaistus, klausa pablogėjo, galvoje ūžia, zvimbia ausyse. 20 000 Lt simbolinė suma dėl padarytos žalos sveikatai.
Liudytojas A. S. parodė, kad 2012 m. rugpjūčio mėnesį jis su G. N. ėjo į kavinę, bet jų neįleido, nes neturėjo pažymėjimo. Sėdėjo prie „(duomenys neskelbtini)“ kavinės ant suolelio, kai draugas pasakė, kad matė, kaip trenkė. Jis atsisuko ir pamatė, kad už 20 ar 50 metrų ant žemės buvo pargriautas nukentėjusysis, o kaltinamasis pasilenkęs kraustė nukentėjusiajam kišenes. Viskas vyko labai greitai. Kai kaltinamasis nuėjo, jie padėjo nukentėjusiajam atsikelti, iškvietė greitąją. Nukentėjusysis nieko nesakė, su jais nekalbėjo, buvo sužalotas. Po to eidamas link stoties, išgirdo šūvius nuo turgaus pusės. Priėjęs netoli turgaus matė, kad šaudė kaltinamasis. Tuo metu kaltinamasis nuo jo buvo gal už 70 metrų. Po to vėl išgirdo šūvius prie (duomenys neskelbtini) g., nuėjęs į tą pusę, kur yra karių kapinės, ten vėl pamatė kaltinamąjį. Tada po kelių minučių atvažiavo policija ir kaltinamąjį suėmė. Policininkai prie tvoros rado numestą ginklą. Po įvykio jis stovėjo netoli, todėl pareigūnai paklausė ar ką nors matė.
Liudytojas G. N. parodė, kad 2012 m. vasarą, mėnesio neatsimena su A. S. sėdėjo dviese ant suoliuko prie baro „(duomenys neskelbtini)“. Pamatė, kaip vyras trenkė nukentėjusiajam į galvą, šis nukrito. Jis pasakė A., kad pažiūrėtų, nes viskas vyko nuo jų gal už 20 metrų, netoli spaudos kiosko. Daugiau jokių asmenų šalia nebuvo. Po to tas vyriškis dar kažką darė pasilenkęs, atrodė, kad krausto kišenes, bet ar ką nors paėmė nesimatė. Tada vyriškis nuėjo link turgaus. Jie pribėgę prie nukentėjusiojo pamatė, kad šis sužalotas, apsaugos darbuotojas iškvietė greitąją pagalbą. Po to nuo turgaus pusės pasigirdo šūviai ir A. nubėgo pažiūrėti, o jis pasiliko sėdėti.
Liudytojas V. Z. parodė, kad kaltinamąjį yra matęs (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje 2012 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, kurią dieną neprisimena, buvo apie 3.30 val., girdėjau kažką panašaus į šūvį. Kaltinamasis buvo prie jo ir R. P. priėjęs, prašė cigaretės. Jam atsakius, kad neturi, matyt, buvo nepatenkintas atsakymu, trumpam pasitraukė ir grįžęs su šaunamuoju ginklu, paklausė dar pridėdamas keiksmažodžių, ar tikrai neturi rūkyti. Ginklą matė gal iš kokių 10 metrų, jam nepasirodė, kad ginklas žaislinis. Nuo kaltinamojo sklido alkoholio kvapas. Kaltinamasis nukreipė ginklą į juos, užtaisė ir jie pabėgo. Šūvį girdėjo, bet kaltinamojo tuo momentu nematė, buvo nugarą atsukęs, pasirodė, kad šovė į žemę, nes buvo toks specifinis garsas. Kai skambino į policiją, dar girdėjo vieną šūvį, šiek tiek už autobusų stoties ribų.
Liudytojas R. P. parodė, kad su V. Z. autobusų stotyje laukė taksi į (duomenys neskelbtini). Atėjo kaltinamasis, paklausė ar turi rūkyti. Jie nerūko, todėl pasakė, kad neturi. Kaltinamasis nuėjo atgal, o grįždamas rankoje turėjo kažkokį daiktą. Pamanė, kad tai gali būti peilis. Kad tai šaunamasis ginklas, suprato, kai į juos nukreipė ir užsitaisė, tada pasitraukė į šoną. Girdėjo 2 ar 3 šūvius. Kiek suprato, vienas iš jų buvo į stotelės ženklą, kur nurodytas maršrutas, o kitas galėjo būti į žemę, trečias buvo jau už parduotuvės, prie fontano. Neatrodė labai baisiai pagrasinimas, bet kai grasina, turbūt, kiekvienas bėgtų, svarbiausia, kad niekas nenukentėjo. Nepagalvojo, kad ten gali būti tikras ginklas, o ne dujinis.
