- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-04-19
- Bylos Nr.
- 1-21-665/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-31012-2015-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gražina Čereškevičienė
- Kaltinamasis
- A. U.
Įžanginė dalis
Proceso Nr.1- 01-31012-2015-8 Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.8.7.9.; 1.1.7.2.7.; 1.1.10.1.; 1.1.8.10.3.; 1.2.4.6.2.; 1.2.4.8.3.; 2.1.10.1.;2.1.10.3.2.
2016 m . balandžio 19 d.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą , kurioje
A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini); gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Darbo biržoje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs , aukštojo išsilavinimo, neteistas, baustas administracine tvarka,
kaltinamas pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p., 140 str. 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. U. 2015-05-30, apie 23.00 vai. sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), pirtyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (tikslus girtumas nenustatytas), artimoje aplinkoje, kilusio tarpusavyje žodinio konflikto metu su karto su juo anksčiau gyvenusia neįregistravus santuokos N. B., tyčia rankomis ir kojomis sudavė jai įvairias kūno vietas dvidešimt vieną smūgį, padarydamas nosies kaulų lūžį su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies apatiniame voke ir dešinės akies vokuose, poodines kraujosruvas kaktoje, kairiame skruoste, pasmakrėje, kairėje rankoje, krūtinės ląstos kairėje pusėje, odos nubrozdinimus abiejuose žanduose, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kairės alkūnės srityje, poodinę kraujosruvą su paviršiniu odos nubrozdinimu kairėje krūtyje, tokiu būdu nesunkiai sutrikdydamas sveikatą savo buvusiam šeimos nariui ir šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte;
taip pat, jis, 2015-05-31, apie 00.30 val. sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (tikslus girtumas nenustatytas), artimoje aplinkoje, kilusio tarpusavyje žodinio konflikto metu, su kartu su juo anksčiau gyvenusia neįregistravus santuokos N. B., tyčia rankos delnu, sudavė jai per veidą, tokiu būdu sukėlė savo buvusiam šeimos nariui fizinį skausmą ir šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis A. U. savo kaltės dėl jam pateiktų kaltinimų visiškai nepripažino ir ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2015-05-30 dienos metu būnant (duomenys neskelbtini), sutiko draugę N. B. ir kartu su ja atvyko į sodo bendriją (duomenys neskelbtini) Ten N. pasikvietė į pirtį ir pirties prieškambaryje jie vartojo alkoholį. Išgertuvių metu jie tarpusavyje susibarė, net nežino dėl ko, tiesiog žodis po žodžio ir kilo konfliktas. Konflikto metu N. pradėjo šaukti, jai sakė nusiraminti. Ji išėjo Į kiemą, ten vėl pradėjo šaukti. Norėdamas ją nuraminti ir kad ji jam nedarytų gėdos prieš kaimynus, N. ranka uždengė burną. Tuo metu į kiemą atėjo kaimynas V. B., o jis vėl gi su ranka bandė užčiaupti N. burną. Kaimynas jam pasakė paleisti N. ir ją paleido. N. pasišalino, o kaimynas išėjo pas save. Po kurio laiko atvyko policija kartu su N.. N. reikalavo atiduoti jai kažkokius daiktus. Jai pasakė, kad nieko nežino ir nuėjo miegoti. N. atžvilgiu jokio fizinio smurto nenaudojo, jos nemušė, o tik su ranka uždengėja burną, kad ji nešauktų. Taip