- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-07
- Bylos Nr.
- I-4543-463/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03081-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Jolanta Malijauskienė, Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Vilniaus pataisos namas, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovams Vilniaus pataisos namas ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–6, 28), prašydamas panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – ir VPN) 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą Nr. 28-466 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas) ir Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. 2S-2797 „Dėl skundų išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundus dėl VPN 2016 m. gegužės 4 d., 2016 m. spalio 12 d., 2018 m. sausio 24 d. įsakymų ir 2017 m. sausio 26 d. bei 2018 m. vasario 12 d. nutarimų.
Skunde nurodo, kad visi skunde nurodyti sprendimai pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus, teisę į gynybą, teisę žinoti kaltinimą. Paaiškinta, kad 2016 m. gegužės 4 d. ir 2016 m. spalio 12 d. įsakymuose nėra objektyvių duomenų, kodėl pareiškėjas buvo apgyvendintas tam tikroje vietoje, nėra nurodyta, kokiomis teisės aktų nuostatomis yra vadovaujamasi, nenurodyti motyvai, nenurodyta apskundimo tvarka. Todėl akivaizdu, kad jie neteisėti ir jų vykdyti nėra būtina. Pareiškėjas 2017 m. sausio 25 d. raštu kreipėsi į VPN, nurodydamas, kad negali būti paskirtame būryje dėl psichologinių problemų, nuolatinės įtampos tarp jo ir kitų nuteistųjų, kurie priešingai nei jis kali jau ne pirmą kartą, ir skolų. Tačiau tiek VPN, tiek Departamentas nepagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo prašymų, nepagrįstai remdamiesi tuo, kad praleistas įsakymų ir nutarimų apskundimo terminas, nors, kaip nurodė anksčiau, apskundimo tvarka nebuvo nurodyta. Atitinkamai nepagrįstas VPN 2017 m. sausio 26 d. nutarimas. Jo nepagrįstumas grindžiamas ir tuo, kad jį priimant pareiškėjas nebuvo supažindintas su procedūra, o juo paskirta nuobauda yra neproporcinga. Vadovaujantis anksčiau pateiktais motyvais, nepagrįstas yra ir VPN 2018 m. sausio 24 d. įsakymas. Šis įsakymas, kuriuo pareiškėjas buvo perkeltas į tą pačią patalpą, į kurią nenorėjo būti perkeltas, įrodo, kad VPN administracija provokuoja pareiškėją. Todėl 2018 m. sausio 10 d. pareiškėjas pateikė rašytinį atsisakymą būti perkeltas į paskirtą patalpą. Nereaguojant, pareiškėjas dar kartą jau 2018 m. vasario 14 d. pateikė paaiškinimą dėl atsisakymo priežasčių ir prašė pratęsti jam drausmės grupę metams. Toks prašymas buvo patenkintas ir VPN 2018 m. vasario 12 d. nutarimu pareiškėjui paskirta nuobauda – 12 mėn. drausmės grupei. Vadinasi, pareiškėjas už tą patį buvo nubaustas du kartus. VPN Nutarimu pareiškėjui paskirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Nuobauda skirta už tai, kad pareiškėjas iškeikė pareigūnus. Departamentas skundžiamu Sprendimu nepagrįstai pareiškėjo skundą dėl šio Nutarimo atmetė. Tačiau, kaip nurodyta šiame Sprendime, pareiškėjas reiškė nepasitenkinimą, ir nėra konstatuota, kad VPN pareigūnus iškeikė. Jokie teisės aktai nedraudžia asmeniui reikšti savo nepasitenkinimo. Skiriant ginčijamą nuobaudą, pareiškėjui nebuvo išaiškintos jo teisės, jis nebuvo supažindintas su procedūra, nebuvo suteikta galimybė apsiginti. Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nurodytas tikslus terminas, per kurį kaltinamasis turi pateikti paaiškinimus. Todėl Sprendime nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas galėjo pasiaiškinti 2018 m. liepos 24 d. yra nepagrįstas jokiu teisiniu pagrindu. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad paaiškinimus jis pateikė Departamentui, skųsdamas Nutarimą, todėl jis ir turėjo juos įvertinti ir jų pagrindu panaikinti paskirtą ginčijamą nuobaudą. Pareiškėjas nebuvo supažindintas su VPN vidaus tvarkos taisyklėmis, kadangi VPN yra laikomas nuo 2016 m. kovo mėn., o Sprendime nurodyta, kad supažindintas su vidaus tvarka buvo nuo 2013 m. sausio 7 d. Šių taisyklių nėra kamerose. Pareiškėjo žodžiai buvo skirti VPN ir Departamento pareigūnams jiems atlikus neteisėtus veiksmus (nesankcionuotą kratą) nusavinus pareiškėjo daiktus. Dėl to pareiškėjo emocijos buvo išprovokuotos pačių pareigūnų. Todėl neaišku, kokiu pagrindu pareigūnai buvo įžeisti, kodėl skirta būtent tokia nuobauda, kas surašė tarnybinius pranešimus, kodėl nebuvo svarstytos švelnesnės nuobaudos. Dėl paskirtos nuobaudos buvo neteisėtai suvaržytos pareiškėjo teisės bendrauti su artimaisiais.
