- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-02
- Bylos Nr.
- AN2-33-360/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00131-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. V.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto V. V. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021-11-19 nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. 2021-08-26 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucijos) Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo V. K. nutarimu V. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį 170 Eur bauda, paskiriant administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesių terminui, už tai, kad 2021-08-04, 21.31 valandą, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „Audi A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), važiuodamas per sankryžą šalutiniu keliu, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui „Mercedes Benz“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) dėl to sukėlė pavojingą situaciją priversdamas automobilio „Mercedes Benz“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotoją staiga keisti važiavimo greitį ir kryptį, dėl ko automobilis nuvažiavo nuo kelio, užvažiavo ant šaligatvio, atsitrenkė į šviesoforo stulpą ir akmeninę tvorą, tuo V. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8, 9, 154 punktų reikalavimus. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. V. ne teismo tvarka priimtą nutarimą apskundė apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021-11-19 nutartimi V. V. skundas netenkintas ir nutarimas paliktas nepakeistas.
Šalies argumentai
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį bei Institucijos nutarimą ir bylą nutraukti.
3.1. Nurodo, kad apžiūrėjus įvykio vietą, matyti, jog šioje situacijoje yra logiškų nesutapimų. Jei jis būtų užkirtęs galimybę važiuoti tiesiai ta kelio juosta, kuria važiavo nukentėjusysis, jis niekaip nebūtų galėjęs atsitrenkti į tą šviesoforą, kuris yra palei tą kelią kitoje sankryžos pusėje, nekliudęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilio, kuris turėtų stovėti skersai tos kelio juostos, kuria tariamai nukentėjusysis negalėjo pravažiuoti dėl kliūties. Tai reiškia, jog esant situacijai, kuomet automobilis užkerta kelią, kuriuo važiuoja transporto priemonė, kuriai sutrukdoma važiuoti, ji gali keisti važiavimo kryptį tik taip, jog kliudo kliūtį (automobilį, kuris sutrukdo) arba pakeičia važiavimo kryptį siekdama išvengti kliūties ankščiau tos kliūties arba tokiu kampu, jog tos kliūties nekliudytų. Tai reiškia, jog bet kuriuo atveju nebuvo galimybės atsitrenkti į stulpą, kuris yra tiesiai palei važiavimo kryptį, kuria neva nubuvo galimybės važiuoti dėl atsiradusios kliūties.
3.2. Apeliantas teigia, jog teismas, išnagrinėjęs byla, padarė tas pačias logines klaidas, t. y. vienu metu nurodo, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilis užkirto kelią ir dėl to nukentėjusysis atsitrenkė į šviesoforo stulpą, tačiau tuo pat metu nurodo, jog nukentėjusiojo automobilis pravažiavo pro administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilio priekį jo nekliudydamas. Net ir esant tokiam loginiam neatitikimui, teismas padarė išvadą, jog šioms aplinkybėms išsiaiškinti ir neatitikimams pašalinti nereikia ekspertizės (eksperimento). Tokia teismo pozicija nesuderinama su sveika logika bei teisingumo sistemoje vyraujančiais principais, inter alia, in dubio pro reo principu, kuris įpareigoja teismą visas abejones dėl kaltės įrodymo vertinti kaltinamojo naudai.
