Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Šarūno Šimonio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 236 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iš 2022 m. kovo 16 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad minėtu nutarimu prieš E. F. buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas (nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių), kuris buvo pradėtas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

E. F. nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Pagal baudžiamąjį įstatymą melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą yra aktyvūs veiksmai, kuriais įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pranešama apie neva padarytą, rengiamą nusikaltimą arba pasikėsinimą jį padaryti. Melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą sudėtis yra formalioji, todėl šis nusikaltimas yra baigtas, kai įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti ikiteisminį tyrimą, bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Šio nusikaltimo sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad informacija, kurią jis pateikia BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, neatitinka tikrovės, be to, tikrai žino, kad nusikaltimo, apie kurį jis juos informuoja, nėra buvę, kad nusikaltimas neegzistuoja ir pranešimo metu, tačiau siekia, kad tokią neabejotinai melagingą informaciją šios institucijos gautų ir kaip nors į ją reaguotų (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2014, 2K-497/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-478-746/2015 ir kt.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jei asmuo, melagingai įskundęs kitą asmenį ar pranešęs apie žinomai nebūtą nusikaltimą, ir vėliau, tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas, pakartoja tą pačią melagingą informaciją, jis veikia vieninga tyčia ir iš esmės įgyvendina tos pačios veikos – melagingo įskundimo ar pranešimo apie nusikaltimą– motyvus ir tikslus. Tokie parodymai yra ankstesnės veikos (melagingo įskundimo ar pranešimo) tęsinys, todėl nėra pagrindo kaltininko veikos kvalifikuoti dar ir pagal BK 235 straipsnį už melagingus parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys 2K-458/2011, 2K-307-648/2016).

Be kaltinamosios E. F. prisipažinimo, jos kaltė padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 236 straipsnio 1 dslyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: nukentėjusiojo E. F. parodymais, 2022 m. vasario 27 d. teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolu, E. F. 2022 m. vasario 27 d. apklausos protokolu, 2022 m. vasario 28 d. pranešimu apie įtarimą E. F., kita rašytine bylos medžiaga.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. F. 2022 m. vasario 27 d., apie 17.46 val., (duomenys neskelbtini), rankoje laikoma plastikine vėduokle tyčia sudavė ne mažiau kaip du smūgius savo šeimos nariui – vyrui E. F. (E. F.) į galvą, tyčia vieną kartą vėduokle sudavė nukentėjusiajam į ranką, tyčia vieną kartą įspyrė nukentėjusiajam į pilvą, taip sukėlė E. F. fizinį skausmą. Tokia E. F. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Be to, byloje įrodyta, kad E. F. melagingai įskundė nekaltą asmenį (savo vyrą E. F.) kaip padariusį nusikalstamą veiką, dėl to jis pradėtas persekioti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ir pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, ir davė melagingus parodymus iki 2022 m. kovo 15 d. (kai buvo apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo akivaizdoje). Tokia E. F. veika kvalifikuotina pagal BK 236 straipsnio 1 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji E. F. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Nukentėjusiajam E. F. buvo surašytas ir įteiktas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jis informuotas apie galimybę šį sprendimą apskųsti. Prašymų, skundų negauta. Duodamas parodymus E. F. paaiškino, kad pretenzijų savo žmonai E. F. jis neturi.

Dėl E. F. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Pažymėtina, kad BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Tuo tarpu BK 236 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teismas, parinkdamas skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį kaltinamajai E. F., įvertina jo kaltės formą, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei stadiją. Teismas, atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji E. F., veikdama tiesiogine tyčia, padarė du nesunkius nusikaltimus, abu nusikaltimai baigti. Dėl kaltinamosios įvykdyto smurtinio nusikaltimo prieš šeimos narį nukentėjusysis E. F. patyrė fizinį skausmą, o dėl nusikaltimo teisingumui prieš nukentėjusįjį pradėtas baudžiamasis persekiojimas, ikiteisminio tyrimo metu jis patyrė laisvės suvaržymus – buvo laikinai sulaikytas, vėliau jam buvo paskirta kardomoji priemonė, jam buvo pareikštas įtarimas, jis buvo apklaustas kaip įtariamasis. Be to, teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei į tai, kad nėra nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją E. F. – yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini), pareiškimo duomenimis dirbanti, neteista. Esant pirmiau išdėstytų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad E. F. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtina viešųjų darbų bausmė, nustatant minimalų jos dydį, o už nusikaltimą, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, skirtina viešųjų darbų bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam. Teismo vertinimu, pagal E. F. asmenybę ir jos padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes, būtent tokios bausmės ir tik tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jos asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežtos bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, t. y. visiško sudėjimo būdu.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajai E. F. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad kaltinamoji E. F. yra neteista, jos smurtinis elgesys yra atsitiktinis, sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo jai skirti prokuroro prašomą baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72² straipsnyje – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

E. F. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai vieno mėnesio viešųjų darbų bausmę, įpareigojant ją neatlygintinai dirbti 10 val. per mėnesį visuomenės labui.

E. F. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai dviejų mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant ją neatlygintinai dirbti 10 val. per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas visiškai sudedant ir paskirti E. F. subendrintą trijų mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant ją neatlygintinai dirbti 10 val. per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. F. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jai galutinę dviejų mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant ją neatlygintinai dirbti 10 val. per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

1. Viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39–44 straipsniai. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

2. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

3. Vykdydama viešųjų darbų bausmę, probacijos tarnyba turi teisę:

1) kviesti nuteistąjį atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551);

2) neatlygintinai gauti iš valstybės, savivaldybių ir kitų institucijų, įstaigų, organizacijų valstybės informacinių išteklių duomenis ir dokumentus bei kitą informaciją, reikalingus viešųjų darbų bausmei įvykdyti, arba susipažinti su šia informacija;

3) tvarkyti nuteistųjų asmens duomenis;

4) sudaryti ir nutraukti sutartis su darbdaviais, pas kuriuos atliekama viešųjų darbų bausmė;

5) lankytis viešųjų darbų atlikimo vietose.

4. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.