Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Daivai Ašmianienei, vertėjaujant Erikai Tunčikienei, dalyvaujant prokurorei Indrei Petkevičiūtei, nukentėjusiesiems K. G. ir J. G., kaltinamojo J. G. gynėjui advokatui Stanislavui Nalivaikai, kaltinamajam J. G. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

J. G. (J. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „Mosta“, gyv. (duomenys neskelbtini)., Paberžės sen., Vilniaus r., teistas:

1) 2011-07-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 145 str. 1 d., 284 str. 1 d. bauda 25 MGL (3250Lt);

2) 2013-05-21 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 1 d. (2 veikos ) 1 m. 3 mėn. laisvės apribojimo bausme. Ši bausmė subendrinta su 2011-07-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme - 1 m. 3 mėn. laisvės apribojimo ir bauda 25 MGL (3250 Lt) dydžio;

3) 2013-05-24 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 281 str. 2 d. - 60 parų arešto bausme ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise (vairuoti transporto priemones) dvejiems metams. Ši bausmė subendrinta su 2011-07-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė bausmė -60 parų arešto ir 25 MGL (3250 Lt) bauda bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise (vairuoti transporto priemones) dvejiems metams;

4) 2014-06-04 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. (2 nusikalstamos veikos), BK 145 str. 1 d., BK 245 str., 8 mėn. laisvės atėmimo. Bausmę atliekant pataisos namuose. Ši bausmė subendrinta buvo su 2013-06-14 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė 8 mėn. laisvės atėmimo ir 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda.

kaltinamas pagal BK 140 str. 2 d., 187 str. 2 d., 145 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. nežymiai sutrikdė sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui bei artimajam giminaičiui - savo motinai K. G., o būtent 2016 m. birželio 24 d., apie 18.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, Vilniaus r., Paberžės sen., Padvariškių k., kieme, prie kaimynės A. G. tvoros, tyčia pastūmė dešine ranka į nugarą nuo jo bėgančią motiną K. G., po ko pastarajai nukritus ant žemės, vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė jai į kairės rankos žastikaulį, vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė į kairę ausį, du kartus dešine koja spyrė į kairės rankos dilbį, padarydamas nukentėjusiajai kairės ausies ir užausinės srities, kairio žasto poodines kraujosruvas, kairio dilbio poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu, t. y. nežymiai sutrikdė savo motinos K. G. sveikatą bei sukėlė jai fizinį skausmą.

Be to, J. G. sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, o būtent 2016 m. birželio 24 d. apie 18.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, Vilniaus r., Paberžės sen., Padvariškių k., paėmė iš ūkinio pastato 5 l talpos bakelį su benzinu, kuriame buvo apie 3 l benzino, nuėjo į tėvams J. G. ir K. G. priklausantį namą, išpylė atsineštą benziną kambaryje ir virtuvėje ir jį padegė, t. y. tyčia visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą J. G. ir K. G. priklausantį turtą: linoleumą 10 eurų vertės, 3 lovas bendros 90 eurų vertės, šaldymo kamerą 30 eurų vertės, 12 vienetų užuolaidų bendros 60 eurų vertės, kambario apdailos medžiagas 100 eurų vertės ir virtuvės apdailos medžiagas 100 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiesiems K. G. ir J. G. bendrą 390 eurų turtinę žalą.

Be to, J. G. grasino nužudyti savo šeimos narius bei artimus giminaičius savo motiną K. G. bei tėvą J. G., o būtent 2016 m. birželio 25 d. apie 10.00-11.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, po to kai 2016-06-24 apie 18 val. padegė tėvams Kristinai ir J. G. priklausantį namą, paskambinęs telefonu motinai K. G., buvusiai Vilniaus r., Paberžės sen., (duomenys neskelbtini)., grasino nužudyti ją ir savo tėvą J. G., pasakydamas: „ Na ką? Laiminga? Tai dar nepabaiga, aš jūsų gyvų nepalinksiu“, po to tęsdamas nusikalstamą veiką 2016-06-26 apie 13. 00 val. paskambinęs telefonu motinai K. G., buvusiai Vilniaus r., Paberžės sen., Padvariškių k., pasakė: „ Aš kol savo reikalo nebaigsiu, aš nenusiraminsiu. Kai matysiu, kad jūs sudegėte gyvi, aš būsiu ramus“, tokiu būdu grasino nužudyti savo tėvus K. G. ir J. G., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimai gali būti įgyvendinti.

