- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-14
- Bylos Nr.
- I-1470-331/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04343-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- I. V.
- Atsakovas
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. V. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja I. V. kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 1–9) ir prašo panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. lapkričio 16 d. įsakymą Nr. P-373 „Dėl sprendimo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja I. V. padarė tarnybinius pažeidimus, priėmimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – Įsakymas).
2. Paaiškino, kad ji dirba Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja. Skundžiamu Įsakymu jai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas už tai, kad ji padarė tarnybinius nusižengimus dėl aplaidumo, t. y. vykdant sutartinius įsipareigojimus, nekontroliavo ir neužtikrino, kad 2016 m. gruodžio 23 d. ir 2016 m. gruodžio 27 d. už UAB „Kortas“ atliktus remonto darbus sumokėta 3 000, 00 Eur suma būtų užfiksuota kaip operacija buhalterinėje apskaitoje; neužtikrino ir nesukontroliavo, kad apskaičiuota delspinigių suma (387, 00 Eur) būtų užfiksuota nebalansinėje sąskaitoje; taip pat neužtikrino, kad 2016 m. spalio 6 d. ir 2016 m. gruodžio 20 d., vykdant sutartinius įsipareigojimus, UAB „ATEA“ išrašytos sąskaitos dėl netesybų būtų užfiksuotos kaip operacijos nebalansinėje sąskaitoje. Pareiškėja, nesutikdama su tarnybine nuobauda, tvirtina, kad Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Paaiškina, kad tarnybinio patikrinimo komisija neatliko jokio tyrimo, o tik perrašė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2018 m. birželio 13 d. Departamento veiklos ir valdymo vidaus ataskaitoje Nr. 1V-8 (toliau – ir Ataskaita) nurodytus trūkumus ir pastabas, taip pat dėl trūkumų ir pastabų parinko galimai kaltus valstybės tarnautojus. Pasak pareiškėjos, minėtoje Ataskaitoje nurodyti atvejai nėra paremti įstatymo nuostatomis, o grindžiamos tik prielaidomis.
2.1. Pareiškėja nesutinka su tarnybinio patikrinimo išvadoje jai inkriminuojamu tarnybiniu pažeidimu dėl buhalterinės apskaitos vykdant sutartinius įsipareigojimus su UAB „Kortas“. Pasak pareiškėjos, toks kaltinimas yra nepagrįstas, nes nėra aišku, kokias pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ji vykdė netinkamai. Taip pat pareiškėja nesutinka dėl netinkamai vedamos buhalterinės apskaitos vykdant sutartinius įsipareigojimus su UAB „ATEA“. Departamentas apskaičiuotas delspinigius už sutartinių įsipareigojimų su UAB „ATEA“ nevykdymą registravo nebalansinėse sąskaitose kaip ilgalaikes gautinas sumas, todėl pareiškėjai nesuprantamas tarnybinio patikrinimo išvadoje pateiktas teiginys, kad pareiškėja neužtikrino, jog sąskaitos faktūros būtų užfiksuotos kaip operacijos. Tokiu atveju pareiškėja nesutinka, kad savo veiksmais ir neveikimu pažeidė ir netinkamai atliko savo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir reikalavimus. Nagrinėjamu atveju nenustačius pareiškėjos padarytos neteisėtos veikos ir jos kaltės, tarnybinė atsakomybė negalima.
2.2. Teismo posėdyje pareiškėja prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais, teigdama, kad tarnybinio patikrinimo tyrimo tikslas buvo tik surasti kaltus asmenis ir juos nubausti. Vienu iš nubaustų asmenų tapo pareiškėja.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime (1 t., b. l. 81–89) paaiškino, kad atsakovui pateiktoje ataskaitoje nustatytų pažeidimų pagrįstumas buvo išsamiai išanalizuotas ir įvertintas. Tik išanalizavus visus su ataskaita susijusius dokumentus, buvo įvardinti galimai už pažeidimus atsakingi asmenys. Tarnybinio patikrinimo išvadoje išsamiai išnagrinėtas kiekvienas atvejis, kuris smulkiai aprašytas ir argumentuotas, pateikiant visus dokumentus bei nurodant įstatymų normas, taip išplečiant ataskaitoje bendrai aprašytus pažeidimus. Pabrėžė, kad atliktas auditas parodo, kad Departamente tvarkoma apskaita nėra savalaikė, o išrašomų sąskaitų faktūrų rengimas ir registravimas atliekamas nenaudojant apskaitos programos, kaip tai numato Departamento patvirtinto Buhalterinės apskaitos vadovo III skyriaus nuostatos, o popierine forma.
