Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei, dalyvaujant ieškovo V. N. atstovei adv. Rasai Gradauskienei, atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos atstovei Linai Tilvikaitei, atsakovo Kauno rajono savivaldybės atstovui Alfredui Bulotui, atsakovei E. J. K., trečiojo asmens V. K. atstovui adv. Raimondui Lignugariui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų E. J. K., KAVA ir trečiojo asmens V. K. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-270-199/2009, pagal ieškovo V. N. ieškinį bei patikslintus ieškinius atsakovams KAVA, Kauno rajono savivaldybei, E. J. K., tretiesiems asmenims V. K., sodininkų bendrijai „Rykštynė“, D. J., J. J. dėl dalies Kauno rajono valdybos potvarkio ir Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymo pripažinimo negaliojančiais bei trečiojo asmens V. K. ieškinį su savarankiškais reikalavimais ieškovui V. N., atsakovams KAVA, Kauno rajono savivaldybei, E. J. K., tretiesiems asmenims sodininkų bendrija „Rykštynė“, D. J., J. J. dėl servituto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) atnaujinti ieškinio senaties terminą;

2) pripažintini negaliojančiu J. J. sutikimą dėl E. J. K. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje „Rykštynė“ privatizavimo;

3) panaikinti Kauno rajono valdybos 1994-06-09 potvarkio dalį, kuria leista E. J. K. išsipirkti sodininkų bendrijos sklypo (duomenys neskelbtini) 96,868 kv.m. ploto kelio atkarpą (iš nurodyto bendro 624 kv.m. žemės sklypo);

4) panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 1998-12-17 įsakymo Nr. 05-7579 dalį, kuria buvo leista priede nurodytai E. J. K. pirkti sodininkų bendrijos „Rykštynė“ sodo sklypo 96,868 kv.m. kelio atkarpą (iš nurodyto 624 kv.m. ploto sklypo);

5) pripažinti negaliojančia 1999-03-25 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P-P52/99-0394, sudarytos tarp atsakovų E. J. K. ir Kauno apskrities viršininko administracijos, dalį, kuria Kauno apskrities viršininko administracija pardavė, o E. J. K. nupirko 96,868 kv.m. ploto atkarpą (iš nurodyto bendro 624 kv.m. ploto sklypo (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje „Rykštynė“);

6) 2006-07-11 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo bei 2006-12-21 Kauno apygardos teismo nutarties nekeisti bei nenaikinti, o palikti galioti, trečiojo asmens V. K. ieškinį su savarankiškais reikalavimais atmesti;

1) nustatyti neapibrėžtam asmenų ratui servitutą žemės sklypui (duomenys neskelbtini), bendros jungtinės nuosavybės teise priklausančiam E. J. K. ir V. K., esančiam sodininkų bendrijoje „Rykštynė“, (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) - taką 1,2 m. pločio, priėjimui prie sklypo ribos, vedančios į Neries upės šlaitą pagal pridedamą žemės sklypo planą;

2) panaikinti 2006-07-11 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą bei 2006-12-21 Kauno apygardos teismo nutartį ir ieškovo ieškinį atmesti.

1) s/b „Rykštynė“ sklypų privatizavimas, tarp jų ir atsakovės, vyko pagal LR Vyriausybės nutarimu Nr. 89 patvirtintas taisykles, kurių pagrindu Lietuvos ŽŪM 1992-03-20 patvirtino sodų sklypų žemės pardavimo tvarką „Metodinius nurodymus ir nustatytas formas“, atsakovė 1992-04-10 sodo bendrijos valdybai pateikė prašymą leisti išsipirkti faktiškai naudojamą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pridėdama planą, pagal bendrijos turimą laikinąjį planą, ir medicininę pažymą;

2) sklypo (duomenys neskelbtini) plane, 1992-04-18 patvirtintame bendrijos valdybos pirmininko, faktiškai nesanti keliuko atkarpa buvo pažymėta punktyrine linija, jei kelias būtų realiai buvęs, būtų pažymėta ištisine linija, pagal geodezinius matavimus paruoštame sodo sklypo (duomenys neskelbtini) plane nurodyta, kad sklypo plotas 624 kv. m., ir sklypų išdėstymo schema – ištrauka iš s/b „Rykštynė“ patvirtinto 1994-01-12 plano suderinto su Kauno r. Žemėtvarkos tarnyba;

