- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-06
- Bylos Nr.
- 2-1004-210/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00315-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Atsakovas
- V. T.
Šiaulių apygardos teismo teisėjas Vytautas Kursevičius, išnagrinėjęs ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vervedis“ ieškinį atsakovui V. T. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo V. T. 151989,38 Lt žalai atlyginti.
Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2013-09-24 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Vervedis“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Renavita“. Bankroto administratorius nustatė, kad UAB „Vervedis“ vadovu iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos buvo V. T.. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas iki šiol neįvykdė Šiaulių apygardos teismo 2013-09-24 nutartimi nustatyto įpareigojimo dėl įmonės turto bei dokumentų perdavimo paskirtam įmonės administratoriui, t. y. pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 4 d. 6 p. įtvirtintą pareigą. Be to, atsakovas, būdamas BUAB „Vervedis“ vadovu ir žinodamas sunkią įmonės padėtį, nedėjo pastangų išsaugoti įmonės turtą, iš kurio kreditoriai galėtų bent iš dalies patenkinti savo reikalavimus, laiku neteikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, VĮ „Registrų centras“ neteikė finansinių ataskaitų, t. y. neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai bendrovės interesais. Ieškinyje nurodoma, kad V. T. įmonės direktoriumi buvo nuo 2006-11-06, pagal paskutinį 2005 metų balansą UAB „Vervedis“ turtas sudarė 35461 Lt, o VMI prie LR FM finansinis reikalavimas 150581,60 Lt sumai atsirado už 2006 metų laikotarpį, taigi įmonė buvo nemoki jau 2006 metais ir dėl to atsakovas turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškiniu prašoma iš buvusio BUAB „Vervedis“ vadovo priteisti žalą, kurią jis įmonei ir jos kreditoriams padarė dėl to, jog laiku neinicijavo bankroto bylos ir, iškėlus bankroto byla, neperdavė administratoriui įmonės turto ir visų jos dokumentų. Žalos dydis nustatytas pagal nepatenkintų kreditorinių reikalavimų dydį, kuris sudaro 151989,38 Lt.
Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį arba parengiamojo procesinio dokumento.
Atsakovui V. T. ieškinio pareiškimas buvo įteiktas CPK 142 straipsnio nustatyta tvarka. Teismo nustatytu terminu atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį. Šios aplinkybės leidžia teismui priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).
Byloje nustatyta, kad UAB „Vervedis“ direktoriumi 2006-11-06 buvo paskirtas V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 44-49). Šiaulių apygardos teismo 2013-09-24 nutartimi UAB „Vervedis“ iškelta bankroto byla (b. l. 8-9). Šia nutartimi BUAB „Vervedis“ bankroto administratoriumi paskirta UAB „Renavita“, bendrovės valdymo organai įpareigoti per 15 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Šiaulių apygardos teismo 2014-01-28 nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Įrodymų apie tai, kad koks nors įmonės turtas bankroto administratoriui bankroto proceso metu buvo perduotas, į bylą nėra pateikta.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal ieškovo pareikštą ieškinį šios civilinės bylos ginčo dalykas yra UAB „Vervedis“ buvusio direktoriaus civilinė atsakomybė ir jo pareiga atlyginti žalą, kurią ieškovas įvertina kaip visų teismo patvirtintų įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sumą, 151989,38 Lt.
Iki 2008-07-01 Įmonių bankroto įstatyme nebuvo nustatyta specialių nuostatų, susijusių su įmonės administracijos vadovo ar savininko atsakomybe, kai, esant įstatymo nustatytoms sąlygoms, jie nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir taip padaroma įmonei ar jos kreditoriams žala. Nuo nurodytos datos, įsigaliojus Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnį papildančiai nuostatai – 4 daliai, imperatyviai įtvirtinta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuotos nuostatos, kad, net ir nesant Įmonių bankroto įstatyme nustatytos specialios normos dėl žalos, atsiradusios administracijos vadovui nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atlyginimo (Įmonių bankroto įstatymo redakcija, galiojusi iki 2008-07-01), už nurodytos pareigos nevykdymą įmonės administracijos vadovui kyla civilinė atsakomybė pagal bendrąsias CK nuostatas, reglamentuojančias įmonės administracijos vadovo fiduciarinių pareigų nevykdymo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).
