Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2019-10-07 · Civilinė byla Nr. e2-4850-314/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-07
Bylos Nr.
e2-4850-314/2019
Teisminio proceso Nr.
2-09-3-00501-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Antanas Šeštokas
Atsakovas
R. S.
Ieškovas
UAB „Dainija“
Advokatai
Vytas Kantaravičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4850-314/2019Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00501-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.10; 2.4.2.12.2; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 7 d.Druskininkai
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėjas Antanas Šeštokas,sekretoriaujant Loretai Žukevičiūtei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Dainija“ atstovams direktoriui A. G., advokatui Vytui Kantaravičiui ir įgaliotam atstovui A. G.,

atsakovui R. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Dainija“ ieškinį atsakovui R. S. dėl įpareigojimo atlaisvinti negyvenamąsias patalpas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė UAB „Dainija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) įpareigoti atsakovą R. S. per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti (išgabenti R. S. visus priklausančius daiktu) ieškovei UAB „Dainija“ priklausančias negyvenamąsias patalpas, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini) ir jų eksploatavimui reikalingus žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); 2) leisti ieškovei ir/ar jos įgaliotiems asmenims pašalinti iš nurodytų patalpų ir joms eksploatuoti reikalingų žemės sklypų atsakovui R. S. priklausančius daiktus, daiktų šalinimo išlaidas išieškant iš atsakovo jam per teismo nustatytą terminą neatlaisvinus nurodytų negyvenamųjų patalpų ir joms eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. kovo 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš atsakovo nuosavybės teise įsigijo džiovyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Sutarties 8.1 punkte susitarė, kad atsakovui nustatoma teisė iki 2018 m. gruodžio 31 d. neatlygintinai naudotis patalpomis, tačiau atsakovas iki šiol nėra atlaisvinęs patalpų – jos užimtos atsakovui priklausančiais daiktais. Be to, atsakovas dar savavališkai yra užėmęs kitas patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2018 m. sausio 8 d. raštu įsipareigojo iki 2018 m. birželio 30 d. atlaisvinti savavališkai užimtas patalpas ir joms eksploatuoti reikalingą žemės sklypą, tačiau iki šios dienos nėra įvykdęs prisiimto įsipareigojimo.

Teismo posėdyje ieškovės atstovai ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pasibaigus sutartyje nustatytam džiovyklos, esančios (duomenys neskelbtini), panaudos terminui, laiko, jog ieškovės ir atsakovo jokie prievoliniai teisiniai santykiai nesieja. Kitas ieškinyje nurodomas patalpas ir žemės sklypus atsakovas yra užėmęs savavališkai. Po 2018 m. gruodžio 31 d. ne kartą prašė atsakovo atlaisvinti atsakovo neteisėtai naudojamą ieškovės turtą, tačiau atsakovas patalpų ir žemės sklypo neatlaisvino.

Atsiliepimas

Atsakovas R. S. teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovei priklausantį turtą naudojo, nes jis buvo apleistas. Iš ieškovės patalpų ir žemės sklypo yra beveik išsikėlęs, liko maža dalis nepasiimtų daiktų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Ieškovės atstovų ir atsakovo paaiškinimais, bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas ir ieškovė, atstovaujama direktoriaus A. G., 2018 m. kovo 6 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. D2-929 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovas R. S. pardavė, o ieškovė UAB „Dainija“ nuosavybės teise įgijo pastatą – džiovyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esantį nesuformuotame valstybinės žemės sklype. Sutarties 4.1–4.2 punktuose šalys pareiškė, kad ieškovės atstovas sumokėjo daikto kainą atsakovui grynaisiais pinigais Sutarties pasirašymo metu, o atsakovas patvirtino tinkamą daikto kainos sumokėjimą ir patvirtino, kad ieškovė visiškai ir tinkamai su juo atsiskaitė pagal Sutartį ir jis neturi jokių pretenzijų ieškovei dėl daikto kainos sumokėjimo. Sutarties 5.1–5.2 šalys susitarė, kad daiktas – pastatas – džiovykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), perduodamas ieškovės atstovui pasirašant Sutartį, o nuosavybės teisė į daiktą ieškovei pereina nuo Sutarties pasirašymo momento. Šalių sutarimu Sutarties 8.1 punkte atsakovui nustatyta teisė neatlygintinai, dengiant tik Sutarties 6.12 punkte numatytus mokėjimus, naudotis daiktu iki 2018 m. gruodžio 31 d., o suėjus terminui, ne vėliau kaip paskutinę termino dieną iš daikto išsikelti ir pagal abiejų šalių pasirašomą aktą perduoti (grąžinti) jį ieškovei tokios pačios būklės, kokios daiktas buvo Sutarties pasirašymo metu (išskyrus normalų nusidėvėjimą) bei perduoti daikto raktus. Pagal Sutarties 8.2 atsakovui ilgiau nei 5 kalendorines dienas vėluojant 8.1 punkte nustatyta tvarka perduoti daiktą ieškovei, ieškovė turi teisę be išankstinio įspėjimo bet kada patekti į pastatą – džiovyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pašalinti visus jame esančius atsakovo daiktus ir naudoti, valdyti daiktą bei juo disponuoti savo nuožiūra, tačiau atsakovas R. S. iki šiol yra užėmęs ieškovei priklausančią džiovyklą ir ja naudojasi. Be to, ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su vaistažolių džiovykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuriais nuo 2014 metų savavališkai naudojasi atsakovas R. S., t. y. juose laiko jam nuosavybės teise priklausančius daiktus.

Dėl atsakovo įpareigojimo atlaisvinti negyvenamąsias patalpas pastatą – džiovyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.629 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos šio kodekso 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.478, 6.479, 6.481, 6.489 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6.501 straipsnio nuostatos. Pagal CK 6.481 straipsnį jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad Sutarties pagrindu ieškovė perdavė neatlygintinai naudotis, o atsakovas priėmė bei naudojo ieškovei nuosavybės teise priklausančią džiovyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Džiovykla), todėl pripažintina, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė panaudos teisiniais santykiai (CK 6.629 straipsnis) Pagal Sutarties 8.1. punktą atsakovas įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d. išsikelti iš ieškovei priklausančios Džiovyklos ir pagal abiejų šalių pasirašomą aktą perduoti (grąžinti) jį ieškovei tokios pačios būklės, kokios daiktas buvo Sutarties pasirašymo metu (išskyrus normalų nusidėvėjimą) bei perduoti daikto raktus, tačiau atsakovas iki šiol šiuo nekilnojamuoju turtu naudojasi bei nėra jo grąžinęs ieškovei. Ieškovės atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad pasibaigus Sutartyje nustatytam Džiovyklos panaudos terminui ne kartą žodžiu atsakovo prašė išsikelti iš Džiovyklos ir atlaisvinti patalpas, tačiau atsakovas į prašymus nereagavo ir tik pateikus ieškinį teismui išsivežė dalį daiktų. Pažymėtina, jog iškeldinimas iš patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvenimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑790/2003, 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008). Tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos; teismas turi nustatyti, ar ieškovas yra savininkas ir ar egzistuoja neteisėtas jo nuosavybės teisės apribojimas (pažeidimas). Jei ginčo šalis sieja gyvenamosios patalpos nuomos sutartis ar panaudos sutartis, reikalavimas dėl iškeldinimo turi būti sprendžiamas pagal specialiai šiuos materialinius teisinius santykius reglamentuojančias CK XXI ar XXXII skyriaus normas, įrodinėjimo dalykas tokiu atveju yra faktinės aplinkybės, su kuriomis įstatymas sieja nuomininko ar panaudos gavėjo teisės naudotis gyvenamąja patalpa pabaigą. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šalis siejo panaudos teisiniai santykiai, tačiau pripažintina, jog tarp šalių sudaryta Sutartis 2018 m. gruodžio 31 d. baigėsi, todėl nagrinėjamu atveju ieškovė, būdama džiovyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininke, savo pažeistas teises gina reikšdama negatorinį ieškinį, t. y. reikalaudama pašalinti bet kuriuos pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Byloje nėra pateikta įrodymų, kad tarp atsakovo ir ieškovės būtų susiformavę nauji Džiovyklos panaudos ar nuomos teisiniai santykiai – pasibaigus Sutartyje nustatytam panaudos terminui ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo valią, kad atsakovas atlaisvintų užimtą Džiovyklą, todėl neegzistuoja teisinis pagrindas pripažinti, jog atsakovas ginčo patalpomis naudojasi teisėtai. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą konstatuoja, jog atsakovas neįrodė, kad ieškovei priklausančia Džiovykla naudojasi teisėtai, o ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas, apribodamas galimybę ieškovei naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, pažeidžia ieškovės teises ir toks atsakovo nekilnojamojo turto naudojimas pripažintinas kaip savavališkas, todėl ieškovės reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo atlaisvinti negyvenamąsias patalpas pastatą – džiovyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tenkintinas.

Dėl atsakovo įpareigojimo atlaisvinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančia vaistažolių džiovykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)

Ieškovės atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad iki ieškovei įsigyjant iš atsakovo Džiovyklą, šis statinys ribojosi su ieškovei priklausančiu turtu – žemės sklypu ir jame esančia vaistažolių džiovykla, adresu (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), todėl atsakovas jam priklausantį turtą laikė ne tik tuo metu jam priklausiusioje Džiovykloje, bet ir savavališkai ieškovei priklausančiame nekilnojamame turte. Atsakovas teismo posėdyje iš esmės neginčijo ieškovės atstovų nurodytų aplinkybių bei paaiškino, kad ieškovei priklausančiu turtu pradėjo naudotis, nes jis buvo apleistas ir niekam nereikalingas. Taigi byloje ginčo tarp šalių dėl to, jog minėtas turtas priklauso ieškovei, ar kad juo naudojasi atsakovas, nėra. Svarbu pažymėti, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad tarp atsakovo ir ieškovės būtų susiformavę minėto turto panaudos ar nuomos teisiniai santykiai, t. y. ieškovė dėl minėto turto su atsakovu nėra sudariusi jokių sutarčių, todėl pripažintina, jog atsakovas žemės sklypu ir jame esančia vaistažolių džiovykla, adresu (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojasi neteisėtai. Kaip minėta, pagal CK 4.98 straipsnį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Reikalavimas įpareigoti atsakovą atlaisvinti ieškovei priklausančias negyvenamąsias patalpas ir žemės sklypus nėra prievolinis teisinis teisių gyvenimo būdas (remiamas sutartimi), o daiktinis teisinis teisių gynimo būdas, nes ginama savininko, o ne sutarties dalyvio, teisė. Ji gali būti ginama CK ar kito įstatymo numatytais būdais. Vienas iš jų yra iki teisės pažeidimo buvusios padėties atstatymas. Įstatymas nedetalizuoja, kokiu būdu pasiekiama iki teisės pažeidimo buvusi padėtis – tai priklauso nuo konkrečios situacijos. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą konstatuoja, jog atsakovas neįrodė, jog žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančia vaistažolių džiovykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), naudojasi teisėtai, o ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas, apribodamas galimybę ieškovei naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, pažeidžia ieškovės teises ir toks atsakovo nekilnojamojo turto naudojimas pripažintinas kaip savavališkas, todėl ieškovės reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo atlaisvinti negyvenamąsias patalpas ir žemės sklypus tenkintinas.

Ieškovė ieškiniu taip pat prašo nustatyti atsakovui 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą, įpareigojimams įvykdyti, o atsakovui per nustatytą terminą neatlaisvinus negyvenamųjų patalpų ir joms eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, leisti ieškovei UAB „Dainija“ ir/ar jos įgaliotiems asmenims pašalinti iš nurodytų patalpų ir joms eksploatuoti reikalingų žemės sklypų atsakovui R. S. priklausančius daiktus. Teismo posėdyje ieškovės atstovai paaiškino, kad atsakovas jau yra išsigabenęs apie 90 proc. jam priklausančio turto. Tuo tarpu atsakovas paaiškino, kad likusiam turtui išgabenti jam pakaks vienos dienos. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad ieškovės prašomas nustatyti terminas atitinka šalių teises ir teisėtus interesus bei yra pakankamas sprendimui įvykdyti, todėl atsakovui nustatytas 10 dienų terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sprendimui įvykdyti (CPK 271 straipsnio 1 dalis). Atsakovui per nustatytą terminą neįvykdžius sprendimo, ieškovė turi teisę atsakovo lėšomis išgabenti atsakovo R. S. turtą iš ieškovei UAB „Dainija“ priklausančios džiovyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančios vaistažolių džiovyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (CPK 273 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl ieškinį patenkinus visiškai, atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nustatyta, kad ieškovė šioje byloje patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį, turėjo 665 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, tokiu būdu viso 765 Eur (100 Eur + 665 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Įvertinus ieškovės atstovo advokato ieškovei suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų pobūdį, vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R 77 ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.2, 8.19 ir 9 punktais, teismas sprendžia, kad ieškovės turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai laikytinos pagrįstomis, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 665 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 100 Eur žyminis mokestis, t. y. iš atsakovo priteistina 765 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai. Be to, valstybė byloje patyrė 5,37 Eur pašto išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų siuntimu, kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Įpareigoti atsakovą R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), per 10 (dešimt) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išgabenti visus atsakovui R. S. priklausančius daiktus iš ieškovei UAB „Dainija“, įmonės kodas 152043954, priklausančio nekilnojamojo turto:

1) džiovyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini);

2) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir vaistažolių džiovyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

3) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad atsakovui R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovė UAB „Dainija“, įmonės kodas 152043954, turi teisę atlikti tuos pačius veiksmus atsakovo lėšomis.

Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „Dainija“, įmonės kodas 152043954, naudai 765,00 Eur (septynių šimtų šešiasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 5,37 Eur (penkis eurus 37 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: AB „Citadele“ banke Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Luminor Bank, AB, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, „Swedbank”, AB, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025. Mokėjimo nurodyme būtina nurodyti gavėjo pavadinimą (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752), surenkamosios sąskaitos numerį, mokėtojo identifikacinį numerį (Lietuvos juridinio asmens – Juridinio asmenų registro kodą, Lietuvos gyventojo – asmens kodą, užsienio juridinio asmens ar organizacijos – registro tvarkytojo suteiktą mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį); mokėtojo pavadinimą ar vardą, pavardę; įmokos kodą – 5660, sumą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėjas Antanas Šeštokas