3) J. J. pasirašydamas ant atsakovės sklypo (duomenys neskelbtini) plano, kaip ir ji pasirašydamas ant jo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plano, susitarė ir sutiko su bendra sklypus skiriančia 26,41 m ilgio riba tarp koordinuotų taškų 4-5, be to, J. J. pasirašė ant atsakovės žemės sklypo plano neįtakojamas atsakovės (bendrijai ruošiant dokumentus sklypų privatizavimui);

4) I. M., kuri 1989 m. perleido atsakovei kampinį sodo sklypą, 2001-10-15 teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad ji viena naudojosi visu (duomenys neskelbtini) sklypo plotu (624m²) (t. l, b. l. 188), kelio nebuvo, juo niekas nesinaudojo, vartų nebuvo, praėjimo iki upės nebuvo, buvo užsodinta šaltalankiais, kitais medžiais;

5) trečiojo asmens pateikti nauji įrodymai Kauno r. savivaldybės potvarkiai 94-02-17 Nr. 72, 95-03-16 Nr. 151, 94-03-31 Nr. 166, 94-06-09 Nr. 319, 1995-03-16 Nr. 151, įrodo, kad visų SB „Rykštynė“ narių privatizuoti sklypeliai 100% atitinka 1994 m. s/b „Rykštynė“ žemės sklypo planą, ką pripažino ir LAT 2002-10-15 nutartyje, todėl teismai turėjo vadovautis Lietuvos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 ir 1993 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 550 5.1. p;

6) 1994 m. planas skiriasi nuo 1985 m. laikinojo projekto (pagal šį projektą buvo tik išdalinti žemės sklypai sodų bendrijos nariams) sklypų skaičiumi, įvažiavimais ir pačių sklypų plotais, kurie beveik visi padidėjo, ką patvirtina ir V. K. sudaryta teismui pateikta suvestinės lentelė;

7) V. K. negalėjo pateikti teismui sklypų pirkimo – pardavimo sutarčių, kadangi jos yra sklypų savininkų nuosavybė, išskyrus tas, kurios susiję su byla - E. K. ir J. sutartis;

8) iš dabartinės sodo bendrijos valdybos (kurios sudėtyje yra ir buvę 2000 m. valdybos nariai V. K. ir V. A.) 2006-10-17 atsiliepimo (t. 4, b. l. 125) matyti, jog 2000-11-15 bendrijos valdybos pareiškimas niekuo nepagrįstas, pasirašytas neapgalvotai (t. 1, b. l. 59), valdyba buvo neseniai išrinkta, nebuvo susipažinusi su sklypų privatizavimo medžiaga, pasitikėjo J. J. aiškinimais, nesivadovavo jokiais dokumentais;

9) vadovaujantis LR Žemės reformos nuo 1991 m. įstatymo Nr. 4-635 8 str. fiziniams asmenims mėgėjiško sodo teritorijoje naudojami žemės sklypai buvo parduodami ne aukciono būdu;

10) remiantis Lietuvos ŽŪM 1992-03-20 patvirtintos sodų sklypų žemės pardavimo tvarkos 4 p. 7 p. ir 9 p. tiek atskirai sodų sklypelių, tiek bendras planas turėjo būti patikslinti pagal natūroje nusistovėjusį jų faktinį naudojimą, kuris buvo nustatytas 1993 m.-1994 m. atliktais geodeziniais matavimais, pagal kuriuos buvo patikslintas visos bendrijos 1994-01-12 planas;

11) tiek J. J. 1988-07-27 statybos leidimas, tiek atsakovės namelio 1992-01-22 statybos leidimas buvo išduoti dar iki sodų sklypų privatizacijos, juose parodytos ištraukos iš laikino 1985 m. plano, kuris nebuvo pabaigtas ir patvirtintas, todėl statybos leidimai nėra dokumentai įrodantys faktiškai naudojamą žemės sklypo plotą, juose yra ištraukos tik iš laikino 1985 m. plano, jie nebuvo teikiami sklypų privatizavimui, be to iki 1991 m. sodininkai galėjo turėti ne didesnius kaip 4-6 arų žemės sklypus;

12) senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo bendrijos 1994-01-12 plano patvirtinimo, tą pripažino ir LAT 2002-10-15 nutartyje;

13) ieškovas neginčijo 1994 m. plano, todėl iš atsakovės atimti arba sumažinti sklypo ploto neturi teisės;

1) sprendimas yra priimtas ignoruojant teismo naujai nustatytas aplinkybes vietos apžiūros metu, pažeidžiant procesines normas dėl įrodymų vertinimo, materialinės teisės normas bei nukrypstant nuo LAT 2002-10-15 nutartyje nustatytų aplinkybių;

2) J. J. suklydimas turėjo būti vertinamas pagal tuo metu buvusią faktinę situaciją, kadangi tiek ginčo sklypas N. (duomenys neskelbtini), tiek buvę J. žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir 85 yra prie kelio ir s/b „Rykštynė“ ribos, prie tvoros, ir jei J. būtų naudojęsi menama kelio atkarpa, jie būtų pastebėję, kad jiems ateityje ribojama galimybė patekti prie šlaito, ši aplinkybė patvirtina, kad iki ginčo iškėlimo teisme, J. nesinaudojo ginčo žemės dalimi, juo labiau, kad per minėtą sklypo dalį niekur nepateksi ir jokio objekto nepasieksi;

3) LAT 2002-10-15 nutartyje konstatavo, kad iš atsakovės žemės sklypo plano akivaizdžiai matyti sklypo ribos, kad jo plotas - 624 kv. m, todėl J. J. negalėjo suklysti dėl atsakovės sklypo ribų, be to atnaujinus procesą ir atlikus vietos apžiūrą, nustatyta, jog ginčo vietoje kelio nėra ir negali būti, nes už tvoros – šlaitas, auga medžiai;

4) teismas nepagrįstai netaikė LR Kelių įstatymo, kuris buvo priimtas 1995-05-11 (įsigaliojo 1995-05-26), LAT 2002-10-15 nutartyje konstatavo, kad pagal šio įstatymo 3 str. ginčo sklypo atkarpa negali būti laikoma nei valstybinės, nei vietinės reikšmės keliu, ir keliu negali būti pripažintas nei teisine prasme, nei pagal faktinį jo naudojimą, kadangi nėra skirta su kuo nors susisiekti, todėl LR Žemės reformos įstatymo 13 str. 1 ir 2 p. nuostata negali būti taikoma, nes ši žemė nėra užimta, nei valstybės, nei savivaldybės keliu, ką patvirtina ir atlikta vietos apžiūra bei 1994 m. s/b „Rykštynė“ teritorijos suplanavimo dokumentas, kuris yra galiojantis, nenuginčytas, ir kurio pagrindu buvo vykdomas ir paties ieškovo sklypo privatizavimas;

5) parduodant žemės sklypą atsakovei LR Vyriausybės 1992-02-07 nutarimas Nr. 89 negaliojo, todėl KAVA neprivalėjo vadovautis nebegaliojančio teisės akto nuostatomis;

6) teismas priimdamas ginčijamą sprendimą nenurodė jokių teisės aktų pažeidimų, tuo metu reglamentavusių sodo žemės sklypų pardavimą;

7) remiantis 1994 m. sodo teritorijos išplanavimo projektą ginčo žemės sklypo dalis buvo parduota atsakovei;

8) 1985 m. ir 1994 m. projektai skiriasi vienas nuo kito, galiojantis yra 1994 m. sodo bendrijos išplanavimo projektas, 1985 m. projektas neteko galios, patvirtinus 1994 m. projektą, tarp šalių nekilo ginčas, kad sodininkų bendrijos sklypai privatizuoti pagal 1994 m. planą, dėl ko nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovai neįrodė, jog sklypai yra privatizuoti pagal vėliausią sodininkų bendrijos suplanavimo dokumentą;

9) s/b „Rykštynė“ nariai, ar jos valdymo organai nėra kreipęsi dėl 1994 m. sodo teritorijos išplanavimo projekto nuginčijimo, taip pat nėra kreipęsi dėl valdybos primininko veiksmų pripažinimo neteisėtais, suderinant tokį 1994 m. sodo bendrijos teritorijos suplanavimo dokumentą, todėl tokių veiksmų nuginčijimo pasekmės negali būti taikomos tik vienos atsakovės atžvilgiu.