3.1. Surinkti įrodymai taip pat patvirtina, kad Departamente buhalterinė apskaita nėra patikima. Patikrinimo metu buvo konstatuota, kad Departamento dokumentų valdymo sistemos elektroniniame registre 2016 m. nėra užregistruota nei viena išrašyta sąskaita faktūra. Be to, ne visos už delspinigius išrašytos sąskaitos buvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą. Taigi buvo pripažintina, kad pareiškėja padarė tarnybinius nusižengimus dėl aplaidumo.
3. 2. Teismo posėdyje atsakovo atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kalėjimų departamento 2018 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. P-373, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Nustatyta, kad Departamente 2018 m. birželio 18 d. buvo gauta Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus Departamento veiklos ir valdymo vidaus audito 2018 m. birželio 13 d. ataskaita Nr. 1V-8 (4 t., b. l. 63–138). Atsižvelgus į Ataskaitoje nustatytus trūkumus, Departamento 2018 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-330 sudaryta komisija surašė 2018 m. rugsėjo 14 d. pažymą Nr. LV-2627 „Apie nustatytus Departamento pareigūnus, valstybės tarnautojus ir darbuotojus, kurie savo veiksmais (neveikimu) galimai padarė tarnybinius nusižengimus ar darbo drausmės pažeidimus (3 t., b. l. 1–165). Departamento direktoriaus 2018 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. V-421 buvo sudaryta komisija, kuri atliko tarnybinį patikrinimą dėl Departamento pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų padarytų tarnybinių nusižengimų ar darbo drausmės pažeidimų, paaiškėjusių po atlikto audito (4 t., b. l. 1 1–62).
5.1. Atlikus tarnybinį patikrinimą, buvo surašyta 2018 m. spalio 24 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TT-18 (toliau – Išvada), kurioje 1.3 papunkčiu pripažinta, kad pareiškėja, būdama Departamento Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja (karjeros valstybės tarnautoja), tuo metu ėjusi Departamento Finansų skyriaus vedėjos pareigas, 2016 m. gruodžio 23 d. ir 2016 m. gruodžio 27 d. padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo, nes: vykdant sutartinius įsipareigojimus, 2016 m. gruodžio 23 d. UAB „Kortas“ už atliktus remonto darbus turėjo būti sumokėta visa suma – 30 000,00 eurų, kuri turėjo būti užfiksuota kaip operacija buhalterinėje apskaitoje, tačiau pareiškėja neužtikrino ir nekontroliavo, kad sąnaudos būtų įvertintos tikrąja verte; apskaičiuota delspinigių suma (387,00 eurai) turėjo būti užfiksuota nebalansinėje sąskaitoje (delspinigių sąskaita faktūra išrašyta tik 2016 m. gruodžio 27 d.), tačiau neužtikrino ir nekontroliavo, kad tai būtų atlikta. Dėl šių veiksmų neatlikimo buhalterinėje apskaitoje buvo neteisingai atvaizduotos tikrosios paprastojo remonto sąnaudos (vietoje 30 000,00 eurų sumokėta 29 613,00 eurų suma, kuri apmokėta 2016 m. gruodžio 23 d.; delspinigiai (387,00 eurai) apskaičiuoti tik 2016 m. gruodžio 27 d.). Tokiais aplaidžiais veiksmais pareiškėja pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, 10-ojo viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarto 31.2.1 papunkčio, 11-ojo viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarto 9 punkto, Buhalterinės apskaitos vadovo III skyriaus „Apskaitos organizavimo nurodymai“ 11 punkto, Buhalterinės apskaitos vadovo Pajamų apskaitos Kalėjimų departamente tvarkos aprašo II skyriaus „Apskaitos politika“ 17 punkto, Buhalterinės apskaitos vadovo IV skyriaus „Baudų, sumų už konfiskuotą turtą ir kitų netesybų, susijusių su nefinansine ar neinvesticine veikla, pajamų pripažinimas ir apskaita“ 33 ir 35 punktų reikalavimus ir netinkamai vykdė Finansų skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2015 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. V-338, 7.1, 7.2, 7.3 ir 7.10 papunkčių reikalavimus.