Liudytojas V. N. parodė, kad 2012 m. vasarą dirbo bare „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju. 2012 m. rugpjūčio mėn., kurią dieną neatsimena nukentėjusysis ir kaltinamasis buvo bare, kai nukentėjusysis išeidavo į lauką, iš paskos eidavo ir kaltinamasis. Kavinėje nukentėjusysis, atrodo, vienas buvo, o kaltinamasis su draugais sėdėjo, o paskui liko vienas. Panelė ir vaikinas išėjo anksčiau. Kaltinamasis gėrė alų, bet prigėręs nebuvo. Nukentėjusysis buvo išgėręs, bet normos ribose. Matė, kad už kampo kaltinamasis buvo apsikabinęs nukentėjusįjį. Jis liepė nelįsti prie žmogaus, kaltinamasis pasakė, kad pakėlė, nes buvo nugriuvęs. Abudu įėjo į barą. Kaltinamasis sėdėjo prie baro, pasiėmė alaus. Nepamatė, kada išėjo nukentėjusysis, nežino, ar išėjo kartu, ar po vieną. Lauke buvę vaikinai pribėgo, pasakė, kad žmogų sumušė prie kiosko. Nuėjo pažiūrėti, nukentėjusysis gulėjo ant žemės kruvinas. S. iškvietė greitąją ir paskambino policijai. Kai pakėlė nukentėjusįjį, šis sakė, kad grandinėlę ir piniginę atėmė. Apie ginklą tik paskui paaiškėjo. Telefono pas nukentėjusįjį po apiplėšimo nematė. Po užpuolimo nukentėjusysis buvo kruvinas, nelabai bendravo, gal dėl sutrenkimo.
Liudytojas S. G., parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta, o kaltinamąjį matė vieną kartą. 2012 m. rugpjūčio mėnesį, kurią dieną neatsimena, buvo visą vakarą bare „(duomenys neskelbtini)“, ten yra dirbęs daug metų, bet tada šiaip buvo atėjęs į kavinę. A. K., kuris tą vakarą bare buvo vienas, atrodė išgėręs, seniai pažįsta, jie tada dar pasišnekėjo. Matė, kaip lauke kaltinamasis šnekėjosi su nukentėjusiuoju. Kaltinamąjį tada pirmą kartą matė. Apie 3 val. A. išėjo namo. Po to priėjo pažįstamas švedas A., pasakė, kad A. prie kiosko yra blogai. Kai nuėjo, pamatė, kad A. sumuštas, gulėjo ant šono, žandas sutinęs buvo, bet buvo sąmoningas. Iškvietė greitąją ir laukė kol ji atvažiuos. Nukentėjusysis sakė, kad sumušė, apiplėšė, kad grandinėlę nuplėšė, kišenes iškraustė, ir šautuvą atėmė. Jis nematė, ar nukentėjusysis turėjo telefoną tą vakarą. Jis iš savo telefono iškvietė greitąją. Tuo metu kaltinamojo kavinėje jau nebuvo.
Liudytoja D. B. parodė, kad su kaltinamuoju 5 metus kartu pragyveno. Ji buvo išvažiavusi į Latviją, kai buvo tas įvykis, dirbo pas šeimininkus. Nieko nežinojo, grįžus namo iš Latvijos, gavo laišką iš E., kad N. R. jai turėjo perduoti grandinėlę ir telefoną. Kol laiško negavo, nieko nežinojo. Klausė brolio, kur gali būti telefonas ir grandinėlė. Brolis pasakė, kad turi telefoną ir jį atidavė. Kadangi ji turėjo du savo telefonus, todėl šį pardavė. Grandinėlės nematė. Į tą telefoną buvo įsidėjusi abonentinę kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Brolio ir R. klausė, ką jis prisidirbo. Jie sakė, kad nežino, kad girtas susimušė su kažkuo. Kai gavo laišką, viską sužinojo.
Liudytojas K. B. parodė, kad telefoną mamai atnešė, jos brolis R. G. ir pasakė, kad telefonas iš (duomenys neskelbtini), kad vogtas. Mama telefoną jam davė, kad parduotų, nes jai nebuvo reikalingas. Jis pardavė telefoną savo draugui A., kurio pavardės nežino už 40 Lt.
Liudytojas R. G. parodė, kad kaltinamasis yra sesers sugyventinis. 2012 m. rugpjūčio 25 d. su juo ir N. R. buvo (duomenys neskelbtini). Užėjo į barą, gėrė. Paskui E. J. ten paliko, jis su mergaite išėjo į lauką. Paskui grįžo, nes daiktai buvo palikti pas indų plovėją. Pasiėmę daiktus ir išėjo. E. J. pasiliko, buvo išgėręs, jie truputį apsipyko ir išėjo. Nuėjo į autobusų stotį laukti autobuso, paskui nuėjo į degalinę kavos nusipirkti. Po to kai jie išėjo iš kavinės, E. J. buvo priėjęs prie jų autobusų stotyje. Nieko nesakė ir nieko neperdavė. Girdėjo kažkokius šūvių aidus. Jau (duomenys neskelbtini) N. padavė telefoną, pasakė, kad perduotų seseriai. Nežino, iš kur ji gavo telefoną, jos neklausė.