1) nepagrįstas teismo argumentas, jog pateikti byloje įrodymai nepatvirtina tos aplinkybės, kad atsakovė naudojosi 624 kv.m. žemės sklypu iki jos paduoto prašymo privatizuoti žemes sklypą, kadangi ginčijamoje žemės sklypo atkarpoje auga jų, dar prieš E. J. K. įsigyjant sodo sklypą (duomenys neskelbtini), pasodintas riešutmedis, ką patvirtina ir 2009-04-03 atlikta vietos apžiūra;

2) ieškininiai reikalavimai yra pareikšti dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, todėl remiantis CPK 31 str. 4 d. byla išnagrinėta ir Kauno miesto apylinkės teismo 2009-10-02 sprendimas bei Kauno miesto apylinkės teismo 2006-07-11 sprendimas priimti pažeidžiant išimtinio teismingumo taisykles, o tai absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas CPK 329 str. 2 d. 6 p.;

3) ieškovas ginčija žemės pirkimo-pardavimo sutartį dalyje dėl 96,868 m2, patikslintame ieškinyje nėra nurodyta, kokios ieškovo teisės ar įstatymo saugomi interesai buvo pažeisti ginčijamais institucijų sprendimais, teismas taip pat nepasisakė, kodėl ieškovo teises pažeidžia 96,868 kv. m. žemės sklypo pardavimas, o ne 120 kv. m.

4) iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė išsipirko (duomenys neskelbtini) 624 m² ploto žemės sklypą kuris atitinka s/b „Rykštynė“ 1994-01-12 planą, suderintą su Žemėtvarkos tarnybos viršininku (LR Vyriausybės 1993-07-21 nutarimas Nr. 550, 5.1.p.);

5) teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl servituto nustatymo pažeisdamas CPK 265 str. 2 d., 270 str. 4 d., servituto nustatymo klausimo nenagrinėjo ir dėl servituto nustatymo nepasisakė, nesivadovavo LAT 2002-10-15 nutartimi, kurioje nurodyta, jog ginčo sklypo atkarpa negali būti laikoma nei valstybinės, nei vietinės reikšmės keliu, kad pažeista teisė gali būti atstatyta nustačius servitutus, nesirėmė sklypo (duomenys neskelbtini) vietos apžiūros metu nustatytomis aplinkybėmis;

7) teismo nustatytos aplinkybės prieštarauja Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro pavaduotojo 1992 m. patvirtintiems Sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo tvarkos metodiniams nurodymams.

Atsakovas Kauno rajono savivaldybė prisidėjimu prie apeliacinio skundo prašo patenkinti apeliantų apeliacinius skundus, panaikinti 2009-10-02 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Motyvuose nurodo:

1) teismas nepagrįstai netaikė ieškovo reikalavimams ieškinio senaties termino, kadangi remiantis 1964 m. CK 87 str. ir 2000 m. CK 1.128 str., prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, todėl ieškinio senaties terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo 1994-02-22 - D. ir J. J. pasirašymo ant sklypų ribų pakeitimo plano, kuris pasibaigė 1997-02-22. (LAT 2005-10-10 nutartis c. b. Nr. 3K-3-465/2005, 2002-12-20 nutarimas Nr. 39);

2) ieškovui ir tretiesiems asmenims nenurodžius svarbių priežasčių dėl ieškinio senaties termino praleidimo, teismas neturėjo pagrindo tenkinti jų reikalavimų;

