Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Puzinskaitės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. (A. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vladneta“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad ginčijamas sprendimas priimtas duomenų visumoje įvertinus duomenis apie „Vladneta“ (duomenis apie darbuotojų įdarbinimą; darbuotojų darbą pagal rangos ir subrangos sutartis; darbuotojų darbą skirtingų juridinių asmenų, o ne UAB „Vladneta“ objektuose; UAB „Vladneta“ veiklos pobūdį; darbuotojų daugkartinės vizos gavimo aplinkybes ir kt.). Sprendimas buvo priimtas išanalizavus faktinę situaciją, kuri patvirtino, kad UAB „Vladneta“ nevykdo veiklos nei pramonės, nei statybos srityje, kurioms vykdyti būtina įdarbinti suvirintojus, o jos darbuotojai dirba kitų įmonių objektuose. Taip pat nesutinka su skundo teiginiais, kad trečiojo asmens darbuotojai dirba prižiūrimi kito UAB „Vladneta“ darbuotojo. Mano, kad Departamentas, įvertinęs byloje esančią informaciją, kad UAB „Vladneta“ vykdo laikinojo įdarbinimo agentūrų veiklą, ginčijame sprendime pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas, atvykstantis į laikinojo įdarbinimo agentūrą, neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2018-07-31 sprendimo Nr. (15/4-2)31-00552, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.

Rašytiniais bylos įrodymais, šalių bei jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjas (prašymą pateikė trečiojo suinteresuoto asmens direktorius V. N.) 2017-11-14 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui pateikė prašymą skubos tvarka išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kaip ketinančiam dirbti Lietuvos Respublikoje asmeniui (I t. b.l. 37-47). Kartu su prašymu pareiškėjo atstovas pateikė papildomus dokumentus: išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą (I t. b.l. 48), Azerbaidžano Respublikos piliečio paso kopiją (I t. b.l. 55-57), Azerbaidžano Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017-07-11 pažymą dėl teistumo (I t. b.l. 53), UAB „Vladneta“ tarpininkavimo raštą (I t. b.l. 58), Suvirintojo kvalifikacijos tikrinimo pažymėjimą pagal EN ISO 9606-1, 2013 reglamentą (I t. b.l. 59-63), bendros įmonės AZFEN 2017-10-12 pažymą, išduotą pareiškėjui ir patvirtinančią, kad jis laikotarpiu nuo 2014-02-10 iki 2017-09-05 dirbo šioje įmonėje suvirintojo pareigose (I t. b.l. 65), pareiškėjo su UAB „Vladneta“ 2017-09-12 sudarytą darbo sutartį Nr.VLD 170912-11, kuria pareiškėjas priimamas į darbą iki 2018-09-26 suvirintojo pareigoms (I t. b.l. 66-68), taip pat 2017-10-12 UAB „Pajūrio autopaslaugos“ pranešimą dėl užsieniečio apgyvendinimo ir gyvenamosios vietos deklaravimo (I t. b.l. 69).

Migracijos departamentas 2018-05-29 raštu kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrių dėl įmonės įvertinimo, prašydamas patikrinti, kokiuose statybų objektuose dirba UAB „Vladneta“ dirbantys užsieniečiai, kiek šios įmonės darbuotojų (užsieniečių) dirba; patikrinti UAB „Vladneta“ patalpas (adresas duomenys neskelbtini) (I t. b.l. 78).

Gavus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus specialistų 2018-06-27 ir 2018-07 pranešimus (I t.b.l. 79-81,83-84) bei įvertinęs pateiktus duomenis priėmė ginčijamą 2018-07-31 sprendimą Nr. (15/4-2)31-00552, kuriuo pareiškėjui atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi (b.l.85-88). Ginčijame sprendime Departamentas konstatavo, kad UAB „Vladneta“ vykdo laikinojo įdarbinimo agentūrų veiklą, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti, kadangi pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie darbą UAB „Vladneta“.

Pažymėtina, kad Įstatymo 35 straipsnyje yra nurodytos aplinkybės, kurias nustačius yra atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimai laikinai gyventi. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, jis priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, kadangi duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (2 punktas), yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (12 punktas), užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu (14 punktas).