Atsiliepimas
Ruošiantis teisminiam bylos nagrinėjimui 2018 m. lapkričio 14 d. gauti pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai (b. l. 117–119), kuriais pareiškėjas nesutinka su byloje pateiktų atsiliepimų argumentais.
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 34–37) nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad gavus pareiškėjo skundą dėl Nutarimo panaikinimo, buvo nustatyta, kad pareiškėjas rytinio patikrinimo metu vartojo necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu, tokiais savo veiksmais pažeidė atitinkamas teisės aktų nuostatas. Necenzūrinių žodžių panaudojimo faktas patvirtintas VPN pareigūno tarnybiniame pranešime. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad jis turi galimybę apsiginti, tačiau jis iš karto po incidento atsisakė teikti paaiškinimus. Įvertinus visą dokumentinę medžiagą, atsižvelgus į padaryto pažeidimo aplinkybes buvo padaryta pagrįsta išvada, kad Nutarimas, kuriuo pareiškėjui skirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – paskirta teisėtai ir pagrįstai. Pareiškėjo padarytas pažeidimas tinkamai atskleistas ir užfiksuotas su nuobaudos skyrimu susijusioje dokumentinėje medžiagoje, nuobauda paskirta neviršijant įgaliojimų, tinkamai įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes, todėl nėra pagrindo Nutarimą panaikinti. Pareiškėjas dėl VPN 2016 m. gegužės 4 d., 2016 m. spalio 12 d., 2017 m. sausio 26 d. įsakymų ir 2018 m. sausio 24 d., 2017 m. sausio 26 d. bei 2017 m. vasario 12 d. nutarimų panaikinimo į Departamentą kreipėsi tik 2018 m. liepos 31 d., t. y. praleidęs apskundimo terminą. Todėl pagrįstai Sprendimu šis pareiškėjo skundas nenagrinėtas.
Atsakovas VPN atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 45–49) nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad pareiškėjas nuolat nevykdo teisėtų administracijos nurodymų būti jam paskirtuose būriuose (gyvenamosiose patalpose). Savo atsisakymų pareiškėjas nemotyvuoja, piktybiškai ignoruoja administracijos sprendimus, galimai siekdamas neteisėtų tikslų. Įsakymai, kuriais pareiškėjas buvo skiriamas į konkrečius nuteistųjų būrius ir gyvenamąsias patalpas yra teisėti ir pagrįsti. Tai nėra nuobaudos kaip teigia pareiškėjas, tai VPN administracijos sprendimai, kuriais užtikrinami teisės aktuose nustatyti reikalavimai. Nutarimai, kuriais pareiškėjui paskirtos nuobaudos, priimti dėl paties pareiškėjo neteisėtų veiksmų, nepagrįstų, piktybiškų atsisakymų vykdyti pataisos įstaigos administracijos sprendimus būti jam paskirtuose būriuose. Nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei ar kitais svarbiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą administracijos reikalavimą atlikti teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę atitinkamame pataisos įstaigos vidinės struktūrose vienete (būryje ir pan.) ar gyventi atitinkamoje gyvenamojoje patalpoje pataisos namų administracijai yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo. VPN administracija preciziškai aiškinosi pareiškėjo atsisakymus būti paskirtuose būriuose priežastis, apklausė nuteistuosius. Nebuvo nustatyta priežasčių, kodėl pareiškėjas negalėtų bausmę atlikti paskirtuose būriuose. Skirstant nuteistuosius, yra vadovaujamasi galiojančiais teisės aktais, o ne nuteistųjų bendruomenėje vis dar gyvuojančiais nerašytais įstatymais. Sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas dėl šių įsakymų ir nutarimų atsisakytas priimti nagrinėti, yra teisėtas ir pagrįstas, nes pareiškėjas tokį skundą pateikė praleidęs apskundimo terminą. Iš su byla susijusios dokumentinės medžiagos buvo nustatyta, kad 2018 m. liepos 24 d. 8¹⁵ val. kamerų tipo patalpoje Nr. 15 bausmę atliekantis pareiškėjas rytinio patikrinimo metu tikrinantiems pareigūnams girdint vartojo necenzūrinius žodžius. Atsižvelgus į tai, buvo konstatuota, kad pareiškėjas nesilaikė nustatytos tvarkos ir tokiais veiksmais pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl pagrįstai ir teisėtai buvo priimtas skundžiamas Nutarimas. Nėra jokio pagrindo abejoti pareigūno surašytu tarnybiniu pranešimu, nėra nustatyta, kad pareigūnas dėl kokių nors priežasčių būtų