Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

L. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, našlys, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 5 kartus: 1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 1997-04-08 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 146 str. 2, 3 d.d. laisvės atėmimu 3 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams; Vilniaus rajono apylinkės teismo 1998-05-28 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir jis pasiųstas atlikti bausmę į laisvės atėmimo vietą 3 metams; 2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2000-05-25 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, pritaikius Lietuvos Respublikos 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 str. 1 d. 1 p. nuo neatliktosios bausmės dalies atleistas; 3) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2002-12-19 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 112 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 mėnesiams; 4) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005-04-04 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams; 5) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006-01-31 nuosprendžiu pagal BK 138 str. 1 d., 63 str. laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, teistumai neišnykę. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-06-07 nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, bausmę atliekant pataisos namuose, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S., suduodamas smūgius rankomis ir kojomis, padarydamas daugybinius kūno sužalojimus itin žiauriai nužudė savo žmoną N. S., gimusią (duomenys neskelbtini) metais, o būtent:

jis, 2007 m. gegužės 28 d., apie 22 val., R. S. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su žmona N. S. metu, tyčia sudavė ne mažiau 2 smūgių rankomis per veidą, po ko tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, (duomenys neskelbtini) gatvėje, esančioje autobusų stotelėje „(duomenys neskelbtini)“, veikdamas itin žiauriai, tyčia sudavė N. S. ne mažiau 20 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarydamas veido, kaklo ir kryžkaulio odos nubrozdinimus, daugybines galvos, rankų, kojų, gaktos ir išorinių lytinių organų poodines kraujosruvas, abiejų lūpų gleivinės kraujosruvas, viršutinės lūpos muštinę žaizdą – sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, daugybines krūtinės ląstos ir pilvo poodines kraujosruvas, dešinės pusės penkių šonkaulių viengubus, keturių šonkaulių dvigubus, kairės pusės trijų šonkaulių viengubus, penkių šonkaulių dvigubus ir vieno šonkaulio trigubą lūžius su aplinkinėmis kraujosruvomis tarpšonkauliniuose raumenyse, dešinės ir kairės pusės pasieninės krūtinplėvės, abiejų plaučių apatinių skilčių plyšimus, storosios skersinės žarnos pasaito ir sienelės kraujosruvą, riestinės žarnos pasaito paviršinį plyšimą su aplinkine kraujosruva, kepenų kairiosios skilties ir blužnies vartų srities plyšimus – sužalojimus vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas komplikavosi ūmiu vidiniu kraujavimu, trauminiu šoku, dėl ko nukentėjusioji įvykio vietoje mirė, taip L. S. tyčia, itin žiauriai, suduodamas daugybę smūgių, nužudė žmoną N. S..

