Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėjas Eugenijus Antanauskas Procesinio sprendimo kategorija

2007 m. birželio 4 d.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. šešiems mėnesiams laisvės atėmimo, pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. dvejiems metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. nuteistas už tai, kad 2006-04-08, apie 01.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje- (duomenys neskelbtini), naktinio klubo „Honolulu“ hole, klubo lankytojų akivaizdoje, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams iš chuliganiškų paskatų užgriuvo ant V. J. , sėdėjusio ant sofos, trenkė jam kumščiu į veidą, o atsistojęs spyrė į galvą, padarydamas V. J. veido sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, muštines žaizdeles kairiajame antakyje, paakyje bei nosies nugarėlėje, nosies kaulų ir kairiojo skruostikaulio lūžimą, tuo nukentėjusiajam nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Apeliacijos teismo posėdyje nuteistasis ir gynėjas prašo nuosprendį panaikinti, nukentėjusysis ir prokurorė prašo skundą atmesti.

Nuteistojo V. Š. apeliacinis skundas atmestinas: nuosprendį laikyti neteisėtu ir nepagrįstu, kaip teigia nuteistasis, nėra pagrindo. Įvykio aplinkybės tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme ištirtos iš esmės, teisme nustatyti duomenys įvertinti kaip įrodymai, kurie patvirtina nuteistojo kaltę.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuosprendyje nurodytoje įvykio vietoje tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo kilo konfliktas. Nuteistasis šio fakto neneigia, tačiau nurodo, kad suduodamas nukentėjusiajam vieną smūgį į veidą ir spirdamas koja į petį, veikė būtinosios ginties būklėje. Tačiau šiuos nuteistojo argumentus pirmosios instancijos teismas ištyrė išsamiai ir juos motyvuotai atmetė. BK 28 straipsnio 2 dalies prasme būtinąja gintimi laikoma tokia situacija, kai baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams žala padaroma ginant save ar kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gręsiančio pavojingo kėsinimosi, kuris atitinka baudžiamajame įstatyme numatytas nusikalstamos veikos požymius, t.y., kai kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, nuosavybę ir pan. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 1997 m. birželio 13 d. nutarime Nr. 4 „Dėl teismų praktikos taikant įstatymus dėl būtinosios ginties ir jos ribų peržengimo“ išaiškino, kad pavojingas kėsinimasis turi būti realus ir akivaizdus. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo asmens teisėms. Kėsinimasis laikomas realiu, kai egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje (5, 6 punktai). Byloje nustatytos aplinkybės paneigia, kad nuteistasis V. Š. , suduodamas smūgius nukentėjusiajam, galėjo veikti būtinosios ginties situacijoje, t.y. gindamasis nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi. Teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad tualete tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo kilo žodinis konfliktas, kurio iniciatorius buvo nuteistasis. Po kurio laiko nuteistasis, pamatęs hole ant sofos sėdėjusį nukentėjusįjį, prie jo priėjęs pradėjo žodinį konfliktą. Tai, kad nuteistasis buvo agresyviai nusiteikęs ir pats inicijavo konfliktą, patvirtino liudytojai V. C. , S. V. . Liudytojas T. L. taip pat nurodė, kad nuteistasis pats priėjo prie nukentėjusiojo ir pasilenkęs veidu į nukentėjusįjį su juo šnekėjo. Liudytojas V. C. ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad kildamas laiptais iš holo, jis matė, kaip nuteistasis koja spyrė V. J. į veidą, po ko jam pradėjo bėgti kraujas. Priešingai nei teigia nuteistasis, liudytojas V. C. parodė, kad spirdamas V. J. , nuteistasis stovėjo, o ne sėdėjo prieš ant sofos sėdintį nukentėjusįjį. Šioje situacijoje nebuvo akivaizdaus ir realaus kėsinimosi į nuteistojo asmenį, todėl ir būtinybės gintis šiuo atveju nebuvo. Ta aplinkybė, kad konflikto metu tam tikrus sužalojimus patyrė pats V. Š. , taip pat nėra pagrindas daryti išvadą, kad jis veikė būtinosios ginties situacijoje. Kai konfliktą inicijavęs ir baudžiamojo įstatymo draudžiamą veiką atlikęs asmuo pats patiria sužalojimus, būtinosios ginties situacijos buvimas nėra preziumuojamas. Be to, iš byloje esančių duomenų neįmanoma neabejotinai patvirtinti, kad specialisto išvadoje Nr. G624/06 (03), nurodyti V. Š. sužalojimai atsirado dėl nukentėjusiojo, o ne dėl kito asmens veiksmų. Tiek pats nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. L. parodė, kad po konflikto su nukentėjusiuoju jį mušė klubo apsaugos darbuotojai.

Nukentėjusiojo nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina ne tik liudytojų V. C. ir S. V. parodymai, bet ir byloje esantys konkretūs duomenys. Specialisto išvadoje Nr. G 626/06 (3) nurodyta, kad V. J. buvo padarytas veido sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, muštinės žaizdeles kairiajame antakyje, paakyje bei nosies nugarėlėje, nosies kaulų ir kairiojo skruostikaulio lūžimas. V. J. veide buvę sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajam sudavus ne mažiau kaip du smūgius. Ši specialisto pateikta išvada patvirtina nukentėjusiojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, kad V. Š. jam į veidą sudavęs du smūgius koja ir ranka.

Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs visus byloje esančius duomenis, pagrįstai specialisto išvadą Nr. G 626/06 (3) pripažino įrodymu. Teismo medicinos ekspertas išvadą dėl V. J. padaryto sveikatos sutrikdymo masto pateikė ne tik apžiūrėjęs V. J. ir susipažinęs su KMUK skubios pagalbos skyriaus išrašu, bet taip pat ištyręs ir Klaipėdos ligoninės priėmimo skyriaus išrašą. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas išvadą pateikęs teismo medicinos ekspertas R. P. Pečkus paaiškino, kad Klaipėdos ligoninės priėmimo skyriuje ir KMUK skubios pagalbos skyriuje darytos galvos rentgenogramos buvo skirtingos. Klaipėdos ligoninėje V. J. buvo daryta bendra galvos kaulų rentgenograma, kurioje nesimatė aiškių lūžių, o Kauno medicinos universiteto klinikose padaryta tiksli nosies rentgenograma. Apeliacijos teismo posėdyje apklaustas nukentėjusysis V. J. parodė, kad į Kauną jis važiavo aplankyti ten gyvenančių šeimos narių. Pabudęs ryte ir pūstelėjęs nosį, jis pamatė, kad nosis ištino. Gydytoju dirbantis V. J. suprato, kad nosis gali būti lūžusi, todėl jis nuvyko į KMUK skubios pagalbos skyrių, kur jam buvo nustatytas nosies ir skruostikaulio lūžimas. Nukentėjusysis paaiškino, kad į Kauno medicinos universiteto klinikas kreipėsi ne dėl to, kad nepasitikėjo Klaipėdos medikais, bet todėl, kad tuo metu buvo Kaune ir jam prireikė skubios medikų pagalbos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis įvykio aplinkybėmis ir specialisto išvada Nr. G 626/06 (3) dėl V. J. įvykio metu padaryto sveikatos sutrikdymo masto. Nuteistojo skundo teiginys, kad V. J. į Kauno medikus kreipėsi tam, kad būtų nustatytas tikrovės neatitinkantis kūno sužalojimas, nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.