Pareiškėjas į Departamentą kreipėsi prašydamas skubos tvarka išduoti leidimą laikinai gyventi, ketindamas dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (suvirintoju), t.y. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Pareiškėjas atsakovui pateikė dokumentus, patvirtinančius jo, kaip suvirintojo, turimą profesinę kvalifikaciją, darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją, taip pat UAB „Vladneta“ tarpininkavimo raštą ir su šia įmone sudarytą darbo sutartį.

Pagal Įstatymo nuostatas, užsieniečiai, ketinantys dirbti Lietuvos Respublikoje, privalo įsigyti leidimą dirbti. Tačiau šiai taisyklei yra nustatytos išimtys Įstatymo 58 straipsnyje. Pagal Įstatymo 58 straipsnio 4 punktą užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹, 4², 5, 5¹, 13, 14 punktus ar 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Įstatymo 58 straipsnio 11 punkte yra numatytos sąlygos, kad užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, t.y. kokiems užsieniečiams nėra taikomas darbo rinkos poreikio vertinimas ir todėl gali būti išduodamas leidimas laikinai gyventi be sprendimo dėl jo atitikimo darbo rinkos poreikiams.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui (ir užsienietis atitinka kitas šiame punkte nurodytas sąlygas).

Nurodytos Įstatymo nuostatos leidžia daryti išvadą, jog įstatymų leidėjas leidimo laikinai gyventi užsieniečiui aptariamu pagrindu (pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą) išdavimą sieja su sąlyga, kad užsienietis dirbs toje įmonėje, su kuria sudaryta darbo sutartis pagal jo turimą kvalifikaciją ir kuri įsipareigoja jį įdarbinti ne trumpesniu nei nurodyta terminu (6 mėnesių laikotarpiui). Todėl vertinant Migracijos departamento skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, būtina nustatyti, ar pareiškėjas iš tiesų ketino dirbti nurodytoje įmonėje pagal jo turimą suvirintojo profesinę kvalifikaciją, taip pat, ar įmonė turi galimybę jam tokį darbą suteikti.

Prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo procedūros metu Departamentas konstatavo, kad UAB „Vladneta“ vykdo laikino įdarbinimo agentūrų veiklą. Teismas, įvertinęs visą byloje surinką medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su Migracijos departamento išvadomis. Nors pareiškėjas atsakovui pateikė visus reikalaujamus dokumentus, tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi turi ne tik formaliai atitikti Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punkto nuostatas. Visų pirma pažymėtina, kad, nors pareiškėjas pateikė savo darbo sutartį, sudarytą su UAB „Vladneta“, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas realiai dirbo UAB „Vladneta“ pagal Lietuvos darbo rinkoje trūkstamą suvirintojo kvalifikaciją. Atkreiptinas dėmesys, jog Departamentas UAB „Vladneta“ patikrinimo metu nustatė, jog įmonėje nėra patalpų ar objektų, kuriuose dirbtų suvirintojai, įmonė turi tik biuro patalpas. Azerbaidžano Respublikos piliečiai, kurie įdarbinti kaip trūkstamų profesijų atstovai, dirba kitose įmonėse: 9 suvirintojai dirba UAB „Peikko Lietuva“ objektuose, 2 - UAB „Marino grupė“ objekte Latvijoje, 1 – UAB „Orlen Lietuva“ Mažeikių rajone ir 1 – UAB „W. F.“ objekte, Mažeikių rajone. Įmonės darbuotojai dirba pagal sudarytas sutartis: tarp UAB „Vladneta“ ir UAB „Marino grupė“ 2018-05-29 sudaryta rangos sutartis, kitos yra subrangos sutartys sudarytos su UAB „Weldgroup“. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo ir pridedamų dokumentų gaudami nacionalines vizas įmonėje dirbantys užsieniečiai nurodė, jog juos kviečianti dirbti įmonė yra UAB „Weldgroup“. Šios aplinkybės nepaneigia UAB „Vladneta“ pateiktas susirašinėjimas su Lietuvos Respublikos ambasados darbuotojais (I t. b.l. 112). Iš šių elektroninių laiškų matyti, jog duomenis, kad ketina dirbti UAB „Weldgroup“ prašyme gauti vizą nurodė patys užsieniečiai, kas Departamentui pagrįstai leido padaryti išvadą, jog iš tikrųjų darbuotojai ketino dirbti ne UAB „Vladneta“, o UAB „Weldgroup“, t.y. įmonėje su kuria UAB „Vladneta“ sudariusi subrangos sutartis. Be to, kaip matyti iš sprendime nurodomų aplinkybių, 2018-06-18 raštu Nr.D2(5.18-1)-2657 AB „Orlen Lietuva“ Klaipėdos apskrities VPK Migracijos skyrių informavo, jog įmonėje suvirintoju dirbantis V. P. yra „Litana ir Ko“ darbuotojas, nors Departamento turimais duomenimis jis dirbo tik UAB „Vladneta“. Šios aplinkybės taip pat Departamentui sudarė prielaidas manyti, jog UAB „Vladneta“ vykdė darbuotojų nuomą.

Iš pareiškėjo pateiktos 2018-05-23 rangos sutarties (I t. b.l. 20-21) 1.1 punkto matyti, jog UAB „Vladneta“ darbuotojai įsipareigojo suvirinimo darbus atlikti su užsakovo (UAB „Peikko Lietuva“) priežiūra, užsakovas darbus priima pagal jų apimtis, kiekius ir laiko sąnaudų suderinimo aktus. Be to, užsakovas UAB „Vladneta“ darbuotojams suteikia visus reikalingus darbui reikmenis (renginius, darbo apsaugos priemones ir priedus, taip pat pramonines ir buities patalpas). Negalima sutikti su pareiškėjo argumentais, jog šios nuostatos atitinka rangos sutarties sąvoką, nes kaip matyti iš sutarties 2.1 bei 3.1, 3.2, 3.3 ir 3.4 punktų nuostatų, nors vykdytojo atlikti darbai priimami pagal darbų priėmimo perdavimo aktą, tačiau darbų apimtys yra nustatomos ne pagal UAB „Vladneta“ kaip rangovo atliekamą darbą, o pagal valandos įkainį UAB „Vladneta“ darbuotojui. Iš minėtų aplinkybių galima daryti išvadą, jog pareiškėjo darbo pobūdis labiau atitiko Lietuvos Respublikos darbo kodekso 72 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą laikinos darbo sutarties sąvoką, kai susitariama dėl tam tikrą laiką atliekamo laikino darbuotojo darbo pas laikiną darbdavį, jo naudai ir jam prižiūrint bei vadovaujant. Iš minėtų aplinkybių galima daryti išvadą, jog pareiškėjas UAB „Vladneta“ buvo įdarbinamas ne tiesioginiam darbui šioje įmonėje, o laikinam įdarbinimui kitose įmonėse. Minėtos aplinkybės sudaro rimtą pagrindą teigti, kad UAB „Vladneta“ yra laikino įdarbinimo įmonė, užsieniečius įdarbinanti ne savo reikmėms, o tam, kad jie vėliau pagal sutartis būtų siunčiami dirbti į kitas įmones, o toks pareiškėjo įdarbinimas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti.

Dėl terminų ginčijamam sprendimui priimti, teismas pažymi, kad sutiktina su pareiškėjo argumentais, jog šie terminai buvo pažeisti, tačiau vien ši aplinkybė, jog atsakovas nesilaikė nustatytų terminų sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo priimti, nėra esminis procedūrinis pažeidimas, sudarantis pagrindą ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu ar nepagrįstu

Kadangi pareiškėjas prašyme dėl leidimo išdavimo nurodė, jog pagal suvirintojo kvalifikacija dirba UAB „Vladneta“, tačiau Departamento surinkti duomenys šiuos pareiškėjo teiginius paneigia, darytina išvada, kad pareiškėjas, teikdami prašymą, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Pareiškėjo siekis tik formaliai atitikti Įstatymo reikalavimus leidimui laikinai gyventi gauti, nors realiai pareiškėjas yra įdarbinamas laikino įdarbinimo įmonėje, sudaro pagrindą daryti išvada, jog kyla nelegalios migracijos grėsmė, kas taip pat sudaro pagrindą atsiakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi.

Teismo vertinimu, skundžiamo Departamento sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas sprendimas pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Migracijos departamento sprendimą ir įpareigoti Departamentą šį leidimą išduoti.

Netenkinus pareiškėjo skundo, nėra pagrindo atlyginti jam ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.