Liudytoja N. R. parodė, kad 2012 m. datos neatsimena, galėjo būti rugpjūtis, atvyko vakare apie 22 val. su R. G. ir E. J. į (duomenys neskelbtini). Nuėjo į kavinę ir ten buvo apie porą valandų. Paskui ji su R. norėjo kažkur išsinuomoti kambarį, eiti miegoti, nes R. blogai jautėsi, o Erikas dar nenorėjo eiti. Jie apie 24 val. išėjo dviese su R.. Ėjo prie stoties, pažiūrėjo kada bus autobusas namo važiuoti. Apie pusvalandį pabuvę stoty, vėl sugrįžo į kavinę, nes nebuvo pasiėmę savo daiktus ir vėl nuėjo į stotį. E. pasiliko, kavinėje. Jam tik pasakė, kad atiduotų daiktus, jis dar sakė pasilikti. Ji su R. G. nuėjo į stotį, ten sėdėjo. Po to atėjo E., padavė grandinėlę ir telefoną. Jie sakė, kad važiuotų mano, kad greitai bus autobusas. Neklausė iš kur jis gavo grandinėlę ir telefoną. Padavė telefoną R., o jai grandinėlę. Nesuprato, iš kur tie daiktai galėjo būti, net negalvojo, kad kažkas atsitiko. Šūvius girdėjo, vėliau suprato, kad E. šaudė.
Liudytoja R. S. parodė, kad N. R. yra jos dukra. 2012 m. rugpjūčio pabaigoje dukra su R. ir E. išvažiavo į (duomenys neskelbtini). D. dirbo (duomenys neskelbtini), turėjo atvažiuoti pasiimti. D. seniai pažįsta, jos bendrauja šeimomis, ir dabar palaiko ryšius. N. jai padavė grandinėlę, sakė, kad E. liepė tą grandinėlę perduoti D., ji neklausinėjo iš kur E. ją gavo. E. jai buvo skolingas 600 Lt, todėl grandinėlės ji neperdavė, o nunešė į lombardą ir pardavė. Ta grandinėlė buvo sutraukyta, auksinė, bet atrodė kaip ne auksinė, kaip paprasta. Lombarde pasakė, kad auksinė, tada ir pardavė.
Liudytoja J. S. parodė, kad dirba lombarde, esančiame (duomenys neskelbtini), prekybos centro „(duomenys neskelbtini) ” rūsyje. 2012-08-27 d. į lombardą atėjo R. S., pateikė savo asmens dokumentą ir padavė pardavimui auksinę grandinėlę, kuri buvo sutrūkusi. Ji pasvėrė grandinėlę, jos svoris buvo 10,39 g., praba 585. Pagal nustatytą kainą sumokėjo 760 Lt. Apie tai, kad grandinėlė galėjo būti įgyta nusikalstamu būdu, ji nežinojo.
Liudytojas E. M., parodė, kad 2012 m. rugpjūčio mėn. buvo komandiruoti dirbti į (duomenys neskelbtini). Patruliavo nakties metu, buvo gautas pranešimas, kad įvykdytas užpuolimas prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, buvo nusiųstas kitas ekipažas. Jie tuo metu važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, norėjo važiuoti pažiūrėti, gal bus reikalinga pagalba. Bevažiuodami išgirdo šūvius, po to gavo iškvietimą, kad Stoties rajone šaudama. Tada jie važiavo ieškoti kas šaudo. Sustabdė jaunuolis, apibūdino, kad vyriškis apsirengęs raudonu sportiniu bliuzonu šaudo skverelyje. Eidamas į skverelį, pastebėjo, kaip iš kiemo (duomenys neskelbtini) g., link stoties eina vyriškis raudonu bliuzonu. Sustabdė, paprašė ištraukti rankos iš kišenių, pastatė prie sienos, padarė dalinę patikrą, ginklo nerado. Vedėsi į automobilį, nes atitiko pagal apibūdinimą, prie automobilio buvo daroma tikslinė apžiūra ir tuo metu sulaikytasis iš savo kišenės išmetė piniginę, pradėjo priešintis, nenorėjo lipti į automobilį. Pažiūrėjo į piniginę, ten buvo kito žmogaus dokumentai, leidimas nešioti ginklą. Todėl vyriškį uždarė, paliko vairuotojui saugoti ir ėjo ieškoti ginklo. (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. 2 ar Nr. 4 kieme, prie tvoros rado numestą ginklą. Iš ginklo buvo išimta dėtuvė, o vienas šovinys buvo numestas šalia. Kaltinamąjį pristatė į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą.
Liudytojas R. B. parodė, kad 2012 m. rugpjūčio 25 d. ar 26 d. nakties metu, tikslaus laiko nepamena, patruliuodami (duomenys neskelbtini), girdėjo šūvius. Per radijo stotį gavo pranešimą, kad yra šaudoma prie stoties. Važiuojant pamatė bėgantį vaikiną, kuris pasakė, kad šaudo ir apibūdino, kaip atrodo šaudęs vaikinas. Po to pastebėjo atitinkantį apibūdinimą vaikiną, kuris buvo išėjęs iš kiemo (duomenys neskelbtini) g., padarę asmens kratą, rado piniginę. Piniginėje buvo kito žmogaus dokumentai, ginklo nerado. Kaltinamąjį įsodino į automobilį ir ėjo ieškoti ginklo. Kieme, kur buvo matę einantį kaltinamąjį, prie tvoros rado numestą ginklą, dėtuvę ir vieną šovinį. Sulaikytąjį ir paimtus įkalčius pristatė į (duomenys neskelbtini) komisariatą. Vaikino vardas buvo E., pavardės nepamena. Nukentėjusiojo nematė, tik girdėjo per raciją, kad buvo užpultas žmogus.
Liudytojas M. M. parodė, kad 2012 m. vasarą, (duomenys neskelbtini) vairavo konvojaus automobilį. Važiavo (duomenys neskelbtini) pro stotį, stovėjo tas asmuo, kuris buvo suimtas. Jis nuo mašinos niekur negali eiti, todėl nežino ar, kai kolegos suėmė vyriškį šis priešinosi, viso įvykio nestebėjo. Žino, kad pas kaltinamąjį buvo rasta piniginė su kito asmens dokumentais. Tas žmogus uždarytas automobilyje triukšmavo. Po to netoli tos vietos kolegos rado šaunamąjį ginklą. Nuovadoje matė nukentėjusįjį, kuris buvo pristatytas sumuštas.
2012-08-25 Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta vieta prie pastato (duomenys neskelbtini), prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“. Priešais kavinę yra suoliukas, ties (duomenys neskelbtini) g. susikirtimu yra spaudos kioskas, kuris nuo (duomenys neskelbtini) yra už 15 metrų (1 t. b. l.5-10).
2012-08-25 5.13 val. asmens blaivumo testas atliktas A. K., nustatytas 1,67 promilių girtumas ( 1 t. b. l. 14).
Prabavimo bandymų ir įspaudavimo protokole nurodyta, kad A. K. pateikė bandymams grandinėlę, kurios masė 14,42 g., nustatyta praba 585 (1 t. b. l. 18)
Liudytojo A. S. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kaip liudytojas parodė vietas (duomenys neskelbtini), prie kavinės „(duomenys neskelbtini) ”, prie spaudos kiosko, kur kaltinamasis apieškojo nukentėjusiojo kišenes. Taip pat parodė vietą (duomenys neskelbtini) g., turgavietės aikštelėje, kur kaltinamasis šaudė iš šaunamojo ginklo, parodė vietą (duomenys neskelbtini) g., prie autobusų stoties, kur kaltinamąjį sulaikė policijos pareigūnai (1 t., b. l. 65-67).
Liudytojo G. N. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kaip liudytojas G. N. parodė vietą (duomenys neskelbtini), prie kavinės baro „(duomenys neskelbtini)“, prie suoliuko, kur pamatė prie spaudos kiosko įvykusį plėšimą. G. N. parodė vietą prie spaudos kiosko, kur buvo sumuštas nuketėjęs asmuo (1 t., b. l. 75-76).
Liudytojų R. B. ir E. M. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kaip liudytojai parodo vietą (duomenys neskelbtini), kur sulaikė E. J.. Taip pat parodo vietą (duomenys neskelbtini) namo kieme, vakarinėje kiemo pusėje, kur buvo rastas ginklas „CZ 83“ (1 t., b. l. 80-81, 86-87).
Liudytojo V. Z. asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad liudytojas atpažino E. J., kaip asmenį, šaudžiusį iš ginklo (duomenys neskelbtini). autobusų stoties teritorijoje 2012-08-25, apie 4 val. ( 1 t., b. l.94-96).
Liudytojų S. G. ir V. N. asmens parodymo atpažinti protokoluose užfiksuota, kad liudytojai atpažino E. J., kaip asmenį, kuris 2012-08-25 kavinėje „(duomenys neskelbtini) ” vaikščiojo paskui nukentėjusįjį A. K. į lauką (1 t., b.l.103-105, 110-112).
2012-09-11 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad A. K. padaryti šie sužalojimai: galvos sumušimas su muštinėmis žaizdomis kaktos kairėje, pakaušio srityje, nosies sumušimas. Sužalojimus A. K. galėjo patirti bukos traumos pasekoje, paveikus nurodytas vietas kietais bukais daiktais, daugumoje sumušant, muštinę žaizdą pakaušio srityje galėjo įgauti ir virstant arba atsitrenkiant. A. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 48).
2012-10-2 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad šalia įtariamojo E. J. sulaikymo vietos rastas ginklas yra fabrikinės gamybos 9 mm kalibro pistoletas „CZ 83” numeris (duomenys neskelbtini). Šis pistoletas yra „B” kategorijos šaunamasis ginklas, jis skirtas šaudyti 9 mm kalibro centrinio įskėlimo šoviniais. Tirti pateiktas šovinys yra fabrikinės gamybos 9 mm kalibro šovinys, kuris skirtas šio kalibro pistoletams. Šovinys yra šaudmuo, tinkamas „B” kategorijos šaunamiesiems ginklams (1 t., b.l.177-179).
2012-11-15 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 2220s”, kurį pateikė A. M., yra juodos spalvos atstumiamu korpusu, telefono IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l.157-158).