3) teismas ignoravo LAT 2002-10-15 nutartį, kurioje konstatuota, kad atsakovės žemės sklypo ribų plane (pasirašytame J. J.) akivaizdžiai matyti sklypo ribos, kad jis didesnis nei šalia esantys (plano kampe esanti išdėstymo schema), jo plotas - 624 kv. m., todėl laikytina, kad J. J., pasirašydamas minėtą planą, negalėjo suklysti dėl kelio nebuvimo sklype (duomenys neskelbtini) ir jo dydžio, be to, pagal tą patį planą buvo privatizuojami ir J. sklypai;

4) s/b „Rykštynė“ 1994 m. žemės sklypo planas, kuriuo ginčo žemės sklypo dalis priskirta sklypui (duomenys neskelbtini), pagal kurį buvo privatizuojami visi sklypai, yra atitinkama tvarka patvirtintas, suderintas su žemėtvarkos tarnybos viršininku E. R., galiojantis ir neginčijamas;

5) teismas nepagristai, nesant jokių įrodymų, konstatavo, kad sodo bendrijos nariai naudojosi minėto sklypo dalimi bendrai, nors sodo bendrijos pirmininko patvirtintame 1992-04-18 atsakovės sklypo plane, kelio dalis jau priskirta atsakovės naudojamam sklypui, t. y. nuo 1992 metų ginčijamu žemės sklypu naudojosi tik atsakovė;

6) byloje nėra įstatymu nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto bei šiuo metu galiojančio plano, kuriame būtų pažymėtas bendro naudojimo kelias nuo D. ir J. J. sklypo iki Neries paupio.

2) atsakovė žinodama, kad ginčo turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, teismo apie tai neinformavo, neprašė V. K. įtraukti į bylos nagrinėjimą;

3) atnaujinus procesą, V. K. nenurodė nė vienos jo teises ar įstatymo saugomo intereso, kurie buvo pažeisti išsprendus ginčą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Teismo posėdžio metu apeliantai ir atsakovas Kauno rajono savivaldybė prašė patenkinti jų apeliacinius skundus, o ieškovas prašė atmesti apeliacinius skundus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apelianto V. K. argumentas, kad pažeistos išimtinio teismingumo taisyklės, nes ieškinio reikalavimai yra pareikšti dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, todėl byla turėjo būti nagrinėjama pagal turto buvimo vietą, t. y. ne Kauno miesto apylinkės teisme, laikytinas nepagrįstu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovo pareikšti reikalavimai yra ne dėl daiktinių teisių, bet dėl jo pažeistų teisių naudotis bendrojo naudojimo turtu (keliu), t. y. ieškovas nesiekia įgyti nuosavybės teisių į ginčo objektą. Be to pažymėtina, kad byla nagrinėjama atnaujinus procesą, o CPK 367 str. 3 d., 4 d. numatyta, kad prašymas atnaujinti procesą paduodamas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui ir nagrinėjamas toje pačioje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą.

Nustatyta, kad 2008 m. kovo 13 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi buvo atnaujintas procesas civilinėje byloje (CPK 366 str. 1 d. 7 p.), įtraukiant į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu V. K. (bylos priedas, civilinė byla A2-1443-199/2008, b. l. 110-114), nes Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 11 d. sprendimas šioje civilinėje byloje turi įtakos V. K. teisėms bei pareigoms, o byla išnagrinėta jam nedalyvaujant. Teisėjų kolegija pažymi, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 str. 4 d.). Tuo atveju, kai procesas byloje atnaujinamas CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu, visa byla peržiūrima iš naujo pagrįstumo ir teisėtumo aspektu (Lietuvos Respublikos Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-544/2004), todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, nėra saistomas ankstesnių teismų sprendimais nustatytų faktinių aplinkybių ir atlikto jų vertinimo.

Byloje kilo ginčas tarp sodininkų bendrijos „Rykštynė“ narių V. N. (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 85) ir E. J. K. bei V. K. (sklypo (duomenys neskelbtini)) dėl bendrojo naudojimo paskirties žemės ploto privatizavimo teisėtumo, t. y. buvusio pravažiavimo prie sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau - ginčo sklypas) (4 t., b. l. 147).