Kaltinamasis L. S. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. kaltu prisipažino ir parodė, kad su N. S. santuokoje gyveno 15 metų, turi 3 vaikus, kurie auga vaikų namuose. Prieš įvykį su žmona gyveno R. S. name (duomenys neskelbtini) kaime. Būdamas girtas auklėdavo žmoną, ją mušdavo, už ką buvo teistas du kartus. Jis dirbdavo Vilniuje, statybose, kur likdavo ir nakvoti. 2007-05-28 jis anksti ryte išėjo į darbą, liepęs N. jo laukti ir vienai neiti pas R. S., pasakęs, kad vakare po darbo nueis kartu. Tą dieną dirbo, negėrė, buvo visiškai blaivus. Žmona turėjo jo laukti pas seserį, tačiau ten jos nerado. Apie 22 val. nuėjo jos ieškoti pas R. S., kur rado lovoje gulinčius girtus R. S. su žmona N.. Gale jų kojų gulėjo girtas I. Z.. R. S. gulėjo apsirengęs tik trumpikėmis, o N. miegojo apsivilkusi megztiniu, sportinės kelnės buvo nusmauktos iki kelių, o jos kelnaitės gulėjo ant grindų šalia lovos. Jis įtarė, kad N. turėjo lytinių santykių su R. S.. Jis supyko, susijaudino ir priėjęs prie N. jai miegančiai trenkė du kartus ranka per veidą, taip visus pažadindamas. Į klausimą „kas čia vyksta?“, jie nieko negalėjo atsakyti. Jis padavė I. 10 Lt ir liepė eiti į degalinę nupirkti alkoholio, pasakęs, kad jis su N. netrukus jį pavys. N. apsirengė ir jie dviese išėjo. Kieme N. krito ant plytų, o vėliau dar vieną kartą buvo pargriuvusi ant žemės. Nuėjus iki autobusų stotelės „(duomenys neskelbtini)“ N. pasakė, kad niekur neis ir grįžta atgal pas R. S.. Supykęs jis keletą kartų sudavė jai smūgius kumščiu ir spyrė, tačiau tiek daug kartų, kiek nurodyta kaltinime, jis negalėjo suduoti. N. buvo sąmoninga, bet net jam padedant atsikelti negalėjo. Jis sėdėjo šalia gulinčios ant žemės N., kuri paprašė atnešti vandens. Jis atnešė vandens iš šalia esančio tvenkinio. Po kiek laiko suprato, kad žmonai kažkas negerai, ji knarkė, sunkiai alsavo, prašė iškviesti greitąją pagalbą, sakė, kad jai bloga. Išsigandęs nubėgo pas kaimyną kviesti greitosios pagalbos. Tuo metu N. buvo gyva. Grįžus su V. T. ir jo žmona, rado N. mirusią. Tuomet jis nuėjo pas savo seserį, jai pasakė, kad nenorėdamas užmušė žmoną. Užmušti žmonos nenorėjo, taip pasielgė būdamas labai susijaudinęs dėl žmonos neištikimybės. Rado ją toje pačioje vietoje, kur paliko eidamas kviesti greitosios medicinos pagalbos, bet jos jai jau neprireikė. Pas seserį atvažiavo policijos pareigūnai, kuriems jis pasakė, kad užmušė žmoną.

Analogiškus parodymus L. S. davė apklausiamas įtariamuoju paaiškindamas, kad nepripažįsta, jog žmoną nužudė su ypatingu žiaurumu, paprasčiausiai sudavė keletą smūgių, buvo visiškai blaivus, sudavė kokius 6 smūgius (1 t. 146-148 b.l.). Parodymų patikrinimo vietoje L. S. patvirtino savo parodymus (1 t. 149-157 b.l.).

Nukentėjusioji civilinė ieškovė V. S. parodė, kad jos sesuo N. S. su kaltinamuoju pragyveno 15 metų, turi 3 vaikus, kuriais nesirūpino ir jie auginami vaikų namuose. Jie nuolatos girtuokliavo, pastovios gyvenamosios vietos neturėjo. L. S. pastoviai mušdavo savo žmoną. Ji su seserimi nebendravo. 2007-05-29 naktį jai paskambino L. S. sesuo I. K. ir pasakė, kad L. S. užmušė N. S.. Seserį palaidojo ji, iš savo lėšų išleido 1500 litų, nes valstybės išmokų neužteko. Prašo iš kaltininko priteisti 1500 Lt žalos atlyginimo (laidojimo išlaidų).

Liudytojas R. S. parodė, kad pas jį kambaryje gyveno kaltinamasis su žmona N., jie miegodavo ant grindų padėto čiužinio. L. S. pastoviai mušdavo N.. Tą dieną jis namuose gėrė kartu su N., kaltinamojo su jais nebuvo. Užmigo, prabudo nuo L. S. riksmų. N. sėdėjo ant jo lovos šalia. L. S. ją kaip visuomet vadino necenzūriniais žodžiais, liepė stotis ir eiti kartu, kad jis ją muštų nematė, tik matė, kad sugriebę už rūbų, tampė. N. su L. išėjo į degalinę pirkti alkoholio ir daugiau pas jį nebegrįžo. Ryte iš policijos pareigūnų sužinojo, kad N. rasta negyva. N. S. buvo nuolatos sumušta, jos veido be kraujosruvų nėra matęs. Jis su N. meilužiais nebuvo.

Liudytojas R. S. parodė, kad už sienos tame pačiame name gyvena tėvas, pas kurį gyveno kaltinamasis su N. S.. Įvykio naktį jis tėvo namo dalyje girdėjo triukšmą, girdėjosi N. S. balsas, šaukiant savo vyro vardą L.. Kas ten vyko nežino, pas tėvą užėjęs nebuvo.