5.2. Išvados 1.4 papunkčiu pripažinta, kad pareiškėja, būdama Departamento Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja (karjeros valstybės tarnautoja), tuo metu ėjusi Departamento Finansų skyriaus vedėjos pareigas, 2016 m. spalio 6 d. ir 2016 m. gruodžio 20 d. padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo, nes: vykdant sutartinius įsipareigojimus, UAB „ATEA“ 2016 m. spalio 6 d. ir 2016 m. gruodžio 20 d. buvo išrašytos sąskaitos dėl netesybų (atitinkamai 24 415,40 eurų ir 14 473,80 eurų sumai), kurios turėjo būti užfiksuotos kaip operacijos nebalansinėje sąskaitoje, tačiau neužtikrino ir nekontroliavo, kad tai būtų atlikta. Dėl šių veiksmų neatlikimo buhalterinėje apskaitoje buvo neteisingai atvaizduotos dėl netesybų gautinos pajamos ir buvo neužtikrintas visų ūkinių operacijų ir įvykių registravimas. Tokiais aplaidžias veiksmais pareiškėja pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, 10-ojo viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarto 31.2.1 papunkčio, Buhalterinės apskaitos vadovo III skyriaus „Apskaitos organizavimo nurodymai“ 11 punkto, Buhalterinės apskaitos vadovo Pajamų apskaitos Kalėjimų departamente tvarkos aprašo II skyriaus „Apskaitos politika“ 17 punkto, Buhalterinės apskaitos vadovo IV skyriaus „Baudų, sumų už konfiskuotą turtą ir kitų netesybų, susijusių su nefinansine ar neinvesticine veikla, pajamų pripažinimas ir apskaita“ 33 ir 35 punktų reikalavimus ir netinkamai vykdė Finansų skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. V-338, 7.1, 7.2, 7.3 ir 7.10 papunkčių reikalavimus.
5.3. Išvados 1.5 papunkčiu pripažinta, kad pareiškėja, būdama Departamento Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja, ėjusi Finansų skyriaus vedėjos pareigas (karjeros valstybės tarnautoja), 2017 m. gruodžio 19 d. vizuodama PVM sąskaitą faktūrą Nr. YPV-1712133, nenustatė šios ūkinės operacijos teisėtumo, neįsitikino ūkinės operacijos dokumentų tinkamu parengimu, nors privalėjo tai padaryti, dėl aplaidumo padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. nesilaikė pareigų, nustatytų Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose, netinkamai atliko Departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. V-451 patvirtinto Finansų skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 8.3 ir 8.4 papunkčiuose numatytas funkcijas, pažeidė Finansų kontrolės taisyklių 16.6.4 papunkčio reikalavimus.
5.4. Išvadoje už paminėtuose 1.3–1.5 papunkčiuose nustatytus tarnybinius nusižengimus siūloma Departamento Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjai I. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 2 punktu, skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Atsižvelgus į Išvadą, skundžiamu Įsakymu pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
6. Taigi teismui svarbu nustatyti, ar pareiškėja pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, 10-ojo viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarto 31.2.1 papunkčio, 11-ojo viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarto 9 punkto, Buhalterinės apskaitos vadovo III skyriaus „Apskaitos organizavimo nurodymai“ 11 punkto, Buhalterinės apskaitos vadovo Pajamų apskaitos Kalėjimų departamente tvarkos aprašo II skyriaus „Apskaitos politika“ 17 punkto, Buhalterinės apskaitos vadovo IV skyriaus „Baudų, sumų už konfiskuotą turtą ir kitų netesybų, susijusių su nefinansine ar neinvesticine veikla, pajamų pripažinimas ir apskaita“ 33 ir 35 punktų reikalavimus ir netinkamai vykdė Finansų skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2015 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. V-338, 7.1, 7.2, 7.3 ir 7.10 papunkčių reikalavimus.
7. Ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir VTĮ), Buhalterinės apskaitos įstatymas (toliau – ir BAĮ), Biudžetinių įstaigų įstatymas (toliau – ir BĮĮ), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės“ (toliau – ir Taisyklės).
7.1. Pagal VTĮ 2 straipsnio 12 dalį tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo ir kitas aplinkybes.
7.2. Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmęs asmuo, išskyrus tuos atvejus, kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar savivaldybės taryba, šiam nusižengimui tirti gali sudaryti komisiją. <...>. Pagal Taisyklių 7 punktą už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisija) per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo) surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą (toliau – pranešimas) pagal Taisyklių priedą. Šiuo pranešimu jis pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu pateikia nurodytam valstybės tarnautojui turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą.
7.3. Todėl įvertinus šias teisės aktų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ir LVAT) praktika analogiškose bylose, darytina išvada, kad tarnybinė nuobauda negali būti skiriama nenustačius pažeidimo padarymo fakto (tarnybinio nusižengimo objektyviosios pusės) – valstybės tarnautojo neteisėtos veikos, t. y. veiksmų ar neveikimo, kuriais buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys valstybės tarnautojo veiklą (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-281/2007).
8. Pareiškėja, ginčydama jai paskirtą tarnybinę nuobaudą, teigia, kad tarnybinio patikrinimo komisija neatliko jokio tarnybinio patikrinimo (tyrimo), o tik perrašė Ataskaitoje nurodytus trūkumus ir pastabas, kas lemia priimto Įsakymo neteisėtumą.
8.1. Teismas negali sutikti su šiais pareiškėjos argumentais, nes, visų pirma tarnybinio nusižengimo tyrimas turi būti atliktas išsamiai ir objektyviai, visapusiškai išsiaiškinant visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Šios tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekančios institucijos pareigos neeliminuoja valstybės tarnautojo pateikiamas paaiškinimas dėl nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas. Tarnautojo paaiškinime nurodytas nusižengimo padarymo aplinkybes nusižengimą tiriantis pareigūnas (komisija) privalo patikrinti ir įvertinti (LVAT administracinėse bylose Nr. A63-1836/2008, Nr. A662-1076/2009). Būtent tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis subjektas turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas aplinkybes ir visa tai motyvuotai įvertinti tyrimo išvadoje.
8.2. Pareiškėjai tarnybinė nuobauda – papeikimas paskirta už tai, kad ji, būdama Departamento Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja (karjeros valstybės tarnautoja), o tuo metu, kai buvo paskirta tarnybinė nuobauda, ėjo Departamento Finansų skyriaus vedėjos pareigas, 2016 m. gruodžio 23 d. ir 2016 m. gruodžio 27 d. padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo, nes pareiškėja neužtikrino ir nekontroliavo, kad 2016 m. gruodžio 23 d. UAB „Kortas“ už atliktus remonto darbus sumokėta – 30 000,00 eurų suma būtų užfiksuota kaip operacija buhalterinėje apskaitoje, o apskaičiuota delspinigių suma (387,00 eurai) būtų užfiksuota nebalansinėje sąskaitoje (delspinigių sąskaita faktūra išrašyta tik 2016 m. gruodžio 27 d.). Taip pat pareiškėja 2016 m. spalio 6 d. ir 2016 m. gruodžio 20 d. padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo, nes 2016 m. spalio 6 d. ir 2016 m. gruodžio 20 d. UAB „ATEA“ išrašytos sąskaitos dėl netesybų (24 415,40 eurų ir 14 473,80 eurų sumai) nebuvo užfiksuotos kaip operacijos nebalansinėje sąskaitoje. Taigi iš esmės pareiškėja yra kaltinama, kad ji nekontroliavo ir laiku neužtikrino, kad anksčiau paminėtos operacijos būtų užfiksuotos buhalterinėje apskaitoje. Dėl tokių veiksmų neatlikimo buhalterinėje apskaitoje buvo neteisingai atvaizduotos atlikto remonto sąnaudos ir gautinos pajamos.