Sodininkų bendrijos „Rykštynė“ sklypų privatizavimas vyko pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 patvirtintas žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisykles, kurios taikomos parduodant žemės sklypus sodininkų bendrijų nariams sodininkų reikmėms. Žemės sklypai sodininkams parduodami ta pačia tvarka bei sąlygomis, kaip ir žemės sklypai privačių namų valdoms. Privačių namų valdų savininkams žemės sklypai parduodami faktiško valdos dydžio, kuris nustatomas pagal namų valdos techninės apskaitos bylų duomenis. Byloje yra Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Kauno filialo nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos nuorašas, kurio schemoje išbraižytas 624 kv. m. ploto žemės sklypas (1 t., b. l. 101, 107). Šis sklypo plotas buvo suderintas su kaimynais (J. J. ir I. U.), patvirtintas sodininkų bendrijos pirmininko ir Žemėtvarkos tarnybos vadovo. Be to, faktinį ginčo sklypo naudojimą patvirtina 1992 m. balandžio 18 d. sodo bendrijos pirmininko patvirtintas planas (eksplikacija), kur nurodytas 620 kv. m. ploto žemės sklypas (1 t., b. l. 112), trečiojo asmens sodininkų bendrijos „Rykštynė“ paaiškinimai (4 t., b. l. 155, 5 t., b. l. 70-71, 92-93) liudytojos I. M., kuri buvo savininkė ginčo sklypo iki 1989 m., paaiškinimai (nurodė, jog ji naudojosi visu ginčo sklypu, jis buvo aptvertas tvora, vartelių jame nebuvo, nebuvo galimybės per sklypą vaikščioti) (1 t., b. l. 188-189), trečiojo asmens J. J. paaiškinimai (nurodė, kad vartelius padarė tik po 1989 m., tam, kad galėtų praeiti iki upės) (1 t., b. l. 189), taip pat atsakovės E. J. K. ir trečiojo asmens V. K. paaiškinimai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, jog E. J. K. ir V. K. faktiškai naudojosi ginčo sklypu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 patvirtintos žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 5.1 p. nustatyta, kad naudojamų žemės sklypų plotas nustatomas pagal sklypo suteikimo dokumentus ir suplanavimo projektus, sklypo ribas suderinus su miesto (rajono) architektūros ir žemėtvarkos tarnybomis. Byloje nustatyta, kad 1993 m. spalio 15 d. sodo bendrijos „Rykštynė“ valdyba nusprendė nustatyti sodo sklypų ribas pagal natūroje nusistovėjusį jų faktinį naudojimą, o ruošiant sodo sklypų planelius, juos suderinti su gretimų sklypelių savininkais (1 t., b. l. 100). Ginčo sklypo planas buvo sudarytas, suderintas su gretimų sklypų savininkais, sodininkų bendrijos pirmininku ir 1994 m. vasario 24 d. suderintas su Kauno rajono žemėtvarkos tarnybos viršininku (1 t., b. l. 107), taip pat buvo sudarytas sodininkų bendrijos „Rykštynė“ žemės sklypo planas ir 1994 m. vasario 24 d. suderintas su Kauno rajono žemėtvarkos tarnybos viršininku (1 t., b. l. 31). Pagal 1994 m. vasario 24 d. sodininkų bendrijos „Rykštynė“ žemės sklypo planą ir buvo vykdomas sodininkų sklypų pardavimas, t. y. visi bendrijos nariai žemės sklypus išsipirko pagal šį planą (tą patvirtina atsakovai Kauno rajono savivaldybė ir Kauno apskrities viršininko administracija, kurie vykdė valstybės žemės pardavimą, taip pat patvirtina V. K. pateikti atskirų žemės sklypelių plotų dydžių palyginimo duomenys (6 t., b. l. 37-39)). Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad E. J. K. ir V. K. ginčo sklypo išsipirkimas vyko nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ankstesniuose teismų sprendimuose buvo nepagrįstai konstatuota, kad išsiperkant ginčo sklypą buvo pažeistos, išsipirkimo procedūrų metu galiojusios, Žemės reformos įstatymo 13 str. nuostatos, kuriose numatyta, kad kelių žemė ir bendro naudojimo objektai neprivatizuojami. Ginčo sklypas negali būti laikomas keliu, nes iš pateikto teismui Kauno r., Karmėlavos sen. gatvių ir kelių sąrašo matyti, jog ginčo sklypas nepatenka į registruotinų kelių sąrašą ( 6 t., b. l. 124-129), o ir pagal savo paskirtį bei faktinį naudojimą negali (negalėjo) būti laikomas keliu, nes nustatyta, jog ginčo sklypas niekur nevedė, nebuvo susisiekimo atkarpa tarp taško A ir taško B, buvo aptvertas tvora, kurioje iki 1990 m. nebuvo net praėjimo, vėliau buvo padaryti varteliai vaikščiojimui, pagal liudytojų parodymus jis niekada nebuvo naudojamas kaip kelias. Įrodymų, kad ginčo sklypas atitiko kelio statusą ieškovas byloje nepateikė (CPK 178 str.). Taip pat ginčo sklypas negali būti laikomas bendro naudojimo objektu, kuris reikalingas valstybės ar visuomenės reikmėms, nes tai teritorija skirta tik sodidinkų bendrijos poreikiams tenkinti bei savo nuožiūra ją naudoti. Taigi darytina išvada, kad ginčo sklypas nepatenka į neprivatizuojamų žemių kategoriją pagal Žemės reformos įstatymo 13 str.

