- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-07-13
- Bylos Nr.
- 1A-323/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys, Elena Vainienė (pran.), Tomas Šeškauskas
- Nuteistasis
- R. S.
- Advokatai
- Stasė Kupčiūnienė, Jolanta Savickaitė
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. gynėjos advokatės Stasės Kupčiūnienės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Iš R. S. priteista 15 Lt turtinės žalos ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo V. K. bei 3467 Lt Valstybinei ligonių kasai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. nuteistas už tai, kad 2005 m. gruodžio 25 d., apie 23.30 val., A. L. bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, po asmeninio konflikto su nukentėjusiuoju V. K., turėdamas tikslą bei siekdamas nužudyti, tyčia virtuviniu peiliu du kartus smogė ant lovos gulinčiam V. K. į gyvybiškai svarbią kūno dalį – krūtinės dešinę pusę, tuo padarydamas durtines pjautines žaizdas krūtinės dešinėje pusėje, kepenų sužalojimą ir kraujo susikaupimą pilvaplėvės ertmėje, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą pavojingą gyvybei, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusysis jį nustūmęs iš kambario pabėgo, tai yra tyčia pasikėsino nužudyti V. K. .
Šalies argumentai
Nuteistojo R. S. gynėja apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį pakeisti: perkvalifikuoti R. S. nusikalstamą veiką iš BK 22 str. 1 d., 129 str. 1 d. į BK 135str. 1 d. ir sumažinti bausmę. Skunde nurodo, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Nuteistasis R. S. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad jis neturėjo tikslo nužudyti nukentėjusįjį V. K. . Įvykio metu nuteistasis ir nukentėjusysis buvo neblaivūs, tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu nukentėjusysis trenkė R. S. į sieną ir jam smogė. Po to jie vėl ginčijosi ir nuteistasis ginčo metu smogė 2 kartus nukentėjusiajam peiliu. Nuteistasis nebuvo pasiruošęs peilio kaip įrankio V. K. nužudymui, peilis buvo naudojamas užkandai pjaustyti ir buvo padėtas ant stalo. Šias aplinkybes patvirtino liudytojas A. L. . Nuteistasis R. S. ir nukentėjusysis V. K. buvo seniai pažįstami, jokių konfliktų tarp jų anksčiau nebuvo, todėl R. S. tikslo nužudyti V. K. neturėjo. Nukentėjusysis teisme pareiškė, kad jokio pykčio nuteistajam nejaučia, priima jo atsiprašymą ir jam atleidžia. Tai, apeliantės manymu, rodo, kad nuteistasis neturėjo motyvo nužudyti nukentėjusįjį. Liudytojas A. L. paaiškino, kad neblaivus nukentėjusysis būna agresyvaus charakterio. Be to, pats nukentėjusysis neneigė, kad būtent jis pradėjo muštynes.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo R. S. gynėja prašė nuteistojo gynėjos apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. S. gynėjos advokatės S. Kupčiūnienės apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus duomenis ir įvertino įrodymus nepažeisdamas BPK 20 str. reikalavimų. Teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindė byloje esančiu įrodymų visetu, nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė išvadas atitinkančias faktines aplinkybes.
Apeliantė savo skunde neginčija R. S. kaltės, tačiau nesutinka su jo veikos kvalifikavimu. Nurodo, kad nuteistasis neturėjo tikslo nužudyti nukentėjusįjį ir mano, kad jo nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 135 str. 1 d.
Kolegijos nuomone, apygardos teismo nuosprendyje išdėstytos motyvuotos išvados dėl R. S. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyti būtini nužudymo objektyvieji požymiai. Nustatyta, kad nuteistasis R.S. 2 kartus dūrė peiliu ant lovos gulinčiam nukentėjusiajam V. K. į gyvybiškai svarbią kūno dalį – krūtinės dešinę pusę, tuo padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą pavojingą gyvybei. Nuo šio sužalojimo V. K. nenumirė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo R. S. valios. Veikos kvalifikacijai, siekiant atriboti sunkų sveikatos sutrikdymą nuo pasikėsinimo nužudyti, lemiamą reikšmę turi tyčios rūšies nustatymas. Jei dėl kaltininko veikos buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, tačiau nukentėjusysis nemirė, veika, atsižvelgiant į tyčios rūšį, kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti pagal BK 22 ir 129 str. atitinkamas dalis arba kaip sunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 135 str. atitinkamas dalis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarime Nr. 46 ,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 6 p. nurodyta, kad apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, prieš nusikaltimą ir po jo padarymo. Šios aplinkybės yra konstatuotos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Byloje nustatyta, kad nusikaltimo padarymo įrankiu buvo panaudotas virtuvinis peilis, kurio ašmenys net apie 13 cm. Šiuo pavojingu, sunkiai kūną žalojančiu įrankiu, nuteistasis sudavė nukentėjusiajam du stiprius smūgius, sužalodamas jam gyvybei svarbius organus. Smūgius peiliu nuteistasis sudavė ant lovos gulėjusiam ir snaudusiam, dėl to pasipriešinti nespėjusiam, nukentėjusiajam. Nuteistojo veiksmai buvo intensyvūs ir nutrūko tik dėl to, kad nukentėjusysis po dviejų dūrių peiliu sugebėjo nustumti nuteistąjį bei užsidaryti vonios kambaryje. Po to nuteistasis dar bandė patekti į vonios kambarį, įvairiais žodžiais keikė ir grasino nukentėjusiajam. Būtent pagal šiuos kriterijus pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad R. S. pasirinkdamas nusikaltimo įrankį – virtuvinį peilį, bei smogdamas juo nukentėjusiajam du smūgius į gyvybiškai svarbią kūno vietą, aiškiai suvokė, kad tokiais veiksmais sukels nukentėjusiojo mirtį ir to norėjo, t.y. jis veikė turėdamas tiesioginę apibrėžtą tyčią atimti gyvybę V. K. Kolegijos nuomone, teismas, išsamiai ištyręs byloje esančius duomenis, teisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir tinkamai ją kvalifikavo pagal BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 1 d.
Apeliantė skunde nurodo, kad nuteistasis nebuvo pasiruošęs peilio kaip žudymo įrankio, tačiau nuteistasis ir nėra kaltinamas iš anksto suplanavęs nužudyti nukentėjusįjį, šis sumanymas nuteistajam kilo po jo ir nukentėjusiojo tarpusavio konflikto.
Nepagrįstas yra ir apeliantės skundo argumentas, kad nuteistasis smogė 2 kartus nukentėjusiajam peiliu ginčo metu. Tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojo A. L. parodymais nustatyta, kad prieš pat smūgius peiliu barnio ir muštynių tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo nebuvo.
Taip pat apeliantė skunde nurodo, kad nukentėjusysis atleido nukentėjusiajam, be to, pats nukentėjusysis pradėjo muštynes. Į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė skirdamas nuteistajam bausmę. Teismas pripažino, kad nuteistojo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys.
Apeliantė bausmės griežtumą siejo su tariamai neteisingu nuteistojo veikos kvalifikavimu. Kolegija, atmesdama apeliantės argumentus dėl nuteistojo veiksmų perkvalifikavimo, mano, jog nuteistajam už padarytą nusikaltimą paskirta tinkama bausmė. Nuteistajam paskirta minimali BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė ir švelninti paskirtą bausmę nėra įstatyminio pagrindo. Todėl nuteistojo gynėjos apeliacinis skundas atmetamas ir nuosprendis nekeičiamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo R. S. gynėjos advokatės Stasės Kupčiūnienės apeliacinį skundą atmesti.