pat nori paaiškinti, kad N. jam yra kaip draugė ir kartais su ja susitikdavo. Būdavo, kad ar jis pas ją nakvodavo, arba ji pas jį nakvodavo. Su N. artimai bendravo, bet kartu su ja pastoviai negyveno, bendro ūkio nevedė. Apklausus A. U. papildomai, jis paaiškino, kad dėl pareikšto civilinio ieškinio gali pasisakyti, kad su civiliniu ieškiniu nesutinka ir mokėti piniginių lėšų savarankiškai nesiruošia. N. B. jam yra sakiusi, kad kai buvo pas jį pirtyje, prarado auksinius auskaras ir buvo atvykusi jų ieškoti. Ar minėto įvykio metu N. B. segėjo auksinius auskarus, į tai neatkreipė dėmesio ir to patvirtinti ar paneigti negali. Atvykus pas jį N. B. kartu su policijos pareigūnais, N. B. atžvilgiu fiziškai nesmurtavo, jokio smūgio ranka jai iš jo pusės nebuvo (b. l. 48, 54). Apklaustas teismo posėdyje kaltinamasis A. U. davė iš esmės analogiškus parodymus ir papildė, kad su N. B. bendro ūkio nevedė, tačiau turėjo su ja intymius santykius anksčiau, pas ją namuose nakvodavo, bendravo su ja nuolat apie vienerius metus, kartais savo lėšomis pirkdavo abiems alkoholį, tačiau nesutinka, kad buvo jos sugyventinis, susitikimo su N. B. sodo pirtyje pradžioje ir iki konflikto ant N. B. sužalojimų nepastebėjo, jei tokie būtų buvę , jis būtų juos matęs, nes iš pradžių jautėsi blaivus ; iš kur ir kaip atsirado N. B. kūno sužalojimai, jis nežino, jis žino, kad pas jį į pirtį atvyko N. B. su rankine, bendravimo pirtyje pradžioje N. B. buvo su batais, nes praustis pirtyje jie abu neketino, vartojo abu alkoholį, jis ateityje tikėjosi lytinių santykių su N. B., tačiau tokių ketinimų niekaip neišreiškė; ar sudavė N. B. plaštaka per veidą nepamena, konfliktą su N. B. pripažįsta, tačiau dėl ko jis pirtyje kilo nepamena, kodėl neatidavė iš karto prie policijos N. B. daiktų, - negalėjo paaiškinti; kad trenkė su ranka N. B. policijos pareigūnų akivaizdoje nepamena, smurto N. B. atžvilgiu nebuvo, tačiau pripažįsta, kad laikė ją pirtyje ir kieme prievarta ir jėga trukdė šiai šauktis pagalbos, uždengdamas pastarosios burną ranka, ir ją laikydamas, nors ši priešinosi; kodėl N. B. šaukė „pomogite, padėkit“ paaiškinti negalėjo, pripažino, kad dėl N. prievartinio laikymo, galėjo likti ant jos kūno kažkoks nubrozdinimas , pripažino, kad N. B. paleido po to, kai šiai išbėgus nuo jo į kiemą ir jam ją laikant rankomis, įsikišo kaimynas M. B.; to momento, kai N. B. pas jį atvyko su policijos pareigūnais nepamena, nes buvo neblaivus, tačiau pamena, kad sakė pareigūnams apie tai, jog jis savo privačioje valdoje ir nieko neatiduos, negalėjo paaiškinti, kodėl neatidavė N. B. daiktų, kai ši su policijos pareigūnais pas jį atvyko į sodą ir prašė juos atiduoti; prašė teismo jį išteisinti , civilinį ieškinį atmesti.
Nors kaltinamasis A. U. savo kaltės nepripažino, jo kaltė yra įrodyta 2015 06 04 specialisto išvada, nukentėjusiosios parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kurie pagarsinti teismo posėdyje (nes nukentėjusioji išvykusi į užsienį ir pateikė teismui prašymą remtis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, o prokuroras, gynėja ir kaltinamais neprieštaravo šiam nukentėjusiosios prašymui ir sutiko, kad byla būtų išnagrinėta nukentėjusiajai nedalyvaujant ), liudytojų P. Vasilenko, V. Bachvalovo , P. T. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu ir kita bylos medžiaga.