Nepagrįstai nustatyta, kad tretysis asmuo J. J. atsakovės E. J. K. sklypo (duomenys neskelbtini) ribų planą pasirašė suklydimo įtakoje (1 t., b. l. 107) ir tai buvo vertinama, kaip J. J. sutikimas dėl atsakovės sklypo privatizavimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pasirašytas sklypo ribų planas yra tik dokumentas patvirtinantis, jog ginčo tarp gretimų sklypų savininkų dėl sklypų ribų nėra. Šis dokumentas negali būti prilygintas sutikimui dėl ginčo sklypo privatizavimo, nes toks sutikimas iš J. J. nebuvo reikalingas. Pagal sodininkų bendrijos „Rykštynė“ laikinus pavyzdinius įstatus, patvirtintus Kauno rajono valdybos 1992 m. kovo 19 d. potvarkiu Nr. 126, žemės sklypelius bendrijos nariams skiria bendrijos valdyba (įstatų 16 p.) (1 t. esanti civilinė byla Nr. 2-1959/2001, b. l. 12), o pagal sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo tvarkos metodinius nurodymus ( 1 t., b. l. 52-54) sodo sklypų pardavimą organizuoja sodininkų bendrijos valdyba ir bendrijos pirmininkas. Iš paminėtų teisės aktų matyti, kad sodo sklypo išsipirkimui (dėl jo dydžio), gretimo sodo sklypo savininko sutikimas nėra reikalingas, jeigu norimas išsipirkti sklypas neįsiterpia į šio sklypo savininko sklypą. Nagrinėjamu atveju nėra ginčijamos sklypų ribos tarp ieškovo ir atsakovės, o tik tai ir patvirtino savo parašu ieškovas pasirašydamas atsakovė E. J. K. sklypo (duomenys neskelbtini) ribų planą, todėl nėra įstatyminio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą – pripažintini negaliojančiu J. J. sutikimą dėl E. J. K. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje „Rykštynė“ privatizavimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinio senaties klausimas nesvarstytinas, nes nustatyta, kad ieškovo teisė šiuo atveju nėra pažeista, todėl ieškinys dėl šio reikalavimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovei E. J. K. ir trečiajam asmeniui V. K. priklausančio ginčo sklypo (duomenys neskelbtini) išsipirkimas (privatizavimas) vyko nepažeidžiant nustatytų ir tuo metu galiojusių teisės normų reikalavimų, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 2 d. teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 330 str., 326 str. 1 d. 2 p.) – Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 11 d. teismo sprendimą pakeisti ir ieškovo ieškinį atmesti (CPK 371 str. 1 d. 2 p.). 2006 m. liepos 11 d. teismo sprendimas dalyje, kurioje prašymas ir patikslintas prašymas dėl nuostolių atlyginimo atmestas, nekeistinas, nes šioje dalyje apeliacinis skundas nėra paduotas. Pažymėtina, kad teismui sprendimą pakeitus ar priėmus naują sprendimą (nutartį), ankstesni teismų sprendimai (nutartys) netenka teisinės galios (CPK 371 str. 3 d.), todėl nėra pagrindo naikinti 2006 m. gruodžio 21 d. Kauno apygardos teismo nutartį.