Be kaltinamojo J. G. prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamas veikas teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 273 str., tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Nukentėjusioji K. G. savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 36-48).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2016-06-27 asmens apžiūros protokolo matyti, kad atlikus K. G. apžiūrą, užfiksuotos mėlynės ant K. G. kairio žasto bei už kairios ausies (b. l. 30-34);

Nukentėjusysis J. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-06-24 Vilniaus r., Paberžės sen., (duomenys neskelbtini), apie 17.00 - 18.00 val. buvo namuose. Žino, kad sūnus J. G. tuo metu buvo išgėręs, jis gulėjo ant lovos, o įbėgęs sūnus sakė, kur motina, turbūt policiją kviečia, ėmė grasinti „aš jai padarysiu“. Sūnus išėjo iš namų, jis irgi išėjo ir buvo kieme. Sūnus nuėjo į šalia esantį ūkinį pastatą, o jis liko šalia namo. Pamatė, kad sūnus eina su 5 l talpos bakeliu, kuriame jie laiko benziną, į namą. Jis nuėjo paskui sūnų. Sūnus pradėjo pilstyti benziną po kambarį ir virtuvę. Tuomet jis pribėgo prie sūnaus virtuvėje ir pasakė: ,,ką darai“ ir norėjo atimti bakelį, tačiau sūnus jį atstūmė, bet jam neskaudėjo. T. J. staigiai žiebtuvėliu padegė virtuvėje linoleumą ir išėjo iš namų. Jis iš karto pradėjo gesinti ugnį ir gesindamas apdegė kojas. Kažkas iškvietė medikus ir policiją. Civilinio ieškinio nereikš. Nukentėjo dėl to, kad buvo padegtas namas, t. y. sugadintas jo ir žmonos turtas. Kiek žino sūnus po įvykio dar skambino ir grasino žmonai, kad juos užmuš. Mano, kad grasinimai realūs, nes jis padegė namą. Jis bijo sūnaus, mano, kad šis gali įvykdyti grasinimus, nes ką jis pasako, tą ir padaro. Po įvykio grasino žmonai telefonu, jam tiesiogiai ne, bet jis bijo. Po įvykio dėl apdegusių kojų 2016-06-26 buvo paguldytas į Lazdynų ligoninę (b. l. 50-51);

L. R. G.apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena Vilniaus r., Paberžės sen., Padvariškių k. Kaimynystėje gyvena K., J. ir J. G.. 2016-06-24 vakare, būdamas savo kieme, pamatė, kad iš jų kaimynų G. namo rūksta dūmai. Jis išgirdo, kad J. kažką rėkavo ir bėgiojo su kibiru. Jis iš karto nubėgo pas Janą ir pamatė, kad namas dega, ir padėjo Janui gesinti ugnį. Taip pat atbėgo jo tėtis Marjan, kuris irgi padėjo gesinti ugnį. Užgesinus ugnį, atvažiavo gaisrinė. J. pasakė, kad tai sūnus J. padegė namą. K. J. padegė namą, nematė (b. l. 54);

Liudytoja A. G. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena Vilniaus r., Paberžės sen., Padvariškių k. Apie 18.00 val. buvo savo kieme, laistė gėles. Staiga pamatė, kaip K. G. bėga nuo savo namų link jų tvoros, o jai iš paskos bėgo sūnus J.. Prie pat jų tvoros J. mamą pavijo ir dešine ranka pastūmė į nugarą, nuo ko K. nugriuvo ant žemės. Matėsi, kad J. buvo išgėręs, tai suprato iš jo išvaizdos. Po to J. gulinčiai K., dešinės rankos kumščiu sudavė du kartus. Kiek matė, vieną kartą sudavė į galvą, o kur sudavė kitą kartą, nematė. Po to J. du kartus spyrė K., ši gulėjo ant žemės uždengusi galvą rankomis. Tada ji pribėgo arčiau tvoros ir pradėjo barti J., sakyti, ką jis daro. Tada šis nustojo mušti Kristiną ir nuėjo link savo namų. Po kažkiek laiko išgirdo, kad J. G. rėkia: ,,ką J. darai“. Nuėjo pažiūrėti, kas ten darosi, ir pamatė, kad dega G. namas, t. y. iš įėjimo durų pasirodė ugnis. Tada pradėjo rėkti sūnui R. ir vyrui M., kad dega kaimynai. Jos vyrai nubėgo padėti gesinti ugnį ir po kiek laiko užgesino. Po to atvažiavo gaisrinė. Janas pasakė, kad namus padegė J.. Matė, kaip Jaroslav besišypsodamas ėjo nuo namų, kaip suprato, kai jau buvo padegęs namus (b. l. 57);

Iš byloje esančio 2016-06-24 apžiūros protokolo su fotonuotraukomis matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, gyvenamasis namas, esantis Vilniaus r., Paberžės sen., (duomenys neskelbtini). Virtuvėje matyti apdegęs linoleumas, namų apyvokos daiktai, kambaryje matyti aprūkusios sienos bei lubos, įvykio vietoje rastas ir paimtas kilimėlis (b. l. 16);

Iš byloje esančio 2016-06-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados G 1951/2016(01) matyti, kad K. G. padarytos kairės ausies ir užausinės srities, kairio žasto poodinės kraujosruvos, kairio dilbio poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, paveikus kietu buku daiktu (daiktais). Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo, todėl galėjo būti padaryti neužilgo vienas po kito. Nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku - 2016-06-24 (b. l. 25).

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 str., teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad J. G. sudavė smūgius rankomis ir kojomis savo artimam giminaičiui ir šeimos nariui – motinai K. G. į įvairias kūno vietas, taip padarydamas jai nežymų sveikos sutrikdymą. Nusikalstamos veikos pasekmės nustatytos 2016-06-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada G 1951/2016(01). Šie kaltinamojo veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d. Taip pat teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad visuotinai pavojingu būdu – padegant gyvenamąsias patalpas kaltinamasis J. G. sugadino kaltinime nurodytą nukentėjusiems priklausantį turtą. Šie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 str. 2 d. Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų laiką, vietą, nusikalstamo sumanymo kilimo momentą, teismas laiko, kad šios (BK 187 str. 2 d. ir 140 str. 2 d.) nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai taip pat neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis 2016-06-25 du kartu skambino savo motinai – nukentėjusiajai K. G. ir grasino su ja bei nukentėjusiuoju J. G. susidoroti, juos padegant. Šie kaltinamojo veiksmai vertinant juos bendrame kontekste su anksčiau padaryta nusikalstama veika – turto sugadinimu visuotinai pavojingu būdu (padegant), sudaro pagrindą pripažinti, kad buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šie kaltinamojo veiksmai pagal BK 187 str. 2 d. kvalifikuoti teisingai. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. J. G. teisme prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas, jo nurodytas aplinkybes patvirtinta minėti nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, pareiškimai apie padarytas nusikalstamas veikas, specialisto išvada. Šie duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama J. G. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad padarytos trys nusikalstamos veikos, du nesunkūs ir vienas apysunkis nusikaltimai, į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jų pobūdį, pavojingumą ir kaltės formą – tiesioginę tyčia, į kaltinamojo asmenybę, kuris baustas administracine tvarka (b. l. 140-141), praeityje teistas, teistumas neišnykęs, į tai, kad nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 str. 1 d. 9 p.) Teismas pažymi, kad praėjus vos daugiau nei metams po realios laisvės atlikimo bausmės už analogiškas nusikalstamas veikas prieš savo tėvus, kaltinamasis vėl nusikalto – smurtavo savo motinos atžvilgiu, grasino susidoroti su savo tėvais, visuotinai pavojingu būdu sugadino jų turtą. Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 2 p.), įvertina nukentėjusiųjų išreikštą poziciją – nubausti kaltinamąjį kuo įmanomai švelnesne bausme. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą kaltinamajam skirti sankcijose už padarytas nusikalstama sveikas numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant mažesnę nei numatyta sankcijų vidurkyje.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ((duomenys neskelbtini) str.), todėl BK 64¹ str. pagrindu skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Taip pat teismas pažymi, kad nors įstatyme neįtvirtintas imperatyvus draudimas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą recidyvistui, tačiau visais atvejais, norint pritaikyti BK 75 str., privalu įsitikinti ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 str. nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 41 str. 2 d. nurodyta, kad bausmės paskirtis: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016). Jau buvo minėta, kad kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė praėjus vos daugiau nei metams po to kai atliko realią laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už analogiškas nusikalstamas veikas. Svarbu pažymėti ir tai, kad šios nusikalstamos veikos ir veikos, už kurias kaltinamasis neseniai atliko realią laisvės atėmimo bausmę yra (buvo) nukreiptos prieš savo tėvus, jų gyvenamojoje vietoje, kas teismui duoda pagrindą pripažinti, kad kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, išvadų dėl savo elgesio nedaro, ignoruoja visuomenėje priimtinas elgesio taisykles. Vien faktas, kad J. G. gailisi nusikalstęs ir pasižada daugiau nenusikalsti, negali būti vertinamas kaip pagrindas atidėti jam bausmės vykdymą. Aptartos nustatytos faktinės aplinkybės, sudaro pagrindą pripažinti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskiriant realų neilgos trukmės laisvės atėmimo bausmės atlikimą.

BK 66 str. pagrindu į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme bei suėmime nuo 2016-06-26 iki 2016-09-09.

J. G. nuosprendžio priėmimo metu nėra atlikęs jam nuosprendžiu paskirtos bausmės – 25 MGL dydžio baudos, todėl BK 64 str. 1 d., 66 str. 2 d. pagrindu ši bausmė bendrintina su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme.

Daiktinį įrodymą – kilimėlį, kuris rastas ir paimtas įvykio vietos apžiūros metu, saugomą Vilniaus AVPK Organizacinio poskyrio daiktinių įrodymų saugykloje, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str.,

nusprendė:

J. G. (J. G.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 str. 2 d., 187 str. 2 d., 145 str. 1 d. ir nuteisti:

-pagal BK 140 str. 2 d. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

-pagal BK 187 str. 2 d. - laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

-pagal BK 145 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir iš dalies sudedant subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę J. G. (J. G.) paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 66 str. 2 d. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2014-06-04 Vilniaus rajono apylinkės teismo paskirta ir neatlikta 25 MGL (941,50 euro) dydžio bauda ir galutinę subendrintą bausmę J. G. (J. G.) paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose ir 25 MGL (941,50 euro) dydžio baudą.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią J. G. (J. G.) skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – nuo 2016 m. rugsėjo 9 d.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2016-06-26 iki 2016-09-09.

Daiktinį įrodymą – kilimėlį, saugomą Vilniaus AVPK Organizacinio poskyrio daiktinių įrodymų saugykloje, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.