Nukentėjusioji N. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad su A. U. kartu gyveno nuo 2014 metų kovo mėnesio pabaigos iki 2015 metų kovo mėnesio, tai yra, pragyveno apie vienerius metus. Gyveno pas ją bute, adresu (duomenys neskelbtini) Gyveno kartu neįregistravę santuokos, vedė bendrą namų ūkį. 2015 metų kovo mėnesį gyveno kartu nepastoviai, kadangi A. U. prarado darbą, nes pradėjo dažnai vartoti alkoholi 2015-05-30 vakare jai paskambino A. U. ir pasakė, kad nori su ja susitaikyti ir vėl gyventi kartu, ji pasakė, kad dabar ji randasi svečiuose ir su juo gali pasikalbėti, jeigu namo šeimininkė sutiks, kad jis ateis į svečius. Namų šeimininkei sutikus, ji susitiko su A. U., kuris kartu su juo pasiūlė vykti pas jį į namus sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) ir ten pasikalbėti. A. U. buvo šiek tiek išgėręs, su savimi dar nusipirko alkoholio ir jie dviese nuėjo į sodų bendriją, pas jį į namus. Pakeliui buvo užėję pas kelis kaimynus, kur vaišinosi alkoholiu. Pas jį namuose nuėjo į pirtį, kur sėdėjo prie stalo, kalbėjosi. Netrukus A. U. atsistojo, užsirūkė ir jai sėdinčiai prie stalo su dešinės rankos plaštaka sudavė jai per veidą. Po šio smūgio A. paklausė, ar jis taip su ja nori susitaikyti, sakė, kad jam neatleis, A. staiga pasiuto, pradėjo ją trankyti per įvairias kūno vietas. Ji bandė užsidengti galvą rankomis nuo jo smūgių. Kiek tiksliai kartų jis jai sudavė ir į kokias kūno vietas, pasakyti negali. Kliuvo per galvą, veidą, rankas, pečius. Ji pradėjo iš skausmo šaukti ir sumanė iš pirties išbėgti ir ištrūkti iš jo. A. dar jai pasakė, kad ji gali rėkti kiek nori, vis tiek nieks jos neišgirs. A. stūmė į šalį nuo įėjimo durų ir išbėgo į kiemą. Bėgant kiemu A. ją pasivijo netoliese nuo šiltnamių, ji krito ant žemės ir jis vėl pradėjo ją mušti. Spardė ją kojomis į įvairias kūno vietas, smūgiai kliuvo jai į kairį šoną. Tuomet A. priklupo prie jos ir pradėjo trankyti ją kumščiais i įvairias kūno vietas. Kiek tiksliai buvo suduota jai smūgių, pasakyti negali. Tiksliai nepamena, bet vienu metu jie pakilo nuo žemės, ji rėkė, kvietėsi pagalbos, o A. sugriebė ją rankomis, laikė ją, bandė jai su ranka užčiaupti, burną, kad ji nerėktų. Prie jų atbėgo kaimynas, kurį žino tik iš matymo. A. pamatęs kaimyną, jam sakė, kad viskas čia tvarkoje, o ji suriko, kad jis neišeitų, laikytų A.. Kaimynas netrukus norėjo išeiti, bet ji vėl pradėjo šaukti ir jis sugrįžo, o iš paskos jo atėjo ir kaimyno tėvai, kuriuos taip pat pažįsta iš matymo. Kaimynas netrukus ją išlaisvino iš A., atlenkdamas jam rankas nuo jos, sakė A. liautis, o kaimyno motina pasakė bėgti iš čia. Ji tuomet pro šiltnamius ir krūmus išbėgo ir nuėjusi pas bendradarbę P. T., paprašė iškviesti policiją. Atvykus policijai, jiems paaiškino situaciją ir paprašė kartu su jais nuvykti pas A., kadangi ten liko jos rankinė su pinigine, telefonas ir batai. Jie nuvyko pas A., pirtis buvo užrakinta, o A. išėjęs į kiemą pradėjo šaukti, kad nieks pas jį į kiemą neužeis. Čia jo privati valda. Policininkai pasakė A. prieiti prie jų automobilio pasikalbėti. Atėjus A. prie policininkų automobilio ir jam paaiškinus, kad ji nori atsiimti savo daiktus, jis pasakė, kad jokių jos daiktų nėra. A. staiga policininkų akivaizdoje trenkė vieną kartą ranka jai per veidą. Vienas iš policininkų A. nuo jos apgynė, ji dar nuėjo iki pirties, bet durys buvo užrakintos. Netrukus jie išvyko ir policininkai ją nuvežė į namus. Namuose nuėjusi į dušą