Liudytoja I. T. parodė, kad įvykio naktį apie 2.00 val. jiems į duris paskambino L. S. ir paprašė iškviesti greitąją pagalbą. Jos vyras iškvietęs greitąją pagalbą vėl atsigulė, bet po kelių minučių į duris ėmė skambinti, vyras atidarė duris ir išgirdo L. S. sakant „man atrodo ji negyva“. Tuomet ji su vyru apsirengė ir išėjo pažiūrėti kas atsitiko. Kitoje gatvės pusėje, už stotelės, pamatė ant žolės gulinčią N. S., kuri jau buvo mirusi, iš burnos matėsi kraujas. L. S. tik pasakė, kad sudavė jai porą kartų per veidą. Pro šalį važiavo policijos pareigūnai ir sustojo prie jų, o L. S. kažkur nuėjo. L. S. buvo blaivus.

Liudytojas V. T. davė analogiškus I. T. parodymus. Parodė, kad jis buvo priėjęs prie N. S., pastebėjo mėlynes jos veide, tačiau jis į tai nekreipė dėmesio, nes ji visuomet vaikščiojo sumušta. Atvažiavus medikams jis pamatė labai didelę kraujosruvą N. krūtinės srityje, tada prisiminė, kad L. S. buvo apsiavęs sunkiais batais, kurie panašūs į kareiviškus batus.

Liudytojas S. S. parodė, kad tą naktį kartu su D. O. patruliavo. Važiuojant tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini) kaime autobusų stotelėje pamatė stovinčius žmones, todėl prie jų sustojo. Prie jų priėjo vyriškis (V. T.) ir parodė griovyje gulinčią N. S., tas vyriškis dar pasakė, kad pas jį buvo atėjęs L. S. ir prašė telefonu iškviesti greitąją pagalbą. Jis priėjo prie gulinčios moters, įsitikino, kad ji negyva, pranešė policijos komisariato budėtojui. Šalia mirusiosios buvo stipriai ištryptas žolės plotas, o mirusiosios veide ir krūtinėje matėsi mušimo žymės – mėlynės.

Liudytoja I. K. parodė, kad jos brolis L. S. buvo vedęs N. S., jis sugyveno 3 vaikus, bet vaikai buvo patalpinti į vaikų namus. Pastaruoju metu L. S. dirbo ir gyvendavo Vilniuje, o N. gyveno su kitu vyriškiu R. S.. 2007-05-29 apie 3 val. nakties pas ją atėjo brolis, buvo blaivus, pasakė, kad įvyko nelaimė, jis užmušė N. S.. Papasakojo, kad grįžęs po darbo, rado N. girtą miegančia su R. S., jos rūbai buvo išmėtyti kambaryje. Jis labai susinervinęs jai kartą sudavė per veidą ir ją išsivedė, o pakeliui einant dar kartą sudavė ir ši nugriuvo. Smulkiau apie įvykį nepasakojo.

Liudytojas I. Z. parodė, kad jis gerai pažinojo N. ir L. S.. L. S. ją nuolat mušdavo, todėl ji pastoviai vaikščiodavo su mėlynėmis. Įvykio dieną jis vakare užėjo pas R. S.. Kambaryje šviesa nedegė, o jis uždegęs šviesą, pamatė lovoje gulinčius N. S. su R. S., kurie buvo labai girti ir jam įėjus net neprabudo. Jis buvo irgi girtas, todėl atsigulė ant lovos jų kojų gale, nusirengęs nebuvo, užmigo. Prabudo nuo triukšmo, kurį sukėlė L. S.. L. S. buvo blaivus, bet labai įpykęs. Klausė N., kur kelnaitės, kurias jis jai nupirko, ir kartą sudavė į galvą. Kuo sudavė nematė, bet suprato iš garso, kad kumščiu. Po to, L. S. jam padavė 10 litų liepdamas eiti į degalinę nupirkti alaus, o jis su N. pasivys jį. Išgirdo, kad L. S. dar kartą sudavė N. smūgį, bet į kurią vietą, jis nematė. Nuėjo į degalinę, tačiau N. ir L. nesulaukė ir parėjo namo. Ryte L. S. sesuo pasakė, kad naktį pas ją buvo atėjęs L. S. ir pasakė, kad užmušė N.. L. S. tą vakarą buvo blaivus, o jis, R. Š. ir N. buvo girti.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) kaime, šalia visuomeninio transporto stotelės „(duomenys neskelbtini)“ yra 4x5 metrų dydžio išmindžiotas žolės plotas, griovyje guli moteriškos lyties lavonas su smurto žymėmis ant veido, krūtinės, rankų ir kojų (1 t. 5-16, 28-29 b.l.).