Civilinės bylos duomenys patvirtina, jog Šiaulių apygardos teismas 2013-09-24 nutartimi, kuria UAB „Vervedis“ iškėlė bankroto bylą, įpareigojo UAB „Vervedis“ valdymo organus per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (b. l. 8-9). Atsakovas V. T., būdamas įmonės direktoriumi, neperdavė įmonės administratoriui įmonės turto, arba bent jau įrodymų apie tai, kad koks nors įmonės turtas bankroto administratoriui bankroto proceso metu buvo perduotas į bylą. Kadangi tokių duomenų nėra pateikta, bankroto administratorius negalėjo šio turto perimti ir nukreipti į jį išieškojimus įmonės kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui. Dėl šios ekstraordinarinės situacijos kreditoriai patiria nuostolių neatlygintų kreditorinių reikalavimų apimtyje. Iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registrui pateiktų finansinės ataskaitos už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2005-12-31 matyti, kad 2005 finansinių metų pabaigoje UAB „Vervedis“ turėjo ilgalaikio turto už 30509 Lt, trumpalaikio turto už 4952 Lt, per vienerius metus gautinų sumų 802 Lt, pinigų 1700 Lt, įmonės nuostoliai už 2006 metus sudarė 22693 Lt (b. l. 32-33). Iš 2005 metų finansinės atskaitomybės aiškinamojo rašto matyti, kad 2005 metų pabaigoje įmonėje dirbo 1 darbuotojas. Ilgalaikio turto (30509 Lt) vertę 2005 finansinių metų gale sudarė 1 Lt statinių vertė, 12642 Lt mašinų ir įrengimų vertė, 8363 Lt kitos įrangos, prietaisų ir įrengimų vertė, 9503 Lt kito materialaus turto vertė (b. l. 35-43), finansinės skolos 48388 Lt. Iš bylos duomenų matyti, jog didžioji dalis UAB „Vervedis“ skolų kreditoriams, kurių reikalavimų sumas patvirtino Šiaulių apygardos teismas UAB „Vervedis“ bankroto byloje, susidarė 2006 metais (b. l. 10-11, 20-22). Kai kurių kreditorių skolos tik didėjo: kreditoriui Valstybinei mokesčių inspekcijai 2006 m. liepos, rugpjūčio mėnesiais skola buvo 139607,47 Lt (b. l. 46), o teismo šio kreditoriaus patvirtintas reikalavimas – 150581,60 Lt (b. l. 21); UAB „Vervedis“ nedengė kreditoriams įsiskolinimų už telekomunikacijų paslaugas, bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus UAB „Tele 2“ 114,81 Lt finansinis reikalavimas, įsiskolinimas atsiradęs už 2006-08-01 – 2006-08-31 laikotarpį. Turto areštai įmonei pradėti taikyti nuo 2007-02-06 (b. l. 24-26). UAB „Vervedis“ finansinės atskaitomybės už 2006 – 2012 metus Juridinių asmenų registrui nepateikė. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog UAB „Vervedis“ jau 2006 metais turėjo finansinių sunkumų ir neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriams, o veiklos nebevykdė nuo 2007 metų. UAB „Vervedis“ nepateikė finansinės ataskaitos už 2006 metus, nors minėtais metais įmonės veikla buvo vykdoma tikėtina pakankamai didelėmis apimtimis. Šią aplinkybę įrodo už 2006 metų liepos ir rugpjūčio mėnesius apskaičiuotas pakankamai didelis pridėtinės vertės mokestis (55409,47 Lt liepos mėn., 83871 Lt rugpjūčio mėn.). Teismas neturi galimybės nustatyti, kokia įmonės finansinė būklė buvo 2006-11-06, įmonės direktoriaus pradėjus eiti V. T..
Šių nustatytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, jog UAB „Vervedis“ bankroto bylos iškėlimo dieną tikėtina turėjo turto, tačiau šio turto, kaip ir įmonės visų dokumentų, atsakovas BUAB „Vervedis“ administratoriui neperdavė.
Nagrinėjamu atveju tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (ar neteisėtą neveikimą), dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Įmonės administracijos vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalo jos įrodinėti. Bendrovės vadovas gali šią prezumpciją paneigti, pateikdamas įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo kaltės nėra.