pastebėjo, kad ant ausų nėra auksinių auskarų, nors atėjusi pas A. juos dar turėjo. Auskarus prarado kai buvo A. mušama. Minėto įvykio metu patyrė daugybę sumušimų, jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir sutrikdyta sveikata. Ant veido, galvoje, ant rankų, krūtinės, kairiame šone matėsi kraujosruvos ir nubrozdinimai. Antrą, dieną po Įvykio kreipėsi pas medikus, buvo konsultuota specialistų, jai buvo padarytos rentgenogramos. Gavus iš policijos nukreipimą į teismo med. ekspertizę, jai buvo atliktas kūno tyrimas. Be visa ko, šios apklausos metu sužinojo, kad jai buvo lūžę nosies kaulai, nors medikai jai to nesakė. Ikiteisminio tyrimo metu kreipėsi su pareiškimu dėl civilinio ieškinio, kuriame prašo iš A. U. jos naudai priteisti turtinę žalą 261,76 € ir neturtinę žalą 4000 €. Dėl turtinės žalos gali pasakyti, kad kelionės išlaidos į Vilnių teismo med. ekspertizei atlikti jai kainavo 14,76 €, vaistams nuo skausmo išleido 17 €, kadangi buvo išmušta danties plomba, jos įstatymas kainavo 10 €, o prarasti įvykio metu auskarai kainavo 220 € (b. 1. 20-21).
Iš 2015-06-04 specialisto išvados Nr. G 1819/15(01) matyti, kad N. B. padarytas nosies kaulų lūžis su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies apatiniame voke ir dešinės akies vokuose, poodines kraujosruvos kaktoje, kairiame skruoste, pasmakrėje, kairėje rankoje, krūtinės ląstos kairėje pusėje, odos nubrozdinimai abiejuose žanduose, poodinė kraujosruvas su odos nubrozdinimu kairės alkūnės srityje, poodinė kraujo srūva, su paviršiniu odos nubrozdinimu kairėje krūtyje, kontaktuojant su kietu, buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis bei būdu (suduodant smūgius rankomis ir kojomis) ir laiku( 2015 05 30 ). Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dvidešimt vienu trauminiu poveikiu (b.l 28-29).
Liudytojas Pavel Vasilenko ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad dirba komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus operatyvaus valdymo poskyrio specialistu. 2015-05-30 vykdydamas tarnybą, apie 23,38 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus specialisto buvo gautas | pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), pas P. T. beldžiasi jos pažįstama N. B., prašo iškviesti jai policiją. Nuvykus nurodytu adresu, jį pasitiko N. B.. Ji akivaizdžiai buvo neblaivi, basa, purvina. N. B. paaiškino, kad buvo svečiuose pas jos pažįstamą A. U. pirtyje, tos pačios bendrijos teritorijoje. (duomenys neskelbtini). Pasak N. B., jiems vartojant alkoholi tarp jų kilo konfliktas, sakė, kad jai A. U. sudavė per veidą ir išvarė ją, pas jį liko jos rankinė su daiktais, ji norėjo sugrįžti į pirtį ir susigrąžinti savo daiktus. N. B. buvo pasiūlyta nustatyti girtumą, bet ji paaiškino, kad girtumą nustatyti atsisako ir jokių dokumentu nepasirašys. Nuvykus pas A. U., jam atidarius duris, pamatė, kad jis taip pat yra visiškai girtas. Jam pasakius atvykimo priežastį, A. U. pasakė, kad pirtis užrakinta, raktų jis neturi ir jokių N. B. daiktų pas jį nėra. A. U. ir N. B. pradėjo tarpusavyje konfliktuoti, apsižodžiavo, todėl jie iš A. U. valdos pasišalino, ir N. B. buvo pristatyta pas ją į namus. N. B. buvo pasiūlyta dėl daikų atgavimo kreiptis į policijos įstaigą kitą dieną, kai ji išsiblaivys. Kadangi buvo tamsu, ant N. B. dėl tamsos sužalojimų nematė (b. 1. 7). Šis liudytojas teisiamajame posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir davė analogiškus parodymus.