suinteresuotas apkalti pareiškėją pažeidus bausmės atlikimo režimo reikalavimus, pareiškėjas skunde nenurodė suinteresuotumo priežasčių, todėl tarnybinis pranešimas neabejotinai patvirtina pareiškėjo padarytą pažeidimą. Pareiškėjas turėjo laikytis nustatytos tvarkos, nevartoti necenzūrinių žodžių. Pareiškėjui paskirta nuobauda nėra per griežta, skiriant nuobaudą esminiai procedūriniai pažeidimai nebuvo padaryti, nuobaudos rūšis paskirta tinkama. Nutarimas priimtas atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, laikantis teisės aktų reikalavimų, remiantis pateiktu pareigūno tarnybiniu pranešimu, pareiškėjo pateiktu rašytiniu paaiškinimu. Paskirta nuobauda yra adekvati padaryto nusižengimo sunkumui. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais, paremtas samprotavimais ir prielaidomis, todėl visiškai nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Nutarimo, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes), ir Sprendimo, kuriuo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl Nutarimo panaikinimo ir paliktas nenagrinėtas pareiškėjo skundas dėl VPN 2016 m. gegužės 4 d., 2016 m. spalio 12 d., 2018 m. sausio 24 d. įsakymų ir 2017 m. sausio 26 d. bei 2018 m. vasario 12 d. nutarimų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad VPN direktoriaus 2016 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 7-155 (b. l. 85) pareiškėjas paskirtas į 4-303-10 gyvenamąją patalpą. VPN direktoriaus 2017 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. 7-37 (b. l. 102) pareiškėjas perkeltas į drausmės grupės 13-3 gyvenamąją patalpą. VPN direktorius 2016 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 7-338 (b. l. 20) perkėlė pareiškėją į 4-303-05 gyvenamąją patalpą. VPN direktorius, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas raštu pareiškė, jog atsisako vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus – bausmę atlikti paskirtame 4 būryje, priėmė 2017 m. sausio 26 d. nutarimą Nr. 28-83(1) (b. l. 17), kuriuo nutarė skirti pareiškėją 12 mėn. į drausmės grupę. Byloje pateiktas pareiškėjo paaiškinimas dėl 2017 m. sausio 25 d. atsisakymo eiti į jam paskirtą būrį gyventi (b. l. 19). VPN direktorius 2018 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 7-24 (b. l. 16) pareiškėją perkėlė į 4-303-08 gyvenamąją patalpą (pasibaigus drausmės grupės terminui nuo 2018 m. sausio 26 d.). VPN direktorius, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas 2018 m. vasario 10 d. ir 2018 m. vasario 11 d. nevykdė VPN direktoriaus įsakymo gyvento 4 būrio gyvenamojoje patalpoje, priėmė 2018 m. vasario 12 d. nutarimą Nr. 28-79 (b. l. 11), kuriuo nutarė skirti pareiškėją 12 mėn. į drausmės grupę. Byloje pateikti pareiškėjo paaiškinimai dėl 2018 m. vasario 10 d. ir 2018 m. vasario 11 d. atsisakymų eiti į jam paskirtą būrį gyventi (b. l. 14, 15). Pareiškėjas, nesutikdamas su šiais VPN įsakymais ir nutarimais, kreipėsi į Departamentą su 2018 m. liepos 31 d. skundu (b. l. 43). VPN Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesnysis specialistas 2018 m. liepos 24 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 80) nurodė, kad 2018 m. liepos 24 d. 8¹⁵ val. rytinio patikrinimo metu pareiškėjas tikrinantiems pareigūnams pasakė necenzūrinius žodžius. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pareiškėjas tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 12 straipsnio 1 punktą, 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 73.4 papunkčio reikalavimus. VPN 2018 m. liepos 24 d. protokole Nr. 50-921 (b. l. 81) pareiškėjas nurodė, kad dėl 2018 m. liepos 24 d. pažeidimo nieko nerašys. VPN direktorius, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas 2018 m. liepos 24 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – 8¹⁵ val. rytinio patikrinimo metu tikrinantiems pareigūnams pasakė necenzūrinius žodžius, priėmė skundžiamą Nutarimą (b. l. 10), kuriuo nutarė pareiškėjui skirti draudimą vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Pareiškėjas, nesutikdamas ir su aptartu Nutarimu, kreipėsi į Departamentą su 2018 m. rugpjūčio 2 d. skundu (b. l. 41–42). Departamentas, išnagrinėjęs abu