3.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog V. V. iš šalutinio kelio įvažiavo į sankryžą, kuri kertasi su pagrindiniu keliu, kuris turi dvi eismo juostas, o tai reiškia, jog jis, būdamas pirmojoje juostoje, nelaikomas kliūtimi kitoje eismo juostoje, jei jis į tą juostą neįvažiuoja, o praleidžia ja važiuojančias transporto priemones. Šiuo atveju matyti, jog būtent taip ir buvo. Tą liudija ir pats įvykis, t. y. asmuo, kuris važiavo kelio juosta dešiniau, o jis, V. V., stovėjo kitoje kelio juostoje (kairiau nukentėjusio), automobilio nesuvaldė ir atsitrenkė į tos pačios krypties šviesoforo stulpą kitoje sankryžoje nekliudęs apelianto automobilio. T. y. pralėkė pro jo automobilį, kuris stovėjo kitoje kelio juostoje. Teismas skundžiamojoje nutartyje nurodo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė administracinį nusižengimą įvažiuodamas į sankryžą, tačiau nenurodo, kokį teisės aktą jis pažeidė, juolab, kad toks pažeidimas, kaip minėta aukščiau, nesukėlė tokių padarinių, kurių sukėlimu yra kaltinamas V. V.. Apelianto teigimu, jis, įvažiuodamas į sankryžą, nesiekė kliudyti eismo toje juostoje, kurioje buvo nukentėjusysis, o atvirkščiai, stabtelėjo jį praleisti, tačiau dėl nežinomų priežasčių pastarasis trenkėsi į stulpą. KET 154 punktas nurodo, jog nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Šiuo atveju taip ir buvo, jis, V. V., davė kelią (neįvažiavo į tą kelią). Taisyklės nedraudžia, esant kelioms eismo juostoms, įvažiuoti į laisvą kelio juostą ir palaukti kol pravažiuos kita kelio juosta važiuojantis automobilis. Tai reiškia, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepažeidė jokių KET ir buvo nubaustas nepagrįstai.
Atsiliepimas
4. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. V. apeliaciniame skunde nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, neturi pagrindo spręsti, jog apylinkės teismo sprendimas nepagrįstas.
6. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. Apygardos teismas, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, pripažįsta, jog apylinkės teismas aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Šiuo konkrečiu atveju, apylinkės teismas, išnagrinėjęs V. V. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, aptarė įrodymus, juos tarpusavyje sugretino, išvadas išsamiai motyvavo. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu, laikydamas jį nelogišku, nėra pagrindas nepritarti apylinkės teismo sprendimui.
8. V. V. neneigia, jog byloje nustatytu laiku ir vietoje, iš šalutinio kelio važiavo per sankryžą, tačiau teigia, jog kliūties nukentėjusiojo automobiliui nesudarė, nes stabtelėjo jo praleisti pirmojoje eismo juostoje, o nukentėjusysis automobiliu važiavo tos pačios krypties antrąja eismo juosta, tačiau automobilio nesuvaldė ir atsitrenkė į tos pačios krypties šviesoforo stulpą kitoje sankryžoje, nekliudęs apelianto automobilio. Apygardos teismas šiuos apelianto argumentus vertina kaip gynybinę poziciją siekiant sušvelninti savo atsakomybę. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog analogiškos gynybinės pozicijos apeliantas laikėsi ir apylinkės teisme ir ji motyvuotai paneigta skundžiamame apylinkės teismo sprendime, su kurio motyvais apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti.
9. V. V. nubaustas dėl KET 8, 9 ir 154 punktų pažeidimų. KET 8 punktas įpareigoja vairuotojus atsižvelgti į kelio ženklus, kelio ženklinimą bei šviesoforo ar reguliuotojo signalus. KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 154 punkte nurodoma, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Įrodymų visuma leidžia pagrįstai spręsti, jog V. V. aptartų KET reikalavimų nepaisė.