Apžiūrint R. S. namą, koridoriuje ant grindų yra dvi nedidelės rudos spalvos dėmės panašios į kraują, kurių nuopjovos paimtos biologiniams pėdsakams nustatyti (1 t. 17-26 b.l.). Iš specialisto išvados matyti, kad tai yra N. S. priklausantis kraujas. Šie įrodymai patvirtina, kad N. S. buvo mušama ir R. S. namo viduje.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr.M1674/07(01) matyti, kad N. S., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties priežastimi buvo krūtinės ląstos ir pilvo sumušimas, pasireiškęs daugybinėmis krūtinės ląstos ir pilvo poodinėmis kraujosruvomis, dešinės pusės II, IV, V, VI, XI (viengubi), VII, VIII, IX,X (dvigubi), kairės pusės II, IV, VI (viengubi), III, VII, VIII, IX, XI (dvigubi), V (trigubas) šonkaulių lūžiais su aplinkinėmis kraujosruvomis tarpšonkauliniuose raumenyse, dešinės ir kairės pusės pasieninės krūtinplėvės, abiejų plaučių apatinių skilčių plyšimais, storosios skersinės žarnos pasaito ir sienelės kraujosruva, riestinės žarnos pasaito paviršiniu įplyšimu su aplinkine kraujosruva, kepenų kairiosios srities ir blužnies vartų srities plyšimas, tai komplikavosi ūmiu vidiniu kraujavimu, trauminiu šoku.

N. S. mirtis galėjo įvykti prieš 3-6 val. iki jos lavono apžiūros įvykio vietoje 2007-05-29 03.55 – 04.20 val. N. S. lavono kraujyje rasta 2,30%, šlapime rasta 3,64% etilo alkoholio, kas atitiktų vidutinį girtumo laipsnį.

Šie sužalojimai padaryti kietų, bukų daiktų poveikyje ir galėjo gautis suduodant smūgius (rankomis, kojomis ir pan.) į krūtinės ląstos ir pilvo sritis, galimai ir spaudžiant ląstą (pvz., šokinėjant ant krūtinės ląstos) priekine – užpakaline kryptimi. Šie sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu ir padaryti ne mažiau 20 (dvidešimties) trauminių poveikių (smūgių) pasekoje.

Veido, kaklo odos nubrozdinimai, daugybinės galvos, rankų, kojų, gaktos ir išorinių lytinių organų poodinės kraujosruvos, abiejų lūpų kraujosruvos, viršutinės lūpos muštinė žaizda galėjo atsirasti suduodant smūgius rankomis ir kojomis. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai alkūnėse, kryžkaulio projekcijoje, kelių srityse galėjo atsirasti griuvinėjant ir atsitrenkiant į kietus, bukus paviršius. Sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Pomirtinių sužalojimų lavone nerasta. Neatmetama galimybė, kad poodinės kraujosruvos N. S. dilbiuose, plaštakose galėjo atsirasti ginantis nuo smūgių.

Mirtį sukėlę sužalojimai padaryti ne mažiau 20 trauminių poveikių (smūgių) pasekoje. Kol neišsivystė šokas, tikėtina, kad kurį laiko tarpą N. S. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, tačiau dėl daugybinių šonkaulių lūžių jie galėjo būti ribotos apimties. Visi sužalojimai yra panašaus senumo, todėl nurodyti jų padarymo sekos nėra galimybės (1 t. 37-47 b.l.).

