- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-25
- Bylos Nr.
- PK-2-351/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-43-3-00011-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virgina Pankauskienė
- Nukentėjusysis
- H. P.
- Kaltinamasis
- E. J.
- Advokatai
- Vytautas Kelpšas
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Virgina Pankauskienė, sekretoriaujant Rasai Vindžigelskytei, dalyvaujant prokurorui Mariui Mauriui, advokatui Vytautui Kelpšui, nukentėjusiajam H. P., teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, pensininkas, neteistas, gyvenanti (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. J. 2014-12-20, apie 20 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia peiliu smogė ne mažiau kaip keturis kartus nukentėjusiajam H. P. į galvą, kurią pastarasis spėjo prisidengti rankomis, taip padarydamas pjautines-kirstines žaizdas viršugalvio srityje bei abiejų rankų plaštakų delniniuose paviršiuose, tuo sukeldamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.
Taikinamojo posėdžio metu E. J. kaltės nepripažino.
E. J. kaltumas padarius įstatymo uždraustą veiką įrodytas šiais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:
Nukentėjusysis H. P. parodė, kad 2014-12-20, apie 20 val. sėdėjo savo kambaryje ir žiūrėjo televizorių. Į Kambarį įėjo neblaivus E. J. su peiliu rankoje ir jį puolė. Jis spėjo rankomis užsidengti galvą, todėl peiliu buvo sužaloti delnai, viršugalvis. E. J. dažnai visus kaltindavo dėl neva dingusių pinigų, todėl mano, kad dėl to ir buvo užpultas.
Specialisto išvada nustatyta, kad H. P. buvo padarytos pjautinės-kirstinės žaizdos viršugalvio srityje bei abiejų plaštakų delniniuose paviršiuose. Sužaojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (baudžiamosios bylos medžiagos b.l. 18-18).
Įvykio vietos apžiūros protokolu, fotolentelėse nustatyta, kad H. P. kambaryje ant lovos, grindų rastos į kraują panašios dėmės (baudžiamosios bylos medžiagos b. l. 5-9)
Įtariamojo E. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad E. J. pateikė peilį, kuriuo sužalojo H. P.. Peikis apžiūrėtas, specialisto išvada nustatyta, kad peilis nepriskiriamas šaltiems nešaunamiems ginklams, jis yra savadarbis buitinės-ūkinės paskirties (baudžiamosios bylos medžiagos b.l. 25, 45-49).
Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu nustatyta, kad E. J. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo mišrios kilmės (kraujagysline ir toksine) demencija (įgyta silpnaprotyste) dėl kurio jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl išreikštų pažintinių funkcijų sutrikimų jis nesugeba duoti parodymus apie jo padarytą veiką. E. J. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – ambulatorinį stebėjimą bei gydymą pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą (b.l. 54-56).
Esant aptartų aplinkybių visumai teismas konstatuoja, kad E. J., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. Kaip matyti, E. J. nusikalstamų veikų padarymo metu sirgo psichikos sutrikimu ir dėl to negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, dėl to yra nepakaltinamas.
Lietuvos Respublikos BK 98 str. numatytas priverčiamųjų medicinos priemonių pagrindinis tikslas yra apsaugoti visuomenę nuo nepakaltinamų asmenų pavojingų veikų, gydyti linkusius daryti pavojingas veikas psichikos ligonius ir saugoti juos nuo galimybės padaryti pavojingą veiką. Teismas, atsižvelgdamas į padarytos veikos pobūdį – padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat atsižvelgtina į ligos eigą, susirgimo sunkumą, į patologinę būklę, eksperto išvadą, konstatuoja, kad E. J. būtina paskirti priverčiamojo medicininio pobūdžio priemonę – ambulatorinį stebėjimą bei gydymą pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnio 2 dalimi, asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką, todėl E. J. atžvilgiu baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį nutrauktina, jam skiriant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnyje numatytą vieną iš priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonių - ambulatorinį stebėjimą bei gydymą pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsniu ir 98 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
E. J. pripažinti nepakaltinamu ir baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį nutraukti.
E. J. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą bei gydymą pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.