Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2018-03-09 · Administracinė byla Nr. A-3774-261/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-09
Bylos Nr.
A-3774-261/2018
Teisminio proceso Nr.
4-45-3-00006-2018-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Romanas Klišauskas
Advokatai
Vilis Žilionis
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-3774-261/2018Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00006-2018-3Procesinio sprendimo kategorija 8.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Julijai Krinickienei,dalyvaujant užsieniečio atstovui advokatui Viliui Žilioniui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Natalijai Ivanovskai,

vertėjai Astai Kvietkauskaitei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. sausio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl užsieniečio H. K. sulaikymo persvarstymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu dėl užsieniečio sulaikymo persvarstymo. Centras teigė, kad yra didelė tikimybė, jog, netaikant sulaikymo, užsienietis vėl bandys neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes. Akivaizdu, kad užsienietis antrą kartą prieglobsčio prašymą pateikė siekdamas sutrukdyti įvykdyti sprendimą dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini). Todėl Centras prašė taikyti užsieniečiui sulaikymą pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas).Teismo posėdyje užsieniečio atstovas prašė Centro teikimo netenkinti, nes užsieniečio asmens tapatybė nustatyta, jis nedaro teisės pažeidimų, nėra Įstatyme numatytų užsieniečio sulaikymo pagrindų. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas ir yra pateikęs skundą teismui dėl Migracijos departamento 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. (15/6-12)15PR-310 nenagrinėti jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo. Atstovas prašė taikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti jį Centre netaikant jam judėjimo laisvės apribojimų.

II.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2018 m. sausio 23 d. sprendimu Centro teikimą patenkino iš dalies – pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimą dėl užsieniečio sulaikymo ir taikė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2018 m. kovo 22 d.Teismas pažymėjo, užsieniečio asmens tapatybė yra nustatyta. Byloje nepateikta duomenų, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Nors užsienietis Migracijos departamento 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. (15/6-5) 12PR-142 neskundė, vėliau pakartotinai kreipėsi dėl prieglobsčio jam suteikimo ir Migracijos departamentui priėmus 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. (15/6-12)15PR-310 nenagrinėti jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo šį sprendimą apskundė teismui, teismo nuomone, šias aplinkybes vienareikšmiškai negalima vertinti kaip piktnaudžiavimą prieglobsčio procedūra ir bandymą išvengti sprendimo dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymo. Atsižvelgęs į tai, kad galutinis sprendimas dėl užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nėra priimtas, teismas vertino, kad šiuo atveju nėra būtinybės laikyti užsienietį suimtą, nes užsieniečio teisinis statusas gali būti nustatomas ir jam esant nesuimtam. Todėl, teismo nuomone, yra pagrindas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimu užsieniečiui taikytą sulaikymą ir užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti jį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

III.

Centras padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir palikti užsieniečiui taikytą sulaikymą.Centras nurodo, kad užsienietis antrą kartą pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo tik tam, kad būtų sustabdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo, o jis vėl įgytų privilegijas, teikiamas prieglobsčio paprašiusiems asmenims, viