Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, Linai Žiupsnienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. V., skundą padavusio asmens atstovui advokatui Karoliui Barysai, išnagrinėjusi V. V. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialisto V. J. 2014-05-15 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialistas V. J. V. V. 2014-05-15 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kad jis 2014-04-28 apie 19.10 val., Lydos g., Jašiūnų mstl., Šalčininkų r. sav., vairuodamas automobilį „Volvo S70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės į kelią, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui, dėl ko pastarojo vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti bei keisti važiavimo kryptį tam, kad išvengtų susidūrimo, t.y. V. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106, 107 punktų reikalavimus, t.y. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d.

Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialistas V. J. 2014-05-15 priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad V. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d., ir paskyrė jam 400 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.

Teismo posėdyje specialistas V. Š. paaiškino, kad 200 m. pakankamai didelis atstumas, jei viskas vyksta mieste kur ribotas greitis, tai pakankamai didelis atstumas, jei tokiose situacijoje praleidinėsime eismo dalyvius, tai eismas praktiškai sustos. Jei tokiame atstume kaip 4- 5 m. atsiras kliūtis, tai važiuojant ir mažesniu kaip 50 km. per valandą greičiu vis tiek įvyks eismo įvykis. Praktiškai neišvengiamas susidūrimas. Jei greitis ne didesnis kaip 50 km/h vairuotojas nespės sureaguoti. Jei atsiranda kliūtis, kada lieka 5 m. atstumas vairuotojas nieko negali padaryti, tada avarinė situacija, kada neišvengiamai vyksta eismo įvykis. Yra dar vienas dalykas, kuris apspręstų išsamesnį situacijos panagrinėjimą, tai kurioje vietoje sankryžos atžvilgiu sustabdytas automobilis ir atstume kokiame. Jei pagal tas aplinkybes pravažiuoja pakankamai didelį atstumą, tada galima spręsti kada jis įsuko, pravažiavo tą atstumą ir buvo sustabdytas, jau tada galima kalbėti apie laiką ir tiksliai pasakyti kur buvo pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės, tada galima atlikti kažkokį skaičiavimą. O čia pagal tuos duomenis kaip nurodoma 200 m., ar ten 5-10 m. tai tokia situacija kur negali paaiškinti.

M. S. 2014-04-28 pareiškime nurodyta, kad 2014-04-28 apie 19.10 val., važiavo automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) per Jašiūnų kaimą Lydos keliu apie 50-55 km/h greičiu. Pravažiavus degalinę, už perėjos automobilis „Volvo S70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris išvažiavo iš kitoje gatvės pusėje esančios stovėjimo aikštelės (nuo parduotuvės), išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirto ištiestinę ženklinimo liniją ir užkirtęs jai, M. S. kelią įvažiavo į jos eismo juostą. Kad išvengti susidūrimo paspaudė garso signalą, pradėjo staigiai stabdyti ir sukti vairą į dešinę. Sustojo nuvažiavusi nuo kelio šalikelyje. Išlipusi iš automobilio nufotografavo vairuotoją ir kartu važiavusį pilietį. Automobilio vairuotojas pareiškė, kad nepastebėjo išvažiuodamas iš aikštelės jos, M. S. automobilio. Šalia sėdėjęs vyras, išlipęs iš automobilio „Volvo S70“, pradėjo šaukti, kad ji, M. S. važiavo dideliu greičiu, pati kalta dėl susiklosčiusios situacijos, nors jie ir važiavo skersai keliu iš stovėjimo aikštelės. Įvykio vaizdo įrašo neturi, automobilyje „Volvo S70“ važiavo tik du žmonės, pašalinių žmonių aplink nebuvo. Tarp automobilių kontakto nebuvo. Jei reikės pateiks nuotraukas, darytas mobilaus ryšio priemonės pagalba, apie asmenis, kurie buvo automobilyje „Volvo S70“. Matyti piliečiai jai, M. S. nežinomi, matė pirmą kartą. Prašo imtis priemonių dėl automobilio „Volvo S70“ vairuotojo patraukimo administracinėn atsakomybėn. Automobilio „Volvo S70“ vairuotojas važiavo keldamas grėsmę eismo saugumui, iš aikštelės važiavo nerodydamas įspėjamojo posūkio signalo. (b.l. 17).

Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialisto V. J. 2014-05-08 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad jo žinioje yra 2014-04-28 Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono PK gautas M. S. pareiškimas, registracijos Nr. 0114000216933, apie tai, kad jai važiuojant automobiliu Lydos g., Jašiūnų mstl., Šalčininkų r., pagrindiniu keliu, jos nepraleido iš aikštelės išvažiuojantis automobilis, kuris sukėlė avarinę situaciją, t.y. privertė M. S. staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, kad išvengtų susidūrimo. M. S. automobilį bei vairuotoją, sukėlusį pavojingą situaciją, nufotografavo, pateikė elektroniniu paštu nuotraukas. Nustatyta, kad tai automobilis „Volvo S70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis V. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Nuotraukose matyti, kad prie automobilio vairo sėdi ne savininkas, o kitas jaunas vyras, dėl to pagal duomenų bazę buvo patikrinti V. V. giminystės ryšiai. Buvo nustatyta, kad savininko sūnus V. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), labai panašus į asmenį, vairavusį automobilį bei pažeidusį E. V. V. nuotrauka iš duomenų bazės buvo parodyta pareiškėjai M. S., pastaroji atpažino šį asmenį, nurodydama, kad tai būtent jis vairavo automobilį aptariamu atveju ir sukėlė pavojingą situaciją, o automobilio savininkas V. V. tuo metu sėdėjo šalia vairuotojo ant priekinės keleivio sėdynės (b.l. 25).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, – užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Pagal Kelių eismo taisyklių 9 punktą eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).

V. V. savo kaltės dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo neprisipažino ir paaiškino, kad vairavo automobilį „Volvo S70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažinėjo iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie parduotuvės „KOOPS“, Jašiūnų miestelyje, į pagrindinį kelią link Šalčininkų. Iš dešinės pusės nuo Vilniaus pusės važiavo automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis buvo toli nuo jo, V. V., todėl iš aikštelės išvažiavo visiškai įsitikinęs, kad tai daryti saugu ir niekam netrukdys. Jau buvo išvažiavęs į pagrindinį kelią ir įvažiavęs į savo eismo juostą, ir pasiekęs maždaug 35-40 km/h greitį, kai išgirdo kaip jį, V. V. dideliu greičiu prisivijo minėtas automobilis ir įjungęs garso signalą kelkraščiu aplenkė iš dešinės pusės, užkirto jam kelią savo automobiliu ir privertė sustoti. Dėl tokių neteisėtų automobilio „Audi A6“ vairuotojos veiksmų vos nesukėlė eismo įvykio. Pasak V. V., net jei jis, V. V. M. S. ir sudarė kliūtį, išvažiuodamas iš aikštelės, tai nutiko ne dėl jo veiksmų ar neapdairumo, o dėl pačios M. S. stipriai viršyto leistino 50 km/h greičio. Papildomai teismo posėdyje V. V. paaiškino, kad išvažinėdamas iš parduotuvės stovėjimo aikštelės matė automobilį, kuris nuo jo buvo apie 200 m atstumu, įsitikinęs, kad bus saugu išvažiavo ir savo eismo juostoje išgirdo garso signalą. Apklaustas teisme V. V. kaip liudytojas nurodė, jog sėdėjo automobilyje šalia savo sūnaus, kai pajudėjo iš aikštelės pasigirdo garso signalas ir M. S. užkirto jiems kelią. Pasak V. V., kai išvažinėjo iš aikštelės jo sūnus buvo apie 200 m nuo automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo realus atstumas išvažiuoti. V. V. kategoriškai teigė, jog automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) greitis tikrai buvo ne 50 km per valandą, moteris labai greitai privažiavo. Anot V. V., moters vairuojamo automobilio greitis galėjo būti ne mažiau kaip 80 km per valandą. Moteris aplenkė kelkraščiu jų automobilį ir užkirto kelią. Liudytojas V. U. parodė, jog pajudėjo su automobilio „Volvo S70“ vairuotoju vienu metu, tik pastarasis pasuko nuo parduotuvės, o jie iš kolonėlės. Jie važiavo paskui jį. Atlėkė automobilis „Audi“ ir užkirto visą judėjimą. Automobilis „Volvo“ važiavo priekyje, o automobilio „Audi“ vairuotoja atvažiavo iš paskos. Atstumas iki automobilio „Audi A6“ kai išvažinėjo buvo didelis. Pasak V. U., nebuvo jokios kliūties. Automobilio „Audi A6“ vairuotoja atlėkė iš paskos jų, jie lenkė, kirto ir užlindo prieš automobilio „Volvo S70“ vairuotoją. Pasak V. U., M. S. važiavo greitai, leistinas greitis buvo 50 km per valandą, jie važiavo 50 km per valandą, M. S. juos lenkė, todėl mano, kad pastaroji važiavo didesniu greičiu. M. S. juos aplenkė iš kairės kelkraščiu, tada automobilio „Volvo S70“ vairuotoją iš kitos pusės ir vėl įvažiavo į važiuojamą dalį. V. U. paaiškino, kad išvažinėdamas automobilio „Volvo S70“ vairuotojas nepažeidė taisyklių, žymėjimo ant kelio nėra, tik pėsčiųjų perėjos ženklas. Apklaustas teisme liudytojas V. J. parodė, kad M. S. važiavimo greitis nebuvo nustatytas, nes neturėjo techninių priemonių, nei atstumas, nei greitis nebuvo pamatuotas. Teisme apklaustas E. M. kaip liudytojas parodė, jog matė kaip automobilis „Volvo S70“ išsuko iš Šalčininkų, jis suko į kairę iš šalutinio į pagrindinį kelią. Iš kairės važiavo juodas automobilis „Audi A6“, pamatė, kad jis greitai važiuoja, spėjo sustoti, jis pralėkė. Pasak E. M., automobilis „Audi A6“ buvo 100 ar 150 m. nuo posūkio. Jis, E. M. tuo metu įvažinėjo į pagrindinį kelią. Automobilis „Audi A6“ prisivijo jį, pradėjo signalinti, M. S. greitai važiavo. Važiuojant 50 km greičiu nebuvo jokios kliūties. E. M. paaiškino, kad automobilis „Audi A6“ nuo automobilio „Volvo S70“, kai šis išsukinėjo, buvo gal kokie 300 m atstumu, automobilis „Volvo S70“ turėjo galimybę išvažiuoti nesudaręs kliūties. Automobilis „Volvo S70“ išvažiavo, tada jis, E. M. turėjo jau išvažiuoti, bet pasisuko ir pamatė, kad automobilis „Audi“ labai greitai važiuoja ir sustojo. Pasak E. M., automobilis „Volvo S70“ nesudarė kliūties automobiliui „Audi A6“, M. S. specialiai nemažino greičio. M. S. važiavo apie 80 km per valandą. Pastaroji užkirto kelią automobiliui „Volvo S70“, ji aplenkė iš dešinės tuo kelkraščiu, po to sustojo. Kreiptinas dėmesys, kad liudytojas E. M., turintis 25 metų vairavimo stažą, tvirtino, kad šioje situacijoje kalta automobilio „Audi A6“ vairuotoja, kadangi buvo galima išvengti susidūrimo, pastaroji nemažino greičio, vijosi ir davė garsinį signalą. Apklaustas teismo posėdyje specialistas V. Š. paaiškino, jog 200 m. pakankamai didelis atstumas, jei viskas vyksta mieste kur ribotas greitis, tai pakankamai didelis atstumas, jei tokiose situacijoje praleidinėsime eismo dalyvius, tai eismas praktiškai sustos. Jei tokiame atstume kaip 4- 5 m. atsiras kliūtis, tai važiuojant ir mažesniu kaip 50 km. per valandą greičiu vis tiek įvyks eismo įvykis. Yra dar vienas dalykas, kuris apspręstų išsamesnį situacijos panagrinėjimą, tai kurioje vietoje sankryžos atžvilgiu sustabdytas automobilis ir atstume kokiame. Jei pagal tas aplinkybes pravažiuoja pakankamai didelį atstumą, tada galima spręsti kada jis įsuko, pravažiavo tą atstumą ir buvo sustabdytas, jau tada galima kalbėti apie laiką ir tiksliai pasakyti kur buvo pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės, tada galima atlikti kažkokį skaičiavimą.