Tretysis asmuo V. K. byloje pareiškė savarankišką reikalavimą nustatyti neapibrėžtam asmenų ratui servitutą žemės sklypui (duomenys neskelbtini), bendros jungtinės nuosavybės teise priklausančiam E. J. K. ir V. K., esančiam sodininkų bendrijoje „Rykštynė“, (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) - taką 1,2 m. pločio, priėjimui prie sklypo ribos, vedančios į Neries upės šlaitą pagal pridedamą žemės sklypo planą. Pirmosios instancijos teismas atmetė šį reikalavimą, nes patenkinus ieškovo reikalavimus, atsirado galimybė neapibrėžtam asmenų ratui naudotis ginčo sklypu, todėl nebuvo prasmės nustatyti servitutą. Lietuvos Respublikos CK 4.126 str. numatyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Daikto savininkas ar valdytojas gali kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu. Nagrinėjamu atveju ginčo sklypo savininkas kreipėsi į teismą, kad būtų nustatytas servitutas per jo žemės sklypą, nes ieškovas (gretimo sklypo savininkas) nurodo jo teisių ribojimą, nesant galimybei per ginčo sklypą patekti prie upės. Ginčo tarp šalių dėl prašomo servituto nustatymo nėra. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad sodininkų bendrijos nariams iki ginčo sklypo išsipirkimo buvo galimybė per ginčo sklypą patekti prie upės (buvo įrengti tvoroje varteliai), o ieškovo ieškinys atmestinas, sprendžia, kad trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas dėl servituto nustatymo tenkintinas, nustatant kelio servitutą, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku pagal pridėtą žemės sklypo planą (1,2 m. pločio praėjimas nustatomas prie ginčo sklypo ribos (tuo pačiu ir sodo bendrijos „Rykštynė“ sklypo ribos)) pažymėtos plane 2-3) (6 t., b. l. 70) (CK 4.118 str.).

Ieškinį atmetus, o trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinį patenkinus, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 88 str., 93 str., 96 str., 98 str.). Atsakovei E. J. K. iš ieškovo V. N. priteistina 3 350,52 Lt bylinėjimosi išlaidų (2 t., b. l. 165, 5 t., b. l. 103, 7 t., b. l. 51). Trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais V. K. iš ieškovo V. N. priteistina 358 Lt bylinėjimosi išlaidų (6 t., b. l. 61, 7 t., b. l. 66, civ. bylos A2-1443-199/2008 b. l. 5). Valstybei iš ieškovo V. N. priteistina 265 Lt (1 t., b. l. 200, 5 t., b. l. 56, 7 t., b. l. 1, 39) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., 371 str.,

nusprendžia:

Apeliacinius skundus patenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 2 d. teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 11 d. teismo sprendimą pakeisti:

- teismo sprendimą dalyje, kurioje ieškovo V. N. ieškinys patenkintas, panaikinti ir ieškinį atmesti.

- teismo sprendimą dalyje, kurioje prašymas dėl nuostolių atlyginimo atmestas, palikti nepakeistą.

Trečiojo asmens V. K. savarankišką reikalavimą patenkinti - nustatyti, žemės sklypui (duomenys neskelbtini), bendros jungtinės nuosavybės teise priklausančiam E. J. K. ir V. K., esančiam sodininkų bendrijoje „Rykštynė“, (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neapibrėžtam asmenų ratui, kelio servitutą, suteikianti teisę naudotis 1,2 m. pločio pėsčiųjų taku, priėjimui prie sklypo ribos, vedančios į Neries upės šlaitą, pagal pridedamą J. Š. firmos žemės sklypo planą.

Priteisti iš ieškovo V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 350,52 Lt (tris tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt litų 52 ct) atsakovei E. J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 358 Lt (tris šimtus penkiasdešimt aštuonis litus) trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 265 Lt (du šimtus šešiasdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.