8.3. Pagal BAĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus į apskaitą privalu įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu. Be to, šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. BAĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą.
8.4. BĮĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte biudžetinių įstaigų vadovams yra įtvirtinta pareiga garantuoti, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą teikiami ataskaitų rinkiniai ir statistinės ataskaitos būtų teisingi, taip pat Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos organizavimo taisyklių 12.1 ir 12.2 papunkčiuose nustatyta, kad įstaigos vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir teisingos, tikslios, išsamios informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas teikimo laiku buhalterinės apskaitos tvarkytojui užtikrinimą.
8.5. Todėl iš paminėto teisinio reglamentavimo yra aišku, kad buhalterinę apskaitą tvarko vyriausiasis buhalteris, taip pat tai daryti gali pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo, kaip tai numato Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Įmonės (įstaigos) vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Pažymėtina, kad buhalterinės apskaitos organizavimas ir jos tvarkymas yra ne tas pats. Įmonės (įstaigos) vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita pagal įstatymo reikalavimus, kad įmonėje (įstaigoje) dirbtų buhalteris ar būtų sudarytos sutartys su tokias paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad atsakomybėn už buhalterinės apskaitos pažeidimus paprastai traukiamas įmonės buhalteris, o esant bendrininkavimui su įmonės vadovu – abu šie asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363/2014).
9. Nagrinėjamu atveju, įgyvendindamas Buhalterinės apskaitos įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus, Departamento direktorius kaip įstaigos vadovas 2013 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. V-13 patvirtino Buhalterinės apskaitos vadovą. Buhalterinės apskaitos vadovo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2013 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. V-13, III skyriaus „Apskaitos organizavimo nurodymai“ 11 punkte nustatyta, kad Departamento buhalterinė apskaita tvarkoma kompiuteriniu būdu, naudojant apskaitos programą. Taigi įstaigoje vadovo buvo tinkamai įgyvendinta pareiga – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą
9.1. Departamento Buhalterinės apskaitos vadovo Pajamų apskaitos Departamente tvarkos aprašo II skyriaus „Apskaitos politika“ 17 punktas numato, kad visos ūkinės operacijos ir įvykiai registruojami Departamento sąskaitų plano sąskaitose taikant Departamento apskaitos politiką, parengtą pagal VSAFAS reikalavimus (nurodytus principus, metodus ir taisykles) atskiroms ūkinėms operacijoms ir įvykiams, finansinių ataskaitų elementams arba straipsniams ir apskaitos procedūroms.
9.2. Departamento Buhalterinės apskaitos vadovo IV skyriuje „Baudų, sumų už konfiskuotą turtą ir kitų netesybų, susijusių su nefinansine ar neinvesticine veikla, pajamų pripažinimas ir apskaita“ numatyta, kad Departamentas, atsakingas už baudų, sumų už konfiskuotą turtą ir kitų netesybų (pvz., delspinigių), susijusių su nefinansine ar neinvesticine veikla, apskaičiavimą, skyrimą ir jų prievolės vykdymo kontrolę, taiko šio aprašo 34–37punktų nuostatas, nepriklausomai nuo to, ar gauna šių pajamų įplaukas. Baudų, sumų už konfiskuotą turtą ir kitų netesybų, susijusių su nefinansine ar neinvesticine veikla, pajamos registruojamos Departamento nebalansinėse sąskaitose iki termino, kol pagal galiojančius teisės aktus kita šalis gali pateikti skundą dėl skirtos baudos, sumų už konfiskuotą turtą ar kitų netesybų.
9.3. 10-ojo viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarto „Kitos pajamos“, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1K-161 (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. sausio 12 d. įsakymo Nr. 1K-17 redakcija) 31.2.1 papunktyje numatyta, kad viešojo sektoriaus subjektas apskaičiuotų netesybų (baudų, delspinigių už pavėluotus atsiskaitymus, sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir kitų netesybų) sumas registruoja nebalansinėse sąskaitose.