Kaip minėta aukščiau, byloje nustatyta, jog UAB „Vervedis“ jau 2006 metais turėjo finansinių sunkumų ir neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriams, o veiklos nebevykdė nuo 2007 metų. Tačiau atsakovas, būdamas UAB „Vervedis“ direktoriumi ir žinodamas sunkią šios įmonės finansinę padėtį, toliau netęsdamas veiklos, nesiimdamas jokių veiksmų išsaugoti įmonės turtą, iš kurio kreditoriai galėtų bent iš dalies patenkinti savo reikalavimus, neteikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. atsakovas neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai bendrovės interesais, nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir pažeidė bendrovės, jos kreditorių interesus. Bankroto byla UAB „Vervedis“ buvo iškelta 2013-09-24 įmonės kreditoriaus reikalavimu, o ne administracijos vadovo (atsakovo) iniciatyva. Atsakovo, kaip bendrovės administracijos vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, kai tokiam kreipimuisi egzistuoja įstatyme įtvirtinti pagrindai, nevykdymas yra neteisėtas neveikimas. Be to, atsakovas neperdavė BUAB „Vervedis“ administratoriui bendrovei priklausančio turto bei visų įmonės dokumentų, nors tai padaryti atsakovą įpareigojo Šiaulių apygardos teismas 2013-09-24 nutartimi, kuria UAB „Vervedis“ iškėlė bankroto bylą. Ši atsakovo pareiga taip pat numatyta ir Įmonių bankroto įstatyme. Tokie atsakovo veiksmai traktuotini kaip neteisėti ir pažeidžiantys tiek pačios bendrovės, tiek ir jos kreditorių interesus.
Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes ir į atsakovo užimtą pasyvią poziciją, bei visišką proceso ignoravimą bei į tai, kad VĮ Registrų centrui nėra pateikta finansinės atskaitomybės dokumentų ir į tai, kad atsakovas savo kaltės neneigė, konstatuotina, kad pagal byloje esančius duomenis nėra jokių pateisinamų priežasčių, kodėl bendrovės turtas bei kiti dokumentai nepateikti įmonės administratoriui.
Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalis numato, jog įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-447-368/2014 patvirtino kreditorinių reikalavimų bendrai 151989,38 Lt sumai ir ši suma vertintina kaip atsakovo neteisėtu neveikimu, nesikreipiant laiku dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Vervedis“, įmonei bei jos kreditoriams padaryta žala, kurią jis privalo atlyginti. Be to, atsakovas neperdavė BUAB „Vervedis“ administratoriui įmonei priklausančio nežinomos vertės turto ir taip užkirto kelią bet kokiems kreditorių reikalavimų patenkinimams. Atsakovo kaltė preziumuojama. Atsakovas šios prezumpcijos nagrinėjamoje byloje nepaneigė.
Remdamasis šiomis nustatytomis aplinkybėmis teismas daro išvadą, jog atsakovas V. T. neatsakingais, kaltais ir aplaidžiais veiksmais UAB „Vervedis“ ir šios įmonės kreditoriams padarė žalą, kurią privalo atlyginti, ieškovas įrodė visas sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei kilti, dėl to ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkintinas visiškai (CK 6.245-6.249 str.).
Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, taip pat tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Iš atsakovo priteistinas valstybės naudai žyminis mokestis, apskaičiuotas nuo priteisiamos 151989,38 Lt sumos, t. y. 4040 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.).
Kadangi valstybės patirtos išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą yra mažesnės nei 10 Lt, jos iš atsakovo valstybės naudai nepriteisiamos. Byloje nesant duomenų apie ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, šios išlaidos ieškovui neatlyginamos (CPK 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi ir 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vervedis“ ieškinį patenkinti visiškai ir priimti sprendimą už akių.
Priteisti ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Vervedis“ (į. k. 153048331, buveinė Architektų g. 1, Šiaulių m., bankroto administratorius uždaroji akcinė bendrovė „Renavita“) iš atsakovo V. T. (a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).) 151989,38 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt devynis litus ir 38 centus) žalos atlyginimui ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (151989,38 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-08-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo V. T. (a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 4040 (keturis tūkstančius keturiasdešimt) Lt žyminio mokesčio valstybei (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, į. k. 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Atsakovas, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Šiaulių apygardos teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo šalies pridedamos medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.