Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovo UAB „Statlina“ naudai iš atsakovo UAB „Serneta“ 132 329,30 Lt skolą ir 41 900,48 Lt delspinigių, o atsakovo UAB „Serneta“ priešieškinį atmetė.

Teismas konstatavo, kad, nors atsakovas nurodė pareiškęs pretenziją apie trūkumus dar 2007 m. vasario 24 d., tačiau priešieškinį dėl darbų trūkumų teismui pateikė tik 2010 m. kovo 21 d., todėl, nesant duomenų apie ieškinio senaties termino nutraukimą, darytina išvada, kad atsakovas praleido įstatyme nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, o ieškovui prašant jį taikyti, atsakovo priešieškinio reikalavimai ieškovui dėl darbų trūkumų ir su tuo susijusių atsakovo nuostolių atmestini (CK 1.125 str. 10 d., CK 6.667 str. 1 d.).

Be to, pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl priešieškinio reikalavimų iš esmės. Nurodė, kad, kaip matyti iš teismui pateiktų bendrųjų ir specialiųjų statinio statybos techninės priežiūros vadovo pastabų, atsakovas darbų atlikimo metu iki jų atlikimo akto pasirašymo turėjo ieškovui tam tikrų pastabų dėl atliekamų darbų eigos ir trūkumų (tarp jų – dėl grindų betonavimo darbų trūkumų), tačiau 2007 m. sausio 29 d. pasirašydamas atliktų darbų aktą, jokių atliktų darbų trūkumų nenurodė, nors atliktų darbų priėmimo aktą pasirašė ne tik atsakovo direktorius, tačiau ir techninės priežiūros vadovas, kuris ir surašė pirmiau minėtas pastabas. Pažymėjo, kad apie darbų trūkumus atsakovas nurodo pranešęs ieškovui tik 2007 m. vasario 24 d. išsiųstoje ieškovui pretenzijoje, kurioje nurodė, kad po atliktų darbų priėmimo išryškėjo darbų trūkumai (daugelyje vietų atsirado betono dangos nelygumai ir paklotos grindų plytelės atšoko nuo betoninio pagrindo), tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovui dar iki darbų pridavimo buvo kilę abejonių dėl betonavimo darbų atlikimo kokybės bei į atsakovo pretenzijoje nurodomų defektų pobūdį, sprendė, jog atsakovas, būdamas pakankamai rūpestingas ir atidus, būtų šiuos trūkumus nustatęs jau darbų priėmimo metu, kadangi atsakovo nurodyti darbų trūkumai (plytelių atšokimas nuo betoninio pagrindo) yra akivaizdūs, o kadangi atsakovas atliktų darbų akte nenurodė jokių darbų trūkumų, neteko teisės remtis darbo trūkumų faktu (CK 6.662 str. 3 d.). Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga), o jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti ir šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą (CK 6.691 str. 1 d.).

Teismas darė išvadą, kad ieškovui neigiant gavus 2007 m. vasario 24 d. pretenziją dėl po darbų priėmimo paaiškėjusių trūkumų, atsakovo pateikta pašto kvito kopija nėra pakankamas įrodymas, jog minima pretenzija ieškovui buvo tinkamai išsiųsta ir įteikta (ant kvito nėra nurodyta, kokio pobūdžio dokumentai buvo siunčiami, kokiu adresu, o laiško svoris (nuo 20 iki 50 gramų) leidžia teigti, kad buvo siunčiamas ne vienas dokumentas). Tuo tarpu atsakovas, priešieškinyje teigdamas, jog po šios pretenzijos gavimo ieškovo atstovai buvo atvykę į statybos objektą ir pripažino, kad pretenzija pagrįsta, o po to atsakovas dar keletą kartų buvo susisiekęs su ieškovu ir reikalavo kuo skubiau pradėti trūkumų šalinimo darbus, nepateikė jokių šiuos teiginius pagrindžiančių rašytinių įrodymų.

Vilniaus apygardos teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog buvo nustatyti ieškovo atliktų darbų trūkumai, taip pat neįrodė, kad ieškovui buvo tinkamai ir laiku pareikštos pretenzijos dėl atliktų darbų trūkumų bei kad atsakovas pakankamai bendradarbiavo su ieškovu nustatydamas šiuos trūkumus ir tardamasis dėl jų pašalinimo, todėl atsakovas negali remtis trūkumų faktu ir prarado teisę reikalauti nuostolių atlyginimo (CPK 178 str., CK 6.691 str. 1 d.). Pažymėjo, kad vadovaujantis CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktu, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį, arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Nagrinėjamu atveju tarp šalių pasirašytos statybų rangos sutarties 5.4 punkte tokia teisė buvo numatyta, tačiau jos įgyvendinimo viena iš sąlygų buvo nurodyta užsakovo pareiga trūkumų šalinimo išlaidas suderinti su rangovu, o kaip matyti iš teismui pateiktų dokumentų, atsakovas, samdydamas trečiuosius asmenis neva ieškovo darbų trūkumams pašalinti, nei trūkumų pašalinimo proceso, nei kainos su ieškovu (rangovu) nederino, taip pažeisdamas ne tik pirmiau paminėtą sutarties nuostatą, tačiau ir pareigą kooperuotis, todėl atsakovas prarado teisę reikalauti nuostolių atlyginimo (CK 6.691 str. 1 d.). Galiausiai, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iš bendrųjų ir specialiųjų statinio statybos techninės priežiūros vadovo pastabų matyti, jog pats atsakovas netinkamai naudojo ieškovo atliktų darbų rezultatą (CK 6.697 str. 3 d.). Antai 2007 m. balandžio 19 d. atsakovo techninės priežiūros vadovo rašytose pastabose nurodyta, jog granitinių plytelių grindys neatlaikė eksploatacinių normų (prie minusinės temperatūros) atplyšo nuo betoninio pagrindo, nors tarp šalių sudarytoje sutartyje nebuvo nustatyti darbų kokybės reikalavimai ir eksploatavimo sąlygos, tačiau buvo susitarta, jog grindys bus betonuojamos ir klijuojamos plytelėmis pastato viduje (sutarties 1.1 p.). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad darbai buvo atliekami pastato (parduotuvės) viduje, teismas sprendė, jog grindų laikymas neigiamoje temperatūroje neatitinka įprastai tokios rūšies vidaus darbams keliamų reikalavimų, todėl rangovas negali būti atsakingas už galimus darbų trūkumus, kurie atsirado dėl paties užsakovo veiksmų netinkamai naudojant darbų rezultatą (CK 6.697 str. 3 d.).