Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. A. B. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutarimo V. A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. kovo 24 d. surašė V. A. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2008 m. lapkričio 25 d. atlikto Operatyvaus patikrinimo Nr. 14-4.65-1 metu nustatyta, jog jam būnant UAB „Serada“ direktoriumi, 2008 m. spalio 7 – 30 dienomis iš akcizais neapmokestinamo dyzelinių degalų sandėlio Nr. SS-T-068-55.55, esančio Belvederio k., Jurbarko rajone, UAB „Serada“, neturėdama licencijos ir registracijos pažymėjimo teikti nuo akcizų atleistus degalus laivams, pardavė žymėtą dyzelininį kurą, iš viso 777,44 l, R. C. įmonės laivui – keltui „Vilkynė“, turinčiam registracijos pažymėjimą Nr. LD-N-060-71517 įsigyti nuo akcizų atleistų laivų ir (arba) orlaivių degalus. UAB „Serada“ priskaičiuotas 736 Lt akcizų mokestis. V. A. B., būdamas įmonės vadovu ir neužtikrindamas tinkamo žymėto kuro pardavimo, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 113 patvirtintų Nefasuotų naftos produktų prekybos licencijavimo taisyklių 3.2 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 792 patvirtintų Atsargų laivams ir orlaiviams bei degalų, skirtų naudoti orlaivių gamybai, remontui, bandymams, eksploatavimui ir aptarnavimui įteikimo taisyklių 1 punkto ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-131 patvirtintų Akcizais neapmokestinamų dyzelinių degalų įsigijimo leidimo išdavimo ir tokių degalų apskaitos taisyklių 4 punkto reikalavimus bei padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 171 straipsnio 1 dalyje ir 171⁵ straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas. Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. A. B. kaltė, padarius ATPK 171⁵ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, įrodyta ir mano, jog veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai.V. A. B. teiginys, kad jis nepadarė ATPK 171⁵ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo, atmestinas kaip nepagrįstas. ATPK 171⁵ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už žymėto kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, įsigijimą, naudojimą, laikymą, pardavimą ar kitokį jo perdavimą pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 113 patvirtintų Nefasuotų naftos produktų prekybos licencijavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 3 punktas, reglamentuojantis prekybos nefasuotais naftos produktais licencijų rūšis, nustato, jog licencija reikalinga norint verstis prekyba nefasuotu skystuoju kuru, dyzelinu (dyzeliniais degalais), kitais gazoliais, kurie tiekiami kaip kuro atsargos laivams (Taisyklių 3.2 p.). Taisyklių 4 punktas numato, kad išduodama atskira kiekvienos rūšies veiklos licencija. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-131 patvirtintų Akcizais neapmokestinamų dyzelinių degalų įsigijimo leidimo išdavimo ir tokių degalų apskaitos taisyklių 4 punktas įtvirtina, kad degalai gali būti parduodami tik tiems žemės ūkio veiklos subjektams, kurie turi galiojantį FR0803 formos leidimą įsigyti nuo akcizų atleistus dyzelinius degalus, skirtus naudoti žemės ūkio reikmėms arba FR0804 formos leidimą įsigyti nuo akcizų atleistus dyzelinius degalus, skirtus naudoti žuvininkystės reikmėms, patvirtintus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2004 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. VA-212 (Žin., 2005, Nr. 2-30). Degalai gali būti parduodami ir tiems žemės ūkio veiklos subjektams, kurie šių taisyklių IV skyriuje nustatyta tvarka apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai yra nurodę sandėlį ar specialų sandėlį, iš kurio jie pirks degalus, ir tas sandėlis ar specialus sandėlis yra apie tai informuotas šių taisyklių 28 punkte nustatyta tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Serada“ turi licenciją verstis mažmenine prekyba naftos produktais (b. l. 14). Liudytojas R. C. teismo posėdyje parodė, kad iš UAB „Serada“ jis pirko kuro laivui-keltui, esančiam Vilkijoje (b. l. 10). Šią aplinkybę patvirtina byloje esanti rašytinė medžiaga (b. l. 20 – 27, 29 – 32). Liudytojas R. C. taip pat parodė, kad jo įmonė neužsiima žuvininkyste, laivo-kelto, kuriam buvo pirktas kuras, paskirtis – kelti žmones ir automobilius per Nemuną (b. l. 10). Taigi, UAB „Serada“ pardavė akcizais neapmokestinamus degalus įmonei, kuri neužsiima žemės ūkiu ar žuvininkyste, be to, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog UAB „Serada“ būtų išduota licencija verstis prekyba kuru, tiekiamu laivams, o turima licencija nesuteikia teisės prekiauti šios rūšies kuru. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad V. A. B., būdamas UAB „Serada“ direktoriumi, pažeidė žymėto kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, pardavimo tvarką ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 171⁵ straipsnio 1 dalyje.Apeliantas taip pat nurodo, kad paskirta nuobauda yra per griežta. ATPK 171⁵ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog dispozicijoje aprašytų veikų padarymas užtraukia baudą fiziniams asmenims nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų, įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims – nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas apeliantui paskyrė minimalią ATPK 171⁵ straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintą nuobaudą. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007). Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nenustatytos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą sumažinti apeliantui skirtą nuobaudą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą atsižvelgė į apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybes, t. y. į tai, kad V. A. B. dirba, pažeidimu padaryta žala atlyginta. Be to, vien ta aplinkybė, kad Institucijos įgalioti pareigūnai nepateikė įmonei informacijos apie teisės aktų pakeitimus dėl degalų, kuriems taikomos akcizų lengvatos, prekybos, nesudaro pagrindo paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Teisės aktai, susiję su naftos produktų prekyba, buvo paskelbti įstatymų nustatyta tvarka, o apeliantas turėjo galimybę susipažinti su atitinkamu teisiniu reguliavimu. V. A. B. taip pat nurodo, kad paskirta nuobauda sukels neigiamas pasekmes jam, įmonės veiklai ir jos darbuotojams, tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad V. A. B. skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutarimas paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.