9.4. Pavyzdinio viešojo sektoriaus subjektų buhalterinės apskaitos vadovo II skyriuje numatytas Pajamų apskaitos tvarkos aprašas (10-asis), kurio 35 punkte numatyta, kad viešojo sektoriaus subjekto apskaitoje pajamos iš baudų ir kitų netesybų (baudų, delspinigių už pavėluotus atsiskaitymus, sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir kitų netesybų) pripažįstamos: jei prievolės įvykdymas yra labiau tikėtinas negu neįvykdymas, pajamos ir susijusios gautinos sumos pripažįstamos tada, kai skolininkui atsiranda prievolė sumokėti šias sumas; jei iki prievolės įvykdymo momento labiau tikėtina, kad pinigai nebus gauti, arba akivaizdu, kad skolos išieškojimo išlaidos viršys apskaičiuotą gautiną sumą, pajamos pripažįstamos tik tada, kai gaunami pinigai. Kitais atvejais apskaičiuotų netesybų (baudų, delspinigių už pavėluotus atsiskaitymus, sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir kitų netesybų) sumas VSS registruoja nebalansinėse sąskaitose.
10. Pareiškėja nesutinka su pažeidimu dėl buhalterinės apskaitos vedimo, vykdant sutartinius įsipareigojimus su UAB „Kortas“ ir su UAB „ATEA“.
10.1. Teismas su šiais pareiškėjos argumentais sutikti negali, nes pareiškėja savo paaiškinimuose, atsakydama į 2018 m. spalio 1 d. pranešimą Nr. LV-2799 „Apie galimai padarytą pažeidimą“ teigė, kad visi Departamento ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose (2 t., b. l. 172). Be kita ko, pareiškėja paaiškino, kad Departamentas turi ir naudojasi Centralizuota dokumentų valdymo sistema (DVS) ir Centralizuota buhalterinės apskaitos sistema (LABBIS, BONUS). Taigi iš esmės pareiškėja pripažįsta (jai yra žinoma), kad gaunamos ir išrašomos sąskaitos faktūros yra / turi būti registruojamos buhalterinės apskaitos programoje. Išvadoje konstatuota, kad Departamento dokumentų valdymo sistemos „Doclogix“ elektroniniame registre LDK (Išrašomų sąskaitų faktūrų registre) 2016–2017 m. nėra užregistruota nė viena išrašyta sąskaita faktūra. Tokia išvadą atsakovas padarė įvertinęs dokumentų valdymo sistemos „Doclogix“ esančius duomenys. Iš byloje esančių įrodymų taip pat nustatyta, kad 2016–2017 m. Departamento Buhalterinės apskaitos skyriuje visos išrašytos sąskaitos faktūros buvo registruojamos popieriniame dokumentų registre.
10.2. Ataskaitos priedas Nr. 3 duomenys patvirtina, kad ne visos už delspinigius išrašytos sąskaitos faktūros buvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą, t. y. 2016 m. birželio 28 d., 2016 m. spalio 6 d. 2016 m. gruodžio 20 d. Departamento UAB „ATEA“ išrašytos sąskaitos faktūros kaip finansinės operacijos nebuvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą. Taigi paminėtos aplinkybės aiškiai patvirtina, kad Departamente vykdomos ūkinės operacijos buhalterinėje apskaitoje įvedamos ne teisės aktų nustatyta tvarka, o tai reiškia, kad neabejotinai įrodyta, jog Departamente netinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita ir nepakankamai atsakingai vykdoma jos kontrolė. Vadinasi, atsakovo tarnybinio patikrinimo metu padaryta išvada dėl netinkamai vedamos buhalterinės apskaitos, už kurios tinkamą ir savalaikį tvarkymą, kaip jau minėta, yra atsakingas buhalteris (šiuo atveju – pareiškėja), yra pagrįsta ir teisėta.
11. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas valstybės tarnautojų bendrąsias pareigas valstybės tarnautojas gali pažeisti konkrečiais veiksmais (neveikimu), kurie tuo pačiu metu pažeidžia ir atitinkamo specialiojo teisės akto atitinkamą normą (straipsnį, dalį, punktą).
12. Valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tik tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi nustatant, ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (LVAT administracinėse bylose Nr. A438-186/2011; Nr. A438-1446/2011; kt.).
13. Teismas negali sutikti su pareiškėjos pozicija, kad jai nėra aišku, kokias pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ji vykdė netinkamai. Pareiškėja teismo posėdyje paaiškino, kad dirba Departamente nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. ir ji yra susipažinusi su jos pareigybės aprašymu, taigi pareiškėjai yra žinomos pareigybės aprašyme nurodytos funkcijas, kurias ji privalo vykdyti. Finansų skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2015 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. V-338,6.3 papunktyje nustatytas vienas iš specialiųjų reikalavimų šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui: išmanyti ir mokėti taikyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Vyriausybės nutarimus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, bausmių vykdymą, biudžeto vykdymą, buhalterinę apskaitą ir atskaitomybę pagal viešojo sektoriaus apskaitos ir atskaitomybės standartus <...>. Šio pareigybės aprašymo 7.1 papunktyje numatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas kontroliuoja ir užtikrina <...> skyriaus veiklos dokumentų tinkamą rengimą ir tvarkymą <...>, 7.2 papunktyje – dalyvauja formuojant ir rengiant bei įgyvendina Kalėjimų departamento buhalterinės apskaitos politiką, 7.3 papunktyje – organizuoja buhalterinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą ir kitus teisės aktus <...>, 7.10 papunktyje – vykdo išankstinę finansų kontrolę, remdamasis pateiktais dokumentais, prireikus – kompetentingų asmenų pasirašytomis išvadomis, užtikrinant ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių teisėtumą valstybės lėšų naudojimo įstatymų nustatyta tvarka ir dokumentų įforminimo vykdymą bei kontrolę. Visi minėti punktai aiškiai išdėstyti tiek Išvadoje, tiek skundžiamame Įsakyme. Taigi pareiškėja nepagrįstai teigia, kad jai nėra žinoma, kokias pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ji vykdė netinkamai.
14. Teismas taip pat negali sutikti su pareiškėjos teiginiais, kad Komisija tik formaliai perrašė jai pateiktos Ataskaitos nustatytus trūkumus ir pažeidimus. Kaip matyti iš pačios Išvados turinio, Komisija įvertino ir analizavo visas faktines aplinkybes, rinko ir tikrino įrodymus (dokumentus), atsižvelgė į pareiškėjos paaiškinimus, todėl tinkamai nustatė, kad pareiškėja, būdama Buhalterinės apskaitos vedėja ir atsakinga už tinkamą buhalterinės apskaitos vedimą, netinkamai vykdė tuo metu jos (Finansų skyriaus vedėjos) pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, taigi padarė minėtus tarnybinius pažeidimus. Visos aplinkybės buvo išnagrinėtos tarnybinio nusižengimo tyrimo metu ir motyvuotai išdėstytos Išvadoje, todėl pareiškėjos argumentai tuo aspektu, jog nebuvo atliktas objektyvus tyrimas, nebuvo įvertintos svarbios aplinkybės, yra nepagrįsti. Teismas taip pat pažymi, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas neobjektyviai, turint išankstinį tikslą jį nubausti, nenustačius pareiškėjos kaltės. Išvadoje konstatuota, kad tarnybinius pažeidimus pareiškėja padarė dėl aplaidumo, todėl pareiškėjos teiginys dėl kaltės nebuvimo atmestinas.
15. Įvertinus ginčo teisinį reglamentavimą, nustatytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad tarnybinės nuobaudos tyrimo ir skyrimo procedūra buvo atlikta iš esmės laikantis tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Teismo vertinimu, skundžiamas Įsakymas buvo priimtas išsamiai išnagrinėjus tarnybinių nusižengimų aplinkybes, skiriant tarnybinę nuobaudą buvo atsižvelgta į valstybės tarnautojos kaltę, tarnybinių nusižengimų padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius.
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tarnybiniai nusižengimai įrodyti, nusižengimo tyrimas buvo atliktas išsamiai, todėl nėra pagrindo skundžiamą Įsakymą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjas
nusprendžia:
Pareiškėjos I. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.