2012-11-06 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad vyriško kostiumo švarkas, kurį pateikė nukentėjusysis A. K., šviesiai pilkos spalvos medžiagos, išteptas krauju ir purvu (1 t., b. l. 164-165).
2012-08-27 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad pas E. J. sulaikymo metu rastoje nukentėjusiajam priklausančioje juodos spalvos piniginėje yra A. K. vardu išduoti dokumentai: vairuotojo pažymėjimas, pensininko pažymėjimas, leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, „Swedbank” Maestro kortelė, transporto priemonės registracijos liudijimai, techninės apžiūros rezultatų kortelės (1 t. b. l. 183-184).
2012-08-25, 4.32 val. asmens blaivumo testas atliktas E. J., nustatytas 1,66 promilių girtumas ( 1 t. b. l. 14).
UAB „(duomenys neskelbtini) ”, (duomenys neskelbtini), superkamo metalo laužo žiniaraščio kopijoje nurodyta, kad grandinėlė, kurią pridavė R. S. įvertinta 760 Lt (1 t. b.l. 153).
Visais šiais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad E. J. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą pagrobė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, pažeidė viešąją tvarką. Kaltinamasis savo kaltę dėl šių veikų pripažino, jis neneigė, kad turėdamas tikslą apiplėšti užpuolė nukentėjusįjį, neneigė sudavęs du smūgius, pagrobęs jo daiktus, ginklą ir šaudmenis, taip pat prisipažino šaudęs mieste. E. J. pripažindamas savo kaltę, bandė pasiteisinti dėl ginklo pagrobimo, teigdamas, kad jis iš nukentėjusiojo paėmė ginklą, bijodamas, kad neblaivus nukentėjusysis jo paties nesužeistų tuo ginklu. Tačiau po pavartoto smurto nukentėjusysis buvo sužalotas, jis gulėjo ant žemės, ginklas buvo po rūbais, dėkle, todėl jokios grėsmės E. J. šis ginklas nekėlė. Liudytojai A. S. ir G. N. matė, kaip kaltinamasis užpuolė nukentėjusįjį, kaip kraustė kišenes. E. J. prisipažino du kartus sudavęs į galvą nukentėjusiajam, patvirtino, kad nuo smūgių nukentėjusysis nukrito. Iš specialisto išvados matyti, kad A. K. padarytas galvos sumušimas su muštinėmis žaizdomis kaktos kairėje, pakaušio srityje, nosies sumušimas. Sužalojimus A. K. galėjo patirti paveikus nurodytas vietas kietais bukais daiktais, daugumoje sumušant, muštinę žaizdą pakaušio srityje galėjo įgauti ir virstant arba atsitrenkiant. A. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 48). Apklausti asmenys negalėjo tiksliai nurodyti, kiek smūgių kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam, todėl pripažįstamas įrodytu smūgių skaičius, neginčijamai patvirtintas teismo medicinos specialisto išvada. Atlikti asmens blaivumo testai patvirtino, kad įvykio metu kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Todėl tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo būsena įvykio metu galėjo turėti įtakos jų galimybei adekvačiai vertinti įvykius bei juos įsiminti. Nuosekliais kaltinamojo, liudytojų A. S. ir G. N. parodymais visiškai paneigtas nukentėjusiojo aiškinimas jog, jo nuomone, jis buvo mušamas ne vieno, o kelių asmenų, kad buvo užpultas du kartus. Liudytojai V. N. ir S. G. parodė, kad sužalotą nukentėjusįjį matė vieną kartą, iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir jis buvo išvežtas į ligoninę. Tokios nukentėjusiojo nurodytos įvykio aplinkybės aiškintinos nukentėjusiojo girtumu, išgąsčiu ir patirtais sužalojimais įvykio metu, įtakojusiais nukentėjusiojo gebėjimą adekvačiai įvertinti bei įsiminti įvykio aplinkybes. Nenustatyta, kad su kaltinamuoju bare buvę asmenys ar kiti būtų dalyvavę nukentėjusiojo užpuolime, E. J. nėra kaltinamas nusikaltimų padarymu bendrininkaujant su kitais asmenimis. Liudytojai A. S. ir G. N., matę patį nukentėjusiojo užpuolimą, nepatvirtino, kad jis buvo mušamas kelių asmenų, ar šalia įvykio vietos jie būtų matę daugiau asmenų. Kaltinamajame akte nurodyta, kad E. J. nukentėjusiajam iš švarko kišenės pagrobė 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 7100 Supernova“ su SIM kortele, tačiau kaltinamasis nuosekliai tvirtina, kad užpuolimo metu telefoną A. K. turėjo rankoje, o nukentėjusiajam griūnant nuo suduotų smūgių šis iškrito. Nukentėjusysis taip pat aiškino, kad telefoną užpuolimo metu turėjo rankoje. Kadangi daugiau niekas nematė, kur plėšimo metu buvo telefonas, todėl iš kaltinimo pašalinama aplinkybė, kad telefoną E. J. pagrobė nukentėjusiajam iš švarko kišenės.