Teisiamajame posėdyje teismo medicinos ekspertas Tadas Bimba patvirtino savo specialisto išvadą ir paaiškino, kad mirtį sukėlę sužalojimai padaryti ne mažiau 20 smūgių, kuriais padaryti 68 sužalojimai (30 išorinių, 29 kaulų lūžiai, 9 vidiniai organų sužalojimai), būtent jie ir sukėlė mirtį, yra labai skausmingi, ypač skausmingi yra šonkaulių lūžiai, krūtinplėvės ir abiejų plaučių apatinių skilčių plyšimai, kurie sukėlė trauminį šoką. Visi sužalojimai padaryti vienu metu. Jeigu ir buvo ankstesnės mėlynės, jos galėjo būti padengtos kitais vėlesniais sužalojimais. Alkoholio didelis kiekis slopino skausmą, bet ji turėjo jausti stiprų skausmą, dėl daugybinių sužalojimų jos judesiai buvo riboti. Be sužalojimų, sukėlusių mirtį, nustatyti dar 89 sužalojimai, iš kurių 27 galvoje, 26 rankose, 31 kojose, 5 lytinių organų srityje. Į lytinius organus galėjo būti spardoma. Visas nukentėjusiosios kūnas patyrė sužalojimus, nes jų nustatyta net 157.

Dėl veikos kvalifikavimo.

Kolegija daro išvadą, kad byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje patikrintų įrodymų visuma leidžia teigti, kad L. S. tyčia nužudė savo žmoną N. S.. Tarp kaltininko veiksmų ir N. S. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Bylos aplinkybės rodo L. S. veikus neapibrėžta tyčia. Jo tyčia apėmė tiek kūno sužalojimų padarymą, tiek ir gyvybės atėmimą, apie savo veiksmų pasekmes jis net negalvojo. Esant neapibrėžtai tyčiai veika kvalifikuojama pagal atsiradusias pasekmes, šiuo atveju – kaip tyčinis nužudymas tarpusavio konflikto metu.

Kaltinamasis L. S. kaltu dėl N. S. nužudymo prisipažino, tik teisiamajame posėdyje aiškino, kad tiek daug smūgių jis suduoti negalėjo. Tuoj pat po žmonos nužudymo pasisakė savo seseriai I. K.. Kad sudavė smūgį N. S. jis papasakojo liudytojams I. ir V. T.. Ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad žmonai keletą kartų spyrė bei sudavė smūgius ranka, bet sudavė apie 6 smūgius. Atvykusiems policijos pareigūnams pasakė, kad jis užmušė savo žmoną.

Teismas kritiškai vertina kaltinamojo L. S. parodymus dėl suduotų smūgių skaičiaus. Jis buvo supykęs dėl žmonos neištikimybės, suduotų smūgių neskaičiavo. Po suduotų smūgių N. S. nesikėlė, gulėjo toje pačioje vietoje, niekur nuėjusi nebuvo. Šalia jos visą laiką buvo kaltinamasis, niekur nuėjęs nebuvo. Mirtis įvyko nuo ne mažiau 20 suduotų smūgių, padarant 68 kūno sužalojimus, sukėlusius nukentėjusiajai trauminį šoką ir mirtį. Niekas kitas šių sužalojimų padaryti negalėjo.

Kaltinamasis L. S. nužudė žmoną itin žiauriai.

Lietuvos aukščiausiojo teismo Senato 2004-06-18 nutarimo Nr.46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 17 p. išaiškinta, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas kitaip itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. L. S. padarė 157 kūno sužalojimus, iš jų 68 sužalojimai, sukėlę nukentėjusiajai trauminį šoką ir mirtį. Kaltinamasis suvokė itin žiaurų savo elgesį.

Teismo medicinos ekspertas teisiamajame posėdyje paaiškino, kad visi sužalojimai nukentėjusiajai padaryti esant gyvai. Ypač skausmingi yra šonkaulių lūžiai, krūtinplėvės ir abiejų plaučių apatinių skilčių plyšimai, kurie sukėlė trauminį šoką. Didelis alkoholio kiekis slopino skausmą, bet jo nepašalino.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis L. S. nužudė savo žmoną N. S. itin žiauriai ir jo veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 6 p.

Nužudymo motyvas – įtarimas dėl neištikimybės. Kaltinamasis rado žmoną gulinčią vienoje lovoje su R. S. apsinuoginusius, girtus. Supykęs jis sudavė žmonai porą smūgių į veidą, liepė apsirengti ir kartu išėjo. Einant link degalinės pykosi toliau. N. S. pradėjo kaltinamajam aiškinti, kad niekur neis, grįš atgal pas R. S.. Už tai jis ir pradėjo ją spardyti bei mušti rankomis, padarydamas daugybinius sužalojimus.

Kaltinamojo L. S. veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 130 str. (nužudymas labai susijaudinus).

Teismų praktikoje, nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 str. tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kuris sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį nukentėjusiojo poelgis. Ši būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes. Spręsdamas, ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis, teismas atsižvelgia į tai, kiek nukentėjusiojo veiksmai esmingai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę ir orumą ir kaip tai paveikia kaltininką, atsižvelgiant į jo individualias asmenines savybes. Nužudymas pripažįstamas padarytas staiga labai susijaudinus tada, kai jis įvyko tuoj po nukentėjusiojo itin įžeidžiančio kaltininką poelgio kaip greitas atsakas į tai. Jei nuo nukentėjusiojo poelgio iki nužudymo praėjo ilgesnis laiko tarpas, toks nužudymas paprastai negali būti kvalifikuojamas kaip padarytas staiga labai susijaudinus, nes šios aplinkybės rodo, kad staigaus didelio susijaudinimo būsena jau buvo praėjusi.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis pastoviai mušdavo savo žmoną, iš jos veido nedingdavo mėlynės. Už žmonos sužalojimą jis buvo net du kartus teistas: 1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2002-12-19 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 112 str. 1 d. (tyčia suduodamas smūgius rankomis ir kojomis padarė N. S. apysunkį kūno sužalojimą, įtardamas ją neištikimybe); 2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006-01-31 nuosprendžiu pagal BK 138 str. 1 d. (spyrė N. S. į veidą, tuo padarydamas žandikaulio lūžį). Įvykio dieną L. S. įspėjo žmoną neiti pas R. S., vakare nesulaukęs žmonos ją įtarė neištikimybe ir nuėjo pas R. S., kur rado žmoną gulinčia girta su R. S. vienoje lovoje. Supykęs sudavė du smūgius ranka į veidą. Po to jis davė 10 Lt I. Z. ir liepė nueiti į degalinę ir nupirkti alkoholio, pasakęs, kad jis su N. ateis jam iš paskos. N. apsirengė ir jie kartu išėjo, beidami susipyko, nes ji norėjo grįžti pas R. S. ir jis ją pradėjo mušti, t.y. nužudė N. S. praėjus tam tikram laikui po to, kai ją rado vienoje lovoje su R. S., nebūdamas staigaus didelio susijaudinimo būsenoje. Įvykio dieną įvykęs konfliktas nesiskyrė nuo įprasto jų gyvenimo būdo. Kaltinamasis su žmona gyveno viename kambaryje su R. S. ir žmonos santykiai su R. S. nebuvo netikėti.

Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr.38 matyti, kad L. S. elgesys aktyvus, būdingas kategoriškumas, įsitikinimas savo teisumu, atkaklus savo nuomonės ir pozicijų laikymasis, nelinkęs ieškoti kompromisų. Emocingumas lengvai sužadinamas, galimi emocijų protrūkiai, impulsyvus, dirglus reagavimas. Tarpasmeninius konfliktus gali apsunkinti tiriamojo nepatiklumas, įžeidimas, įtarumas (2 t. 9 b.l.). Žinodama savo vyro charakterio bruožus, nes kartu pragyveno 15 metų, nukentėjusioji girtaudama elgėsi provokuojančiai ir rizikingai. Aptariamas nukentėjusiosios elgesys vertinamas ne kaip aplinkybė, galėjusi nulemti staigų kaltinamojo L. S. labai didelį susijaudinimą, dėl kurio jis ją nužudė, o vertinamas kaip provokuojantis ir rizikingas elgesys, sukėlęs kaltinamojo nusikalstamus veiksmus, tai pripažįstant atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusioji civilinė ieškovė V. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl laidojimo išlaidų atlyginimo sumoje 1500 Lt, nurodo, kad valstybės išmokėtos pašalpos laidojimui neužteko. Papildomai laidotuvėms turėjo 1500 Lt. Pagal Civilinio kodekso 6.251 str. 1 d. padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Pateiktas ieškinys nėra aiškiai per didelis, išlaidos yra protingos, susijusios su žalos įvertinimu (Civilinio kodekso 6.249 str. 4 d. 2 p.), kaltinamasis su ieškiniu sutinka. Ieškinys tenkintinas pilnai.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo L. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įtarime ir kaltinamajame akte nurodyta, kad nusikaltimą padarė būdamas girtas, tačiau šią aplinkybę neigia ne tik kaltinamasis, bet ir liudytojai I. K., I. ir V. T., I. Z., todėl ši aplinkybė iš kaltinimo išjungiama.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta nukentėjusiosios N. S. provokuojantį ir rizikingą elgesį, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 59 str. 1 d. 6 p., aprašyta anksčiau).

