Kauno apygardos teismo nutartis

2012-04-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-231-582-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-11
Bylos Nr.
1A-231-582-2012
Teisminio proceso Nr.
1-91-1-00153-2011-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dmitrijus Korsakovas (pirm.), Arūnas Paštuolis, Regina Majauskienė
Nuteistasis
Ž. P., M. R.
Civilinis ieškovas
A. M.
Advokatai
Regina Atkočaitienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1A-231-582/2012Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00153-2011-5 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.
Pranešėjas D. KorsakovasTeisėja L. Masevičiūtė(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Reginos Majauskienės ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistojo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, nuteistajam Ž. P., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. P. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2011-11-17 nuosprendžio, kuriuo

Ž. P. pripažintas kaltu, padarius šešis nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. (dvi veikos), 182 str. 1 d. (dvi veikos); 215 str. 1 d., už ką jam paskirtos bausmės, kurios subendrintos apėmimo būdu pagal BK 63 str. 5 d. 1 p., ir šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė pridėta prie Šakių rajono apylinkės teismo 2011-02-07 nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalies ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams;

M. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, kurios vykdymas atidėtas 2 metams pagal BK 75 str.;

civilinio ieškovo A. M. ieškinys tenkintas visiškai. Priteista solidariai iš Ž. P. ir M. R. du tūkstančiai penki šimtai litų (2.500 Lt) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo A. M. naudai. Priteista iš Ž. P. aštuoni šimtai litų (800 Lt) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo A. M. naudai;

Apeliacinių skundų dėl šiuo nuosprendžiu nuteisto M. R. negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ž. P. nuteistas pagal BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d., 218 str. 1 d. 182 str. 1 d. už tai, kad jis ir M. R. 2011 m. balandžio 4 d. apie 17 val. 30 min. Ž. P. nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų įvykdymui, reikalavo iš nukentėjusiojo A. M. magnetinės mokėjimo kortelės, jos negavus, M. R. panaudojo fizinį smurtą – sudavė nukentėjusiajam mažiausia tris kartus ranka į veido sritį, tuo padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą, ir pagrobė A. M. vardu išduotą AB „Swedbank“ elektroninę mokėjimo kortelę „MAESTRO“ 6763 7650 0192 1834, kurią laikė iki 2011 m. balandžio 8 d., kol policijos pareigūnų reikalavimu buvo paimta, o 2011 m. balandžio 4 d. 17 val. 44 min. AB „Swedbank“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), ją panaudojo neteisėtai finansinei operacijai – grynųjų pinigų paėmimui iš A. M. sąskaitos, atlikti, tai yra apgaule elektroninei atsiskaitymo sistemai tris kartus identifikuodamas save kaip A. M., iš jo sąskaitos AB „Swedbank“ (duomenys neskelbtini) paėmė 2.500 Lt, tuo nukentėjusiajam padarydami 2.500 Lt dydžio turtinę žalą.

Be to, Ž. P. nuteistas pagal BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. už tai, kad jis 2011 m. balandžio 4 d. 22 val. 48 min. AB „Swedbank“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo įvykdymui, neteisėtai plėšimo būdu įgytą nukentėjusiojo A. M. vardu AB „Swedbank“ išduotą elektroninę mokėjimo kortelę „MAESTRO“ 6763 7650 0192 1834 panaudojo neteisėtai finansinei operacijai – grynųjų pinigų paėmimui iš A. M. sąskaitos, atlikti, tai yra apgaule elektroninei atsiskaitymo sistemai du kartus identifikuodamas save kaip A. M., iš jo sąskaitos AB „Swedbank“ (duomenys neskelbtini) paėmė 400 Lt, bei, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. balandžio 4 d. 23 val. AB „Nordea“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo įvykdymui, neteisėtai plėšimo būdu įgytą, nukentėjusiojo A. M. vardu AB „Swedbank“ išduotą elektroninę mokėjimo kortelę „MAESTRO“ 6763 7650 0192 1834 panaudojo neteisėtai finansinei operacijai – grynųjų pinigų paėmimui iš A. M. sąskaitos, atlikti, tai yra apgaule elektroninei atsiskaitymo sistemai vieną kartą identifikuodamas save kaip A. M., iš jo sąskaitos AB „Swedbank“ (duomenys neskelbtini) paėmė 400 Lt, tuo nukentėjusiajam A. M. padarydamas 800 Lt dydžio turtinę žalą.