Aptartais įrodymais nustatyta, jog kaltinamasis E. J., pavartojęs prieš A. K. fizinį smurtą ir jį sužalojęs, pagrobė nukentėjusiojo turtą, šaunamąjį ginklą ir šaudmenis. Nustatyta, kad kaltinamasis iš nukentėjusiojo pagrobė 2000 Lt vertės auksinę 14,42 g. svorio grandinėlę, 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 7100 Supernova“ su SIM kortele, iš švarko kišenės pagrobė 35 Lt vertės piniginę, kurioje buvo 60 Lt ir 20 Lt buvusius švarko kišenėje iš nukentėjusiojo ginklo dėklo pagrobė 1012 litų vertės pistoletą „ČZ 83 Nr. 75604“ su dėtuve, kurioje buvo ne mažiau 12 šovinių. Kaltinamasis pripažino pagrobęs visus šiuos nukentėjusiojo nurodytus daiktus. Liudytoja N. R. patvirtino iš kaltinamojo gavusi grandinėlę ir telefoną. Liudytoja R. S. gavusi iš N. R. grandinėlę ją pardavė lombarde. Tai patvirtino liudytoja J. S. ir jos pateikti dokumentai (1 t. b.l. 153). Liudytojas K. B. parodė, kad mamos brolis R. G. atnešė telefoną, kurį jis pardavė. Pas E. J. sulaikymo metu rasta juodos spalvos piniginė, kurioje buvo A. K. vardu išduoti dokumentai. Nors kaltinamasis nenurodė, kur padėjo pagrobtus iš nukentėjusiojo pinigus, bet jis neneigė pagrobęs 80 Lt, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad galėjo pinigus perduoti R. G. arba pamesti, kai apžiūrinėjo piniginę (2 t. b. l. 31-32).
Kaltinamojo E. J. veika dėl plėšimo kvalifikuojama pagal BK 180 str. 1 d. kaip svetimo turto pagrobimas panaudojant fizinį smurtą. Nustatyta, kad kaltinamasis pagrobė 1012 litų vertės pistoletą „ČZ 83 Nr. 75604“ su dėtuve, kurioje buvo ne mažiau 12 šovinių, kurie yra šaudmenys. Pistoleto ir šovinių pagrobimas kvalifikuojamas pagal BK 254 str. 2 d. kaip šaunamojo ginklo ir šaudmenų pagrobimas, panaudojant fizinį smurtą.
Nustatyta, kad E. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia iš nukentėjusiojo pagrobtu šaunamuoju ginklu „ČZ 83 Nr. 75604“ iššovęs ne mažiau kaip 11 šovinių, (duomenys neskelbtini) mieste, elgėsi ypatingai įžūliai, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, rodė aiškų visuomenės bei asmenų negerbimą ir nepaisė elementarių elgesio bei moralės normų, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
E. J. prisipažino, kad šaudydamas pagrobtu ginklu galėjo išgąsdinti netoli buvusius jaunuolius. Tačiau jis tvirtino, kad tik pamatęs, jog kažkas jį seka, nutarė iššaudyti šovinius ir numesti šautuvą. Kaltinamasis teigė, kad eidamas link stoties jis šaudė iš nukentėjusiojo ginklo ne į žmones, o į orą, šaudė be jokio tikslo, tvirtino, kad žmonių arti nebuvo, tik toliau už 100 ar 200 metrų ant suoliuko sėdėjo jaunuoliai, kurie galėjo išsigąsti. Autobusų stoties teritorijoje iššovus paskutinį kartą iš šaunamojo ginklo jį sulaikė policija. Kaltinamojo versiją, kad jis norėjo tik iššaudyti šovinius ir numesti ginklą, paneigė liudytojai R. P. ir V. Z., kurie autobusų stotyje laukė taksi. Jie parodė, kad priėjęs kaltinamasis, paprašė rūkyti, o negavęs grįžo rankoje laikydamas ginklą, kurį nukreipė į juos, užsitaisė ir pradėjo šaudyti, jie išsigandę pabėgo. Akivaizdu, kad tokiais veiksmais E. J. sutrikdė viešąją tvarką. Jis suprato, kad šaudydamas mieste, kai netoli yra žmonių, elgiasi ypatingai įžūliai, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, rodo aiškų visuomenės bei asmenų negerbimą, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka ir to siekė. E. J. veika kvalifikuojama pagal BK 284 str. 1 d.
E. J. buvo kaltinamas tuo, kad tyčia sugadino svetimą turtą, tai yra 2012-08-25 apie 3.30 val., (duomenys neskelbtini), prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, sudavė A. K. ne mažiau dviejų smūgių kumščiu į galvą, tuo padarydamas galvos sumušimą su muštinėmis žaizdomis kaktos kairėje, pakaušio srityje, nosies sumušimą, kurie sukėlė nukentėjusiajam A. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei mušdamas nukentėjusįjį suplėšė jo 400 Lt vertės kostiumą. Tokiu būdu E. J. kaltinamas tyčia sugadinęs svetimo turto už 400 Lt.
