Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Jurgita Ališauskaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. M. R. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei “Turto bankas” dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos B. M. R. (ikisantuokinė pavardė V.) brolis B. V., gim. (duomenys neskelbtini), kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2023 m. gegužės 15 d. pareiškimu dėl palikimo priėmimo kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės 1-ąjį notaro biurą dėl paveldėjimo, paveldėjimo bylos Nr. 40/2023. Mirusio pareiškėjos brolio B. V. sutuoktinė M. V., gimusi (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). B. V. su M. V. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu jie susilaukė sūnaus V. V., gimusio (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini). Po B. V. mirties liko butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 1/6 pastato - sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 0,0810 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su sodo pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kretingos rajono sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Po mamos M. V. mirties 3/8 minėto buto, 1/16 dalis sandėlio ir 3/8 žemės sklypo su sodo pastato, priėmus palikimą pagal įstatymą pagal 2019 m. gegužės 23 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr.1259, paveldėjo sūnus V. V.. Kretingos rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro 2023 m. gegužės 15 d. liudijimo reg. Nr. 100 duomenimis po V. V. mirties paveldėjimo byla Kretingos rajono savivaldybės 1-ajame notaro biure vedama nebuvo, palikėjo V. V. palikimas nėra priimtas, testamentų registre nėra įregistruotų jos palikimo priėmimo faktų. B. V. po sūnaus V. V. mirties nesikreipė į notarų biurą, nes kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų ir 2023 m. gegužės 5 d. medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų, buvo garbaus amžiaus, sirgo lėtinėmis ligomis, jis mirė praėjus trims mėnesiams po sūnaus mirties. B. V. po sūnaus V. V. mirties iki savo paties mirties gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini), naudojusi butui priklausančiu sandėliu, namų apyvokos reikmenimis, buities prietaisais bei kitais daiktais, mokėjo mokesčius ir rūpinosi po sūnaus mirties likusiu nekilnojamuoju turtu. Kitų paveldėtojų nėra. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pareiškimui neprieštaravo.

Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tokiu būdu palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio 2 dalies prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai, valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

CPK 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalimi, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; ir kt.).

Pareiškėjos brolis B. V. įstatymo nustatytu terminu nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo po palikėjo, sūnaus V. V. mirties. B. V. po sūnaus mirties faktiškai valdė palikėjui asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą, rūpinosi butu ir jame gyveno, prižiūrėjo sodo sklypą, mokėjo mokesčius. Tai patvirtina pareiškėjos į bylą pateikti mokėjimo kvitai ir pažymos iš SĮ „Kretingos komunalininkas“, UAB „Kretingos vandenys“, Kretingos sodininkų bendrijos „Draugystė“. Netikėti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, kad jos brolis po sūnaus mirties rūpinosi likusiu turtu, jį valdė ir prižiūrėjo, teismas neturi pagrindo. Iš teisme ištirtų rašytinių įrodymų teismas daro išvadą, kad B. V. faktiškai pradėdamas valdyti turtą po sūnaus V. V. mirties, priėmė jo palikimą, todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą, tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Įpėdinis, priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. V., miręs (duomenys neskelbtini), po sūnaus V. V. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė atsiradusį palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. V., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), priėmė po sūnaus V. V., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.