Nuteistasis Ž. P. skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir prašo jį panaikinti, priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodoma, jog jis nepadarė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Tą dieną jis su M. R. ir A. M. į nuomojamą butą norėjo pasikviesti merginų, tačiau jos neatvyko, dėl ko jiedu tarpusavyje susipyko. M. R. pareikalavo, kad A. M. sumokėtų už benziną. M. R. prašė duoti mokėjimo kortelę, A. M. pats ją padavė. Jis pats pasakė M. R. PIN kodą, nes juo pasitikėjo ir leido nuimti tam tikrą pinigų sumą. Jie visi suprato, kad kortelę duoda alkoholio pirkimui. Nežinojo, kiek sąskaitoje buvo pinigų. A. M. galėjo kreiptis į banką ir užblokuoti kortelę, tačiau to jis nepadarė. Kortelę jis padavė savo noru. Teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, padarė prieštaringas išvadas, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Apeliantas nesutinka su nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 180 str. 1 d., kadangi prieš A. M. jis jokio smurto nenaudojo. M. R. su juo susimušė dėl neatvykusių merginų, o net tam, kad išgauti mokėjimo kortelę ir jo PIN kodą. Be to, neteisinga yra veiksmų kvalifikacija pagal BK 215str. 1 d. ir 182 str. 1 d., kadangi atlikdami finansines operacijas ne su savo, o su A. M. kortele, jie suvokė, kad tas operacijas atlieka kito asmens vardu, tačiau jie nesuvokė paties veikos pavojingumo, nes, kaip minėta, A. M. kortelę davė pats. Todėl ši nusikalstama veika padaryta nebuvo. BK 182 str. 1 d. sudėčiai būtina nustatyti tyčią. Tuo tarpu šioje byloje iš nustatytų faktinių aplinkybių yra aišku, kad jie buvo įsitikinę, jog iš bankomato paėmė pinigus su savininku leidimu. Be to, teismas nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikaltimo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau jis neneigė tą dieną gėręs alkoholio, tačiau tokia jo būklė neturėjo jokios įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo Ž. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo Ž. P. ir M. R. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė laisvės atėmimo bausmes, tinkamai priteisė civilinį ieškinį. Kolegija atsižvelgia į prokurorės išsakytą poziciją apeliacinės instancijos teisme, jog pirmosios instancijos teismas Šakių rajono apylinkės teismo 2011-02-07 nuosprendžiu (įsiteisėjo 2011-04-14) paskirtos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį iš dalies sudėdamas subendrino BK 63 str. 1 d., 9 d. pagrindu, nors turėjo taikyti BK 64 str. Šiuo aspektu pažymėtina, jog dėl to apeliacinio skundo nebuvo pateikta ir teismas nuteistojo padėties nepablogino, nes ir vienu ir kitu pagrindu yra numatytas ir buvo parinktas dalinis sudėjimas (nuosprendis įsiteisėjo 2011-04-14, o šis nusikaltimas padarytas 2011-04-04).

Nuteistasis Ž. P. neigia kaltę dėl BK 180 str. 1 d. nusikalstamos veikos padarymo. Apeliantas nurodo, kad smurto prieš nukentėjusįjį A. M. nenaudojo, o M. R. su nukentėjusiuoju susimušė ne dėl to, kad išgauti iš jo mokėjimo kortelę ir jos PIN kodą, nes nukentėjusysis kortelę padavė pats. Nors kitas kaltinamasis šioje byloje M. R. tik iš dalies prisipažino padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus, o kaltinamasis Ž. P. nepripažino kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, jų kaltė įrodyta nukentėjusiojo A. M., liudytojo L. D. parodymais, reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu, sąskaitų išrašu, akistatų protokolais bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Teismas netikėti nukentėjusiojo A. M. parodymais pagrindo neturi. Jo duotus parodymus tik patvirtina specialisto išvada Nr. G144/11(10), iš kurios matyti, kad A. M. yra nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose - antakyje, kairės akies vokuose - antakyje - kaktoje, dešiname žande, padarytos kietais bukais daiktais, pvz. ranka, kumščiu ir pan. mažiausia trijų smūgių pasėkoje. Dėl padarytų kūno sužalojimų A. M. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Be to, Ž. P. teigia, kad nukentėjusysis kortelę M. R. padavė pats, tikslu kad šie nueitų nupirkti alkoholio, tačiau šią nurodomą aplinkybę paneigia ir paties kaltinamojo Ž. P. parodymai, jog pinigų iš A. M. buvo reikalaujama dėl užsakytų merginų ir net neužsimenama apie jokį alkoholio pirkimą, taip pat kaltinamųjų veiksmai po kortelės paėmimo – A. M. užrakinimas bute, nors jis pats galėjo nueiti pinigų nuimti, nes dienos metu jis pats kartu su Ž. P., pritrūkus alkoholio, ėjo nusiimti pinigų ir jo nupirkti, o dabar to padaryti išleistas nebuvo. Bylos medžiaga nustatyta, kad nuteistieji veikė kartu, siekė vieno tikslo – užvaldyti nukentėjusiojo mokėjimo kortelę ir ją panaudojant paimti banko sąskaitoje esančius nukentėjusiojo pinigus. Šiam tikslui pasiekti abu nuteistieji atliko aktyvius tyčinius veiksmus – M. R. panaudojo fizinį smurtą, dėl kurio nukentėjusysis atidavė savo mokėjimo kortelę ir pasakė kortelės PIN kodą. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu patvirtino, kad jį mušė M. R., iš jo buvo reikalaujama kortelė ir jos PIN kodas, kortelę jis davė, nes patyrė smurtą, Ž. P. reikalavo kortelės PIN kodo, atrodo, kad kortelę atidavė Ž. P., tiksliau neatsimena. Nukentėjusysis patvirtino, kad ginčas dėl kortelės vyko tarp jo, Ž. P. ir M. R.. Tai patvirtina, kad nuteistieji abu siekė vieno tikslo – neteisėtai užvaldyti mokėjimo kortelę ir ja pasinaudoti, todėl M. R. panaudotas smurtas vertintinas kaip abiejų kaltinamųjų veika, padaryta bendrininkaujant. Ž. P. matė kaip M. R. mušė nukentėjusįjį, pats reikalavo kortelės ir PIN kodo, o tai reiškia, kad jo tyčia apėmė M. R. panaudotą smurtą. Tokiu būdu Ž. P. ir M. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 str. 1 d.