Kaltinamasis E. J. neprisipažino tyčia suplėšęs A. K. kostiumą. Jis aiškino, kad nukentėjusysis kostiumą galėjo susiplėšyti griūdamas nuo suduotų smūgių. Be to jam atrodo, kad nukentėjusysis su tuo pačiu kostiumu buvo atėjęs į policiją.
Nukentėjusysis A. K. parodė, kad nepataisomai sugadintas 400 Lt vertės kostiumas, kuriuo jis vilkėjo užpuolimo metu. Buvo suteptas švarkas, kurį jis tebeturi ir gali parodyti, kad kraujo dėmės neišsivalo, taip pat suplėšytos kelnės, su tokiu kostiumu jis tikrai į policiją nevaikščiojo.
2012-11-06 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad vyriško kostiumo švarkas, kurį pateikė nukentėjusysis A. K., šviesiai pilkos spalvos medžiagos, išteptas krauju ir purvu (1 t., b.l.164-165).
Nekyla jokių abejonių, kad A. K. kostiumas nusikaltimo metu galėjo būti sugadintas. Tačiau iš turto sugadinimų pobūdžio ir iš kaltinamojo veiksmų negalima daryti išvados, kad kostiumą E. J. sugadino tyčia. Kaltinamasis smūgius sudavė nukentėjusiajam į galvą, jis neatliko jokių veiksmų tiesiogiai galėjusių paveikti nukentėjusiojo turtą. Jis negalėjo numatyti, kad dėl suduotų smūgių bus nepataisomai sugadintas nukentėjusiojo kostiumas. Kaltinamojo tyčia buvo nukreipta užvaldyti svetimą turtą, o ne jį sugadinti. Kadangi sugadinant nukentėjusiojo kostiumą padaryta 400 Lt žala, kuri tikrai negali būti vertinama, kaip didelė, todėl nėra pagrindo šios veikos perkvalifikuoti pagal BK 188 str. Todėl E. J. pagal BK 187 str. 1 d. išteisintinas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo E. J. kaltė visiškai įrodyta, kaltinamasis privalo atsakyti. Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimus. E. J. pats prisipažino, kad nusikaltimą padarė, nes išgėręs nebemąstė ką daro, todėl pripažįstama jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikaltimus padarė būdamas neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimų padarymui.
Kaltinamasis E. J. padarė tyčinį sunkų smurtinį savanaudišką nusikaltimą, apysunkį ir nesunkų nusikaltimus. Viešosios tvarkos pažeidimo padarytas panaudojant šaunamąjį ginklą, tai rodo šios veikos ypatingą pavojingumą. Nors kaltinamajame akte nurodyta, kad E. J. buvo teistas 10 kartų, tačiau, kaip matyti iš registro ir archyvo duomenų išrašo (2 t. b. l. 69-81), paskutinį kartą buvo teistas 2003-10-30 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn., 2007-03-07 paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę. Kadangi buvo teistas už apysunkį nusikaltimą, todėl pagal BK 97 str. nuostatas, teistumas jam yra išnykęs. Nusikaltimus padarė girtas, smurtaudamas sužalojo nukentėjusįjį, nors pastarasis nesipriešino. Padarytos žalos neatlygino. Todėl kaltinamajam už visus nusikaltimus skiriamos sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, skirtina artima sankcijų vidurkiui bausmė. Nusikaltimai, numatyti BK 180 str. 1 d. ir 254 str. 2 d., sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, todėl už juos paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, kaip tai numato BK 63 str. 5 d. 1 p. Kadangi BK 254 str. 2 d. numatytas nusikaltimas pagal savo pavojingumą labai skiria nuo BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo, todėl ir pagal BK 284 str. 1 d. paskirta bausmė bendrintina apėmimo būdu, kaip tai numato BK 63 str. 5 d. 2 p. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 2 d. 5 d. nuostatomis, bausmės bendrinamos vienu etapu.
Valstybinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 53-54), kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo 257 litų 75 ct. dydžio gydymo išlaidas, patvirtintas gydymo įstaigos pateiktais duomenimis. Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas. BPK 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos. Kaltinamajam nusikalstamais veiksmais sužalojus nukentėjusįjį, jis dėl sužalojimų buvo gydomas. Valstybinė ligonių kasa už suteiktas paslaugas gydymo įstaigai apmokėjo, todėl išlaidos Valstybinei ligonių kasai atsirado dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų. Valstybinei ligonių kasai padaryta turtinė žala neatlyginta. Vadovaujantis CK 6. 263 str. 2 d. kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalos žmogaus sveikatai, privalo atlyginti sveikatos priežiūros įstaigų dėl to turėtas išlaidas.