Teismas, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nors kaltinamasis neigia sudavęs daugybę smūgių, tačiau po įvykio nuėjo pas liudytojus I. ir V. T., prašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, kas ir buvo padaryta, po to radus lavoną, šiems liudytojams pasakė, kad jis sudavė smūgius žmonai, nuėjęs pas seserį I. K., pasakė, kad užmušė savo žmoną N., bet užmušti jos nenorėjo. Atvykusiems policijos pareigūnams pasakė, kad jis užmušė žmoną. Nuo pat pirmų apklausų ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje neneigė, kad jis užmušė savo žmoną. Savo parodymais iš esmės netrukdė nustatyti objektyvią tiesą.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 str. ir 54 str. reikalavimais, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs neatstatomas pasekmes), nusikaltimas tyčinis. Atsižvelgiama į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, motyvus, kad yra dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra, neigiamą kaltininko asmenybę (5 kartus teistas, nusikaltimą padarė bausmės atidėjimo laikotarpyje, iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nedaro, girtauja, baustas administracine tvarka), kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykius iki nusikaltimo padarymo, kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo, jo sveikatos būklę (psichikos ir psichologinė būsena, būdamas suėmime persirgo širdies miokardu). Teismas visas aplinkybes vertina visumoje, nė vienai iš jų nesuteikdamas išskirtinės reikšmės.

Kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė mažiau numatyto BK 129 str. 2 d. 6 p. (2000-09-26 įstatymo redakcija) bausmės vidurkio. Nusikaltimas padarytas iki 2007-02-21, t.y. iki įstatymo dėl bausmės sugriežtinimo įsigaliojimo.

Kadangi nusikaltimas padarytas paskirtos bausmės atidėjimo laikotarpiu, prie paskirtos šiuo nuosprendžiu bausmės iš dalies pridedama neatlikta bausmė pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006-01-31 nuosprendį (BK 64 str. 1 d., 3 d.).

Į bausmės laiką įskaitomas kardomojo kalinimo laikas nuo 2007-05-29 iki nuosprendžio paskelbimo (BK 66 str.).

Vadovaujantis BK 27 str. 2 d. 2 p., kaltinamasis gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu. Teismas atsižvelgia į tai, kad L. S. anksčiau tiestas už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus, paskutinio nusikaltimo, už kurį teisiamas šiuo nuosprendžiu, padarymo aplinkybes ir motyvus, daro išvadą, kad L. S. nepripažintinas pavojingu recidyvistu.

Rezoliucinė dalis

nusprend ė:

L. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p. ir paskirti laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie paskirtos bausmės pridėti dalį neatliktos bausmės pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006-01-31 nuosprendį ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą dvylikai metų trims mėnesiams.

Bausmę atlikti paskirti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2007 m. gegužės 29 d. iki nuosprendžio paskelbimo 2008-03-27.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo.

Kardomąją priemonę suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Iš L. S. priteisti 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) litų žalos atlyginimo V. S..

Daiktinius įrodymus, saugomus Vilniaus rajono policijos komisariato saugojimo kameroje (1 t. 66-76 b.l.), sunaikinti kaip beverčius.

Apeliacinis skundas dėl nuosprendžio gali būti paduotas Lietuvos apeliaciniam teismui per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, skundą padavus per Vilniaus apygardos teismą.