Įvertinus visą bylos medžiagą, daryti vienareikšmės išvados, kad V. V. vairuodamas automobilį bei išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės į kelią, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui, dėl ko pastarojo vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti bei keisti važiavimo kryptį tam, kad išvengtų susidūrimo, negalima. Byloje nustatyta, kad pažeidimo padarymo vietoje leistinas važiavimo greitis yra 50 km per valandą. V. V. parodė, jog įsitikinęs, kad važiuoti bus saugu, išvažiavo iš parduotuvės stovėjimo aikštelės, nes automobilis „Audi A6“ buvo apie 200 m atstumu nuo jo. Tą aplinkybę, kad atstumas tarp automobilio „Volvo S70“ ir automobilio „Audi A6“ buvo pakankamai didelis, kad nesudarytų kliūties, patvirtino ir liudytojai V. V., V. U., E. M.. Teisme specialistas V. Š. patvirtino, kad 200 metrų iki kliūties-kito automobilio važiuojančio pagrindiniu keliu, atstumas yra pakankamai didelis, kad išvengti kliūties. Liudytojai V. V., V. U., E. M. taip pat patvirtino, kad automobilio „Audi A6“ važiavimo greitis buvo žymiai didesnis nei administracinėn traukiamo asmens V. V.. Kreiptinas dėmesys, kad byloje nėra pateiktos eismo įvykio vietos schemos, kurioje būtų užfiksuoti automobilių „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Volvo S70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padėtys, judėjimo kryptys, kiti duomenys, kas šiuo atveju apsunkina aplinkybių išaiškinimą Apklaustas teisme specialistas paaiškino, kad turint išsamius duomenis kurioje vietoje sankryžos atžvilgiu sustabdytas automobilis ir kokiame atstume pagal tas aplinkybes kai pravažiuoja pakankamai didelį atstumą, tada galima spręsti kada jis įsuko, pravažiavo tą atstumą ir buvo sustabdytas, jau tada galima kalbėti apie laiką ir tiksliai pasakyti kur buvo pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės, tada galima atlikti kažkokį skaičiavimą. Pažymėtina, kad administracinėn traukiamas asmuo V. V. tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek apklaustas teisme, laikėsi pozicijos, kad išvažiavo į pagrindinį kelią, nes automobilis „Audi A6“ pasirodė esantis gan toli. Teismas pažymi, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog liudytojai V. V., V. U., E. M., būtų šališki, todėl netikėti jų parodymais neturi pagrindo. Išanalizavus anksčiau aptartus įrodymus, vienareikšmiškai daryti išvadą, kad V. V. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą, negalima. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija netyrė ir nesiaiškino visų reikšmingų aplinkybių, nesiėmė veiksmų apklausti tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų, užfiksuoti visas reikšmingas įvykiui aplinkybes.

Išanalizavus anksčiau aptartus įrodymus ir vadovaujantis principu, kad visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada jog administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog V. V. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą. V. V. kaltė buvo grindžiama tik liudytojos M. S. pareiškimu, kuriame nurodė, kad pravažiavus degalinę, už perėjos automobilis „Volvo S70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris išvažiavo iš kitoje gatvės pusėje esančios stovėjimo aikštelės (nuo parduotuvės), išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirto ištiestinę ženklinimo liniją ir užkirtęs jai, M. S. kelią įvažiavo į jos eismo juostą. Kad išvengti susidūrimo paspaudė garso signalą, pradėjo staigiai stabdyti ir sukti vairą į dešinę. Kitų teisme apkaustų asmenų parodymai M. S. parodymams prieštaravo, pastarieji nurodė, kad V. V. jokios kliūties M. S. vairuojamam automobiliui nesudarė. Be to specialistas teisme paaiškino, kad tokiame atstume, kaip nurodė M. S.- kada lieka 5 m. atstumas, vairuotojas nieko negali padaryti, tada avarinė situacija, kada neišvengiamai vyksta eismo įvykis.

Teismas daro išvadą, kad nėra patikimų įrodymų, kurie neginčijamai patvirtina, kad V. V. padarė nutarime įvardintą pažeidimą, o byloje esamos abejonės vertinamos asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, naudai (in dubio pro reo), nes nagrinėjamu atveju vien liudytojos M. S. parodymai ir pareiškimai nėra pakankami daryti išvadą apie V. V. kaltumą padarius inkriminuotą teisės pažeidimą. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad V. V. inkriminuojamas pažeidimas neįrodytas, todėl nutarimas naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. V. skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialisto V. J. 2014-05-15 nutarimą Nr. 97N-12243942-14 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Šis nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.