pareiškėjo skundus, priėmė skundžiamą Sprendimą (b. l. 7–9). Sprendime konstatuota, kad dokumentinė medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas nesilaikė VPN nustatytos tvarkos ir todėl pažeidė teisės aktų reikalavimus. Nuobauda pareiškėjui paskirta laikantis nustatytos tvarkos, paskirtos nuobaudos panaikinti nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta. Dėl kitų reikalavimų, t. y. panaikinti VPN 2016 m. gegužės 4 d., 2016 m. spalio 12 d., 2018 m. sausio 24 d. įsakymus ir 2017 m. sausio 26 d. bei 2018 m. vasario 12 d. nutarimus Sprendime konstatuota, kad dėl jų panaikinimo praleistas teisės aktuose nustatytas jų apskundimo terminas, todėl ši skundo dalis iš esmės nenagrinėjama.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja BVK (2017 m. birželio 22 d. redakcija) ir jame nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką reglamentuojančios Taisyklės (2017 m. lapkričio 28 d. redakcija). BVK 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. Taip pat BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. BVK 110 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Atitinkamai BVK 142 straipsnis reglamentuoja laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamas nuobaudas. Pagal nurodyto straipsnio 1 dalies 3 punktą, už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamas draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Nuobaudų skyrimo tvarką detalizuoja Taisyklės, kurių 205 punktas numato, kad kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti. Taisyklių 73.4 papunktyje įtvirtinta, kad nuteistieji turi nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, pravardžių.
Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Vadovaujantis gero administravimo principu valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. VAĮ 8 straipsnis įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, skirtu užtikrinti, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuolat pabrėžia, jog pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Ši nuostata įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus individualius administracinius sprendimus, t. y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis (žr. 2013 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-485/2013, 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010 ir kt.). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-990/2007 ir kt.). Tuo tarpu nemotyvuotas sprendimas esminiai pažeidžia asmens teisę žinoti jo teises ir pareigas įtakojančias faktines aplinkybes ir naudotis teise į gynybą, o taip pat apsunkina teismo funkcijos patikrinti skundžiamo sprendimo teisėtumą įgyvendinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-786/2006).
Žemesnės instancijos teismas
Dėl Nutarimo ir Sprendimo dalies, kuria Nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas nesutinka su jam paskirta nuobauda dėl šių pagrindinių argumentų: jam nebuvo suteikta galimybė apsiginti, jis nebuvo supažindintas su procedūra ir taisyklėmis, jis neatliko Taisyklių 73.4 papunkčio pažeidimo, kadangi neįžeidė pareigūnų, o tiesiog garsiai išreiškė savo mintis. Visų pirma, remiantis rašytiniais duomenimis nustatyta, kad po tarnybinio pranešimo dėl pareiškėjo drausmės pažeidimo, pareiškėjui buvo suteikta galimybė apsiginti, tačiau pats pareiškėjas atsisakė pasiaiškinti dėl tarnybiniame pranešime aprašytos situacijos, t. y. byloje pateiktas protokolas dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu (b. l. 81). Todėl pareiškėjo argumentas, kad jam nebuvo suteikta galimybė apsiginti atmestinas kaip neatitinkantis tikrovės. Pareiškėjo noras paaiškinimus pateikti tada, kada jam patogu, nevertinamas, kadangi yra paremtas subjektyviomis prielaidomis. Taip pat argumentas, kad pareiškėjas nebuvo supažindintas su procedūra vertinamas kritiškai, kadangi vien aplinkybė, kad pareiškėjas pasinaudojo savo konstitucine teise skųsti teismui paskirtą nuobaudą patvirtina, kad apie savo procedūrines teises pareiškėjas žino. Taip pat pažymėtina, kad BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme Taisyklių 73.4 papunktis reiškia, kad nuteistasis pataisos įstaigoje privalo laikytis Taisyklių 73.4 papunktyje nustatytų elgesio taisyklių. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimu, kvalifikuotinu pagal Taisyklių 73.4 papunktį pripažįstamas toks nuteistojo elgesys, kuriuo pažeidžiamas draudimas vartoti viešai sakyti netinkamus bendrinės kalbos normomis nederančius žodžius. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad šios veikos padarymo įstatymų leidėjas nesieja su konkrečių neigiamų pasekmių kilimu, t. y. kito asmens įžeidimu, pažeminimu (žr. 2017 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-423-146/2017 ir kt.). Atsižvelgus į tai, pareiškėjo argumentas, kad jis neįžeidė pareigūnų, o garsiai išreiškė savo nuomonę, nepaneigia nustatyto fakto, kad nebuvo laikytasi Taisyklių 73.4 papunktyje nustatyto reikalavimo. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad Lukiškių TI-K direktoriui, įvertinus pareigūno tarnybinį pranešimą, turėjo ar galėjo kilti pagrįstų abejonių dėl pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytų pareiškėjo elgesio faktų, liudijančių apie nustatytą bausmės atlikimo režimo pažeidimą. Todėl darytina išvada, kad objektyviais duomenimis patvirtintas pareiškėjo atliktas Taisyklių 74.3 papunkčio pažeidimas. Vertinant pareiškėjo argumentą dėl supažindinimo su Taisyklėmis, aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokiose bylose dėl nuteistiesiems paskirtų nuobaudų pagrįstumo ir teisėtumo, pagal kurią atsižvelgiama į tai, ar asmuo, kuriam taikoma atsakomybė, buvo supažindintas su laisvės atėmimo įstaigoje taikomomis taisyklėmis (žr. 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1262/2013 ir kt.). Byloje nustatyta, kad pareiškėjas į VPN atvyko 2016 m. kovo 18 d. (b. l. 83), todėl Sprendime nurodyti faktai, kad pareiškėjas tris kartus (2011 m. birželio 30 d., 2012 m. balandžio 2 d. ir 2013 m. sausio 7 d.) buvo supažindintas su Taisyklėmis neatitinka byloje pateiktų rašytinių duomenų, todėl ši aplinkybė vertinama pareiškėjo naudai. Visgi, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas VPN buvo laikomas nuo 2016 m. kovo 18 (b. l. 83), t. y. daugiau nei 2 metus ir įvertinusi padaryto pažeidimo pobūdį ir visuotinumo požymį, daro išvadą, kad pareiškėjas turėjo žinoti, kad jam draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius, žargoną, pravardes. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pateisinamas pareiškėjo Taisyklių 73.4 papunktyje nustatyto imperatyvaus draudimo nevykdymas. Todėl aptarti pareiškėjo argumentai, įvertinus aptartų aplinkybių visumą ir konstatuotą faktą, kad pareiškėjas iš tikrųjų išsakė necenzūrinius žodžius, vertintini kaip teisiškai neturintis esminės reikšmėms, sprendžiant dėl paskirto nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjo argumentai, kad pareigūnai vykdė neteisėtus veiksmus, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl atmestini kaip nepagrįsti.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visa, kas nurodyta, ir vadovaudamasi byloje surinkta rašytine medžiaga sprendžia, kad Nutarimas motyvuotas objektyviais duomenimis bei konkrečiomis teisės normomis, kaip nustatyta VAĮ 8 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju buvo pagrindas skirti BVK 142 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą nuobaudą – draudimą iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes), paskirta nuobauda atitinka pažeidimo pobūdį ir nelaikytina per griežta atsakomybės priemone. Sprendimo, kuris buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą privaloma ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, turinys leidžia konstatuoti, kad Departamentas iš esmės tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundo dalį dėl Nutarimo panaikinimo, Sprendimas pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis BVK, taip pat Taisyklių nuostatomis. Nors konstatuota, kad Sprendime faktas apie supažindinimą su Taisyklėmis nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, tačiau iš esmės teisinio pagrindo naikinti Sprendimą dėl to nėra. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo skundo dalis panaikinti Nutarimą atmestina kaip nepagrįsta.