Liudytojas Vasilij Bachvalov ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, analogiškus Pavelo Vasilenko duotiems parodymams, bei papildė, kad A. U. ir N. B. pradėjo tarpusavyje konfliktuoti, apsižodžiavo. A. U. bandė atsiprašinėti N. B., bandė ją apkabinti rankomis, bet N. B. į kalbas nesileido, stūmė A. U. nuo savęs. Tuomet A. U. su rankos delnu trenkė vieną kartą N. B. per veidą (b. 1. 9). Teisiamajame posėdyje šis liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildomai akcentavo, kad minėtas smūgis nukentėjusiajai galimai buvo suduotas, siekiant ją nuo savęs pastumti.
Liudytojas M. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2015-05-30 vakare, apie 23.00 vai. buvo sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), kartu su tėvais, jiems priklausančioje valdoje. Visą vakarą, pas kaimyną A. U., kurio namelis yra (duomenys neskelbtini), kurio valda kampu ribojasi su tėvų valda, garsiai grojo muzika. Vienu metu išgirdo iš kaimyno pusės moters riksmą, kuri šaukėsi pagalbos. Tuo metu su tėvais buvo kieme, pavėsinėje. Pirmas link kaimyno kiemo nuėjo jo tėvas V. B., o paskiau ten nuėjo jis ir jo motina J. B.. Pas A. U. kieme pamatė jį, kuris rankomis už nugaros laike apglėbęs moteriškę. Moteriškė tuo metu šaukėsi pagalbos. Priėjus prie jų, A. pasakė paleisti moteriškę ir liautis čia konfliktuoti, bet A. iš karto jos nepaleido ir toliau ją laikė apglėbęs rankomis. Tuomet priėjo prie A. ir paėmęs jam už rankos, išlaisvino iš jo moteriškę. Kiek jam | yra žinoma, moteriškė vardu N., Matėsi, kad ji buvo išsigandusi, prašė jai padėti, nepalikti, jos vienos su .A. U., klausė, ką jai daryti. Jų akivaizdoje A. ir N. tarpusavyje konfliktavo, todėl jiems pasakė liautis konfliktuoti, o N. pasiūlė pasišalinti iš kiemo ir eiti pas draugus ar kviesti policiją. Netrukus N. išėjo, o A. nuėjo pas save į namus. Kadangi buvo tamsu, ant N. kūno sužalojimų nematė, ji buvo susijaudinusi, išsigandusi. Daugiau nieko paaiškinti negali (b. 1. 11). Teisiamajame posėdyje šis liudytojas iš esmės davė analogiškus parodymus duotiems ikiteisminio tyrimo metu.