Tai, kad nukentėjusysis dėl panaudoto smurto buvo priverstas atiduoti nuteistiesiems savo mokėjimo kortelę ir pasakyti jos PIN kodą, pilnai paneigia Ž. P. apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad jo veikoje nėra nusikaltimų, numatytų BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. sudėčių, nes A. M. pats atidavė mokėjimo kortelę ir jis neturėjo tyčios padaryti minėtus nusikaltimus. Abu nuteistieji suvokė, kad neteisėtai užvaldė mokėjimo instrumentą, tai padarė tyčia, panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį, jį užrakino bute ir kartu pasinaudoję mokėjimo kortele neteisėtai užvaldė nukentėjusiajam priklausančius pinigus. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai apie tai, kad M. R. mušė nukentėjusįjį, kad jie gavo nukentėjusiojo mokėjimo kortelę, jos PIN kodą ir ja pasinaudoję gavo nukentėjusiojo banko sąskaitoje esančius pinigus, šiuos pinigus panaudojo savo reikmėms. Mokėjimo kortelės panaudojimą taip pat patvirtina ir banko sąskaitos išrašas.

Byloje nenuginčijamai nustatyta, jog abu kaltinamieji, veikdami bendrai, neatlygintinai ir neteisėtai užvaldė svetimą turtą – pasinaudodami A. M. duomenimis neteisėtai inicijavo finansines operacijas – AB „Swedbank“ bankomate 2.500 Lt pasisavinimą (I), o antruoju – AB „Swedbank“ ir AB „Nordea“ bankomatuose 800 Lt pasisavinimą, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą ir A. M. padarė 3.300 litų turtinę žalą (I ir II). Kadangi kaltinamieji neteisėtai įgijo ir panaudojo tikrus mokėjimo instrumento identifikavimo duomenis, kurie buvo būtini finansinei operacijai inicijuoti bei atlikti, todėl veikos pagrįstai papildomai kvalifikuotos pagal 214 str. 1 d., 215 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms aplinkybėms. Baudžiamojo proceso įstatymas nustato, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vertinant byloje esančius įrodymus bei priimant nuosprendį pirmosios instancijos teisme, nenustatyta. Teismas faktines veikos padarymo aplinkybes nustatė vertindamas teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, kurie pakankamai išsamiai išanalizuoti nuosprendyje, visetą. Atsižvelgiant į visa išdėstyta aukščiau, kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų visuma Ž. P. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo patvirtino.

Ž. P. skundžiasi, kad jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - tai, kad jis nusikaltimus padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, inkriminuota nepagrįstai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nuteistasis tiek pirmosios instancijos teisme pripažino, kad jis nuomojamame bute girtavo tiek apeliaciniame skunde nurodė, kad tą dieną buvo apsvaigęs, tačiau aiškina, kad tokia jo būklė neturėjo jokios įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kolegijos nuomone, ši aplinkybė nuteistojo teisinei padėčiai nagrinėjamu atveju yra nereikšminga. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamajam Ž. P. už padarytus nusikaltimus teismas skyrė laisvės atėmimo bausmes, jų dydį parenkant mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, nors Ž. P. teismo teistas penkis kartus ir jis nusikalto neišnykus teistumui, kolegija sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu bausmė jam paskirta teisingai. Šiuo atveju bausmės dydžiui aplinkybė, kad tokia jo būklė (apsvaigimas) galėjo turėti įtakos nusikalstamos veikos padarymui, juridinės reikšmės neturi. Paskirtoji bausmė nėra per griežta.

Apibendrinant, visi nuteistojo Ž. P. apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo Ž. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Dmitrijus KorsakovasTeisėjai : Regina MajauskienėArūnas Paštuolis