Dėl Sprendimo dalies, kuria paliktas nenagrinėtas pareiškėjo skundas dėl VPN 2016 m. gegužės 4 d., 2016 m. spalio 12 d., 2018 m. sausio 24 d. įsakymų ir 2017 m. sausio 26 d. bei 2018 m. vasario 12 d. nutarimų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo
Pareiškėjas nesutinka su Sprendimo dalimi, kuria jo skundo dalis palikta nenagrinėjama. Iš skundo turinio galima daryti išvadą, kad pareiškėjas praleistą terminą apskųsti skundžiamus nutarimus ir įsakymus grindžia iš esmės tuo, kad skundžiamuose nutarimuose ir įsakymuose nėra nurodyta jų apskundimo tvarka. Todėl mano, kad nepagrįstai Departamento paliko nenagrinėjamą jo skundą.
Vertinant šiuos pareiškėjo argumentus pažymėtina, jog sprendžiant termino skundui paduoti privalomo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka institucijai atnaujinimo klausimą, taikytinos analogiškos taisyklės, kaip ir sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą paduodant skundą į teismą. Vertinant pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių jis praleido terminą kreiptis į teismą su skundu, akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr. 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006 ir kt.). Todėl, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.). Nagrinėjant klausimą, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka instituciją, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis dėl savo teisių gynybos, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas, kuris reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011). Pažymėtina, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (lot. be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Akcentuotina ir tai, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pakankamai trumpą terminą paduoti skundą dėl viešojo administravimo subjekto akto, jei šis aktas pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.
Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas visus jo skundžiamus nutarimus ir įsakymus yra gavęs ir pateikęs teismui, tačiau dėl jų skundą Departamentui pateikė tik 2018 m. liepos 31 d. Akivaizdu, kad pareiškėjas savalaikiai negalėjo nesuprasti, kad atlieka 2017 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 28-83(1) (b. l. 17) ir 2018 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 28-79 (b. l. 11) paskirtas nuobaudas, todėl, su jomis nesutikdamas, jis galėjo ir turėjo būti aktyvus ir ginti savo galbūt pažeistas teises, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, to teisės aktų nustatyta tvarka nepadarė. Pareiškėjo nurodoma vienintelė aplinkybė, kad 2016 m. gegužės 4 d. įsakyme Nr. 7-155 (b. l. 85), VPN direktoriaus 2017 m. sausio 26 d. įsakyme Nr. 7-37 (b. l. 102), VPN direktorius 2016 m. spalio 12 d. įsakyme Nr. 7-338 (b. l. 20), 2018 m. sausio 24 d. įsakyme Nr. 7-24 (b. l. 16) nėra nurodyta jų apskundimo tvarka, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl termino atnaujinimo klausimo. Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje toks VAĮ 8 straipsnio pažeidimas nėra laikomas esminiu. Šiuo atveju, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas yra laikomas laisvės atėmimo vietos įstaigoje, jo atžvilgiu buvo priimtas ne vienas nutarimas ir įsakymas, darytina išvada, kad pareiškėjas negalėjo nežinoti savo teisių gynimo būdų. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti yra praleidęs atitinkamais atvejais apytiksliai nuo 2 metų iki 10 mėnesių, todėl negalima teigti, kad jis terminus praleido nežymiai. Vertinant pareiškėjo veiksmus dėl nenurodytos apskundimo tvarkos taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas būdamas rūpestingas, sąžiningas ir atidus, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad apskundimo tvarka jam būtų išaiškinta. Todėl pareiškėjo pasirinktas teisių gynimo būdas vertintinas kaip pasyvus. Pareiškėjui nenurodžius ir neįrodžius kitų, objektyvių ir nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, sutrukdžiusių įstatymo nustatytu terminu paduoti skundą dėl nutarimų ir įsakymų panaikinimo, Departamentas neturėjo pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir nagrinėti pareiškėjo skundą. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad pareiškėjas nepagrindė ir neįrodė svarbių ir nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, dėl kurių jo praleistas terminas skundui dėl VPN 2016 m. gegužės 4 d., 2016 m. spalio 12 d., 2018 m. sausio 24 d. įsakymų ir 2017 m. sausio 26 d. bei 2018 m. vasario 12 d. nutarimų panaikinimo paduoti turėtų būti atnaujintas, todėl Departamentas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuriuo paliko šią skundo dalį nenagrinėta. Todėl ir ši pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.