10. Nukentėjusysis M. Š. 2021-08-04 paaiškinime nurodė, kad jam vairuojant automobilį „Mersedes Benz“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve pagrindiniu keliu, iš šalutinės (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) įvažinėjo taksi automobilis „Audi“. Pamatęs iš šalutinio kelio į sankryžą staiga įvažiavusį automobilį, jis vairuojamą automobilį pradėjo stabdyti, keitė važiavimo kryptį ir nuvažiavo nuo kelio ant šaligatvio, atsitrenkė į šviesoforo stulpą ir akmeninę tvorą. Nukentėjusiojo paaiškinimą nuosekliai atitinka ir vaizdo įrašas, kuriame nors ir nėra matomas visas bendras įvykio vaizdas, tačiau, kaip teisingai akcentuota ir skundžiamoje nutartyje, visgi aiškiai matomas automobilis „Audi A6“, jo judėjimas, sustojimo momentas, taip pat ir automobilio „Mercedes Benz“ įvažiavimas į sankryžą. Apygardos teismas, susipažinęs su vaizdo įrašu, visiškai sutinka su apylinkės teismo išdėstytu vaizdo įrašo aprašymu. Vaizdo įraše matyti, kad automobilis „Audi A6“ visiškai įvažiuoja į sankryžą, juda toliau iki to momento, kai ties „Audi A6“ automobilio priekiu matomas parvažiuojantis „Mercedes Benz“ automobilis, ir visiškai sustoja, kai automobilis „Mercedes Benz“ pakeitęs važiavimo kryptį jau pravažiuoja stovintį „Audi A6“ automobilį bei galiausiai atsitrenkia į šviesoforo stulpą. Aptartus duomenis visiškai atitinka pareigūno R. B. tarnybinis pranešimas ir bylos medžiagoje esanti eismo įvykio vietos schema, kurioje pažymėtos transporto priemonių judėjimo trajektorijos. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. V. pasirašė, jog su schema ir eismo įvykio aplinkybėmis sutinka, pastabų nepareiškė. Nors rašytiniame paaiškinime V. V. teigė, kad iš šalutinio kelio įvažiuodamas į pagrindinį kelią iš tolo matė pagrindiniu keliu važiuojančius automobilius ir manydamas, kad spės manevrą užbaigti (pravažiuoti sankryžą) saugiai, įvažiavo į sankryžą iki ašinės linijos ir pristabdė, jog praleistų iš dešinės pusės, pagrindiniu keliu, dideliu greičiu parvažiuojantį automobilį „Mercedes Benz“, kuriam pravažiuoti buvo pakankamai kelio juostos, tačiau tai nepaneigia aptartų įrodymų bei tik parodo, jog apeliantas elgėsi nerūpestingai. Būtent įrodymų visuma leidžia pagrįstai teigti, jog iš šalutinio kelio įvažiavęs į sankryžą V. V. nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, nedavė kelio kito eismo dalyvio vairuojamai prie sankryžos pagrindiniu keliu artėjusiai transporto priemonei. Tai, jog nukentėjusysis nekliudė apelianto automobilio, nešalina V. V. atsakomybės. Pats apeliantas pripažįsta įvažiavęs į nukentėjusiojo judėjimo kryptimi einančią vieną juostą, tačiau, pasak apelianto, nukentėjusysis esą galėjo toliau pravažiuoti antrąja eismo juosta, tačiau toks įvažiavimas į sankryžą iš šalutinio kelio prieš pagrindiniu keliu atvažiuojančias transporto priemones, matant, jog sankryžos nebus galima kirsti dėl pagrindiniu keliu važiuojančių automobilių, nesuderinamas su KET reikalavimais ir pagrįstai įvertintas kaip keliantis pavojingą situaciją, dėl kurios nukentėjusysis staiga keitė važiavimo kryptį bei nuvažiavo nuo kelio. Todėl V. V. pagrįstai nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį dėl KET pažeidimo, sukėlusio pavojingą situaciją.
11. Apeliaciniame skunde V. V. vertina, jog eismo įvykio aplinkybėms išsiaiškinti ir neatitikimams pašalinti reikia ekspertizės (eksperimento). Kaip matyti iš bylos medžiagos, tokį klausimą apeliantas kėlė ir apylinkės teisme ir dėl to motyvuotai pasisakyta skundžiamoje nutartyje. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamos nutarties argumentais, jog eismo įvykio aplinkybės yra aiškios, o įrodymų visuma patvirtina V. V. kaltę. Tai, jog apeliantas savaip vertina eismo įvykį, nėra pagrindas skirti ekspertizę. Duomenų turi būti surinkta tiek, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių nei dėl nusižengimo aplinkybių, nei dėl asmens kaltės. Šioje byloje surinkti duomenys leidžia priimti motyvuotą, pagrįstą procesinį sprendimą, jog nagrinėjamu atveju V. V. yra pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.
12. Taigi apygardos teismas, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, pripažįsta, jog apylinkės teismas ANK nuostatų dėl įrodymų vertinimo nepažeidė. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Šiuo konkrečiu atveju, nagrinėdamas V. V. skundą dėl Institucijos nutarimo, apylinkės teismas įvertino ištirtus įrodymus, išvadas išsamiai motyvavo, nutartyje jokių prieštaravimų nėra.
13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti apylinkės teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Palikti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021-11-19 nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.