Nukentėjusysis A. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 26), kuriuo prašo priteisti iš E. J. 23627 litus turtinei ir 20000 litų neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad jo patirtą turtinę žalą sudaro pagrobtos auksinės grandinėlės vertė 2000 Lt, piniginės vertė 35 litų, telefono vertė 100 litų, ginklo su šoviniais vertė 1000 ir 12 litų, pagrobti pinigai 80 litų, bei sugadintas kostiumas 400 Lt vertės. Neturtinę žalą sudaro patirtas didelis fizinis skausmas, dvasinis sukrėtimas, nepatogumai dėl suprastėjusios sveikatos. Dėl patirtų sužalojimų jis ilgą laiką gydėsi, iki šiol nėra galutinai atsistačiusi jo sveikata, kas sąlygoja nuolatinius nemalonius pojūčius, jis nuolat pergyvena, ar patirti sužalojimai neatsilieps jo sveikatai, ir ar jis vėl galės gyventi pilnavertį gyvenimą.
Byloje surinktais įrodymais patikimai nustatyta, jog kaltinamasis E. J. pagrobė iš nukentėjusiojo 3227 litų vertės turtą ir sugadino 400 Lt vertės turtą. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos padarytos pagrobiant A. K. turtą atlyginimo tenkintinas, kaltinamasis privalo atlyginti nusikaltimo metu pagrobto turto vertę. Tačiau dalis turto buvo sugrąžinta, tai yra 100 Lt vertės telefonas, 35 Lt vertės piniginė, 1000 Lt vertės ginklas, šovinius kaltinamasis iššaudė, todėl jų vertė turi būti atlyginta. Akivaizdu, jog dėl grąžintų daiktų civilinis ieškinys turi būti atmestas. E. J. pagal BK 187 str. 1 d. išteisinamas, nes nėra nusikaltimo požymių turinčios veikos, todėl vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 2 p. civilinis ieškinys dėl nukentėjusiojo 400 Lt vertės kostiumo sugadinimo, paliekamas nenagrinėtu.
CK 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str. nurodytais kriterijais.
Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutualiais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 str. 2 d.). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., yra padaroma kur kas didesnė žala, nei neatsargios kaltės atveju.
Kaip galima spręsti iš ieškininio pareiškimo, nukentėjusysis A. K. dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų patirtą neturtinę žalą sieja su jam padarytais kūno sužalojimais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad plėšimo metu A. K. buvo padarytas tyčinis nežymus sveikatos sutrikdymas, suduodant smūgius kumščiais ir atsitrenkiant galva į kietą paviršių. Atsižvelgiant patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo pobūdį, trukmę, įvertinant pasveikimo galimybes, liekamuosius reiškinius, asmens turėtų galimybių praradimą, teismas laiko sąžiningu, teisingu ir protingu nustatyti 10000 litų nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad nors padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusysis buvo sužalotas, darant tyčinį sunkų smurtinį nusikaltimą. Iš kitos pusės, nukentėjusiojo patirti sužalojimai, teismo vertinimu, nesukėlė jam tokių didelių ir ženklių nepatogumų, kaip galėjo būti esant sunkesniam sužalojimui, kai pagal nusistovėjusią teismų praktiką priteisiamos neturtinės žalos dydis siekia 20000 Lt. Todėl didinti įprastai priteisiamą neturtinės žalos atlyginimo dydį iki nukentėjusiojo prašomos 20000 litų dydžio sumos teismas nemato pakankamai pamatuoto pagrindo, be to tai prieštarautų teismų praktikai. Įvertinus minėtas aplinkybes, atsižvelgiant į besiformuojančią teismų praktiką ir vadovaujantis išdėstytais kriterijais, nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir A. K. iš kaltinamojo E. J. priteisia 10000 litų neturtinės žalos atlyginimui.
Liudytojams E. M., M. M., R. B. apmokėtos kelionės išlaidos - 512,57 Lt (3 t. b. l. 42) pripažįstamos proceso išlaidomis, kurios išieškotinos iš E. J. valstybės naudai.
Nukentėjusiajam A. K. priklausantis šaunamasis ginklas „ČZ 83 Nr. (duomenys neskelbtini)“ saugomas Klaipėdos AVPK (duomenys neskelbtini) m. policijos komisariate, perduotinas realizuoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įstatymų nustatyta tvarka, kadangi Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012-10-16 sprendimu panaikintas leidimas A. K. laikyti šaunamąjį ginklą (1 t. b. l.197-198).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
E. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, 254 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:
pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnes ir paskirti E. J. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą septyneriems metams.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą. Įskaityti į bausmės laiką sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012-08-25 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
E. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nukentėjusiojo A. K. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti iš dalies, priteisti iš E. J. atlyginti 2092 Lt turtinę žalą A. K. naudai, ieškinio dalį dėl 400 Lt vertės turto sugadinimo palikti nenagrinėtu, likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Nukentėjusiojo A. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies, priteisti iš E. J. atlyginti 10000 Lt neturtinę žalą A. K. naudai, likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš E. J. 257,75 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už A. K. gydymą.
Išieškoti iš kaltinamojo E. J. proceso išlaidas valstybei – 512,57 Lt, išmokėtus liudytojams kelionės išlaidoms atlyginti.
Nukentėjusiajam A. K. priklausantį šaunamąjį ginklą „ČZ 83 Nr. (duomenys neskelbtini)“, saugomą Klaipėdos AVPK (duomenys neskelbtini) m. policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti realizuoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įstatymų nustatyta tvarka.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.