Liudytoja P. T. paaiškino, kad 2015-05-30 vėlai vakare, po 23.00 val., jai būnant sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kažkas pasibeldė jai j duris. Už durų ji pamatė bendradarbę N. B., jai i durų neatidarė. Jai pasakė, kad į vidų jos neįsileis. Tuomet N. paprašė iškviesti policiją. Iškvietusi policiją, N. pasakė jos sulaukti pas ją kieme. N. skundėsi, kad ją sumušė ir negražina jai daiktų. Atvykus policijai, ji atidarė duris ir pamatė, kad N. tik su marškinėliais ir kelnėmis, ji buvo basa. N., buvo apsiverkusi, matėsi, kad jos veidas buvo ištinęs. Ji sakė, kad ją sumušė U. (b. I. 15). Teisiamajame posėdyje ši liudytoja iš esmės davė analogiškus parodymus duotiems ikiteisminio tyrimo metu. Iš 2015-06-02 įvykio vietos apžiūros protokolo seka, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 25-26).
Paties kaltinamojo parodymai iš dalies atitinka nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, o jų neatitikimą teismas vertina, kaip siekį išvengti atsakomybės už smurtą artimoje aplinkoje ir jo pasekmes. Teismas sprendžia, kad netikėti nukentėjusiosios byloje pateiktais duomenimis negalima, nes pats kaltinamasis A. U. neneigia nuolatinio artimo( intymaus ) bendravimo su N. B. , trukusio apie metus, kuris vyko N. B. namuose, ir nebuvo epizodiniu, ir kurį nukentėjusioji įvardija kaip sugyventinių santykius, todėl šių žmonių bendravimas vyko jiems abiems artimoje aplinkoje, o buvęs artimas asmuo, įvertinus faktinę aplinkybę, kad šie santykiai buvo jau nutrūkę, smurtavo prieš jam buvusį artimą žmogų, todėl turi atsakyti už smurtą pagal LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo ( 2011 05 26 Nr. XI-1425) nuostatas. Šio įstatymo 2 str. 1 d. nustato, kad artima aplinka – aplinka , kurią sudaro ir asmenys praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais. Taigi iš paties kaltinamojo A. U. parodymų yra nustatyta, kad jį su N. B. praeityje siejo artimi ryšiai ir bendravimas, o šių asmenų bendravimą 2015 05 30 inicijavo pats kaltinamasis. Todėl teismas sprendžia, kad būtent prieš tai buvę artimi santykiai su N. B. lėmė, kad šie abu asmenys susitiko ir bendravo 2015 05 30-31 dienomis. Kad šis bendravimas baigėsi kaltinamojo smurtu patvirtina paties kaltinamojo parodymai teisme , kur jis patvirtino, jog iki alkoholiniu gėrimų vartojimo pirtyje ant N. B. kūno matomose vietose jis sužalojimų nematė, kadangi jų nebuvo, nes jis juos būtų pastebėjęs, kadangi tuo metu dar jautėsi visiškai blaivus. Iš specialisto išvados matyti, kad sužalojimai buvo nukentėjusiosios kūno matomose vietose,- N. B. buvo lūžusi nosis, veido srityje nustatyti visi kiti daugybiniai sužalojimai, nubrozdinimai, kad nukentėjusioji būtų sužalota iki įvykio ar po jo iki medikų apžiūros, - jokių duomenų byloje negauta. Savo prievartinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu patvirtina ir pats kaltinamasis, kuris nurodo, kad trukdė šiai pasišalinti iš pirties aktyviais veiksmais, laikė ją rankomis lauke, dengė jos burną, neleido kviestis pagalbos ir šiuos jo veiksmus nutraukė kaimynas liudytojas M. B.,o šis patvirtino, kad girdėjo pagalbos šauksmą, šaukė N. B., jam apie sumušimus iš karto skundėsi nukentėjusioji, ji taip pat skundėsi ir kitai liudytojai- buvusiai bendradarbei P. T., nurodydama konkrečiai į smurtavusį asmenį U. , skundėsi ji konkrečiai ir atvykusiems policijos pareigūnams , kurie byloje apklausti liudytojais. Kaltinamasis teismui paaiškino, kad nubrozdinimai nukentėjusiosios kūne galėjo atsirasti dėl jo veiksmų ir visa tai vyko jau po abiejų sugėrovų pavartoto alkoholio, nuo kurio tiek kaltinamasis tiek nukentėjusioji buvo neblaivus, ką patvirtina liudytojai P. Vasilenka ir V. Bachvalov, jie atvykę į įvykio vietą rado stipriai girtą N. B., kuri buvo basa ir purvina, skundėsi, kad A. U. ją mušė, A. U. buvo labai girtas. Šių pareigūnų akivaizdoje A. U. ir nukentėjusioji vėl konfliktavo ir, kaip patvirtino V. Bachvalov, A. U. sudavė ranka smūgį N. B. , siekdamas ją pastumti. Dėl išdėstyto teismas neabejoja, jog prieš N. B. smurtavo ir jos sveikatą nesunkiai sutrikdė bei sukėlė fizinį skausmą A. U.. Sužalojimai užfiksuoti ir nustatyti bei įvertinti specialisto išvadoje, kuria teismas remiasi, jos neginčija ir A. U.. Šiuos abu asmenis siejo artimi ryšiai, todėl A. U. smurtiniai veiksmai vertinami kaip smurtas artimoje aplinkoje. Dėl A. U. neteisėtų ir nusikalstamų veiksmų N. B. patyrė fizinę, materialinę ir neturtinę žalą. Byloje pareikštas civilinis ieškinys, kurio nukentėjusioji teisme nepalaikė, o rašte teismui, kuriame prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant ir remtis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nepasisakė dėl civilinio ieškinio, be to su civiliniu ieškiniu prašoma kartu spręsti dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo ir nėra pateikta žalų dydį patvirtinančių rašytinių įrodymų, todėl civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.
LR BK 41 str. nustatyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų, nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
A. U. nusikalto pirmą kartą. Jis baustas administracine tvarka, šiuo metu niekur nedirba, tačiau yra registruotas darbo biržoje. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamas veikas įvykdė būdamas neblaivus ir tai turėjo lemiamos reikšmės nusikalstamų veikų padarymui. A. U. įvykdė vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimą. A. U. veikos kvalifikuotos teisingai, nes jis veikdamas tiesiogine tyčia nesunkiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą N. B., su kuria ilgą laiką buvo artimuose santykiuose.
Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir A. U. asmenybę charakterizuojančius duomenis teismas mano, kad jam skirtina bausmės rūšis už nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 3 p., yra laisvės atėmimas ir už nusikaltimą , numatytą LR BK 140 str. 2 d,- laisvės apribojimas. Paskirtos bausmės bendrinamos , vadovaujantis LR BK 63 str. 1,4 dalimis, 65 str., bausmes iš dalies sudedant, ir skiriama galutinė subendrinta bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis LR BK 75 str. nuostatomis, atidedamas, nes teismas mano, kad bausmės tikslai asmeniui, kuris teisiamas pirmą kartą, gali būti pasiekti taikant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, paskiriant teismo įpareigojimus.
Kadangi A. U. dėl jo sunkios materialinės padėties teikiama 100 procentų apmokama antrinė teisinė papagalba, todėl teismas iš jo proceso išlaidų nepriteisia.
Vadovaudamasis LR BPK 297, 298 ,302, 303-305,307-308 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 3 p. , ir nubausti jį laisvės atėmimu vieneriems metams.
A. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d., ir nubausti jį laisvės apribojimu vieneriems metams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1,4 d., 65 str. paskirtas bausmes subendrinti jų dalinio sudėjimo būdu ir paskirti A. U. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams ir trims mėnesiams. Taikyti LR BK 75 str. ir galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant A. U. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ( rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Baudžiamojoje byloje pareikštą nukentėjusiosios N. B. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą, ir išaiškinti nukentėjusiajai, kad ji dėl nusikalstama veika patirtos žalos turi teisę pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.
Kardomąją priemonę – „rašytinį pasižadėjimą neišvykti“, nuosprendžiui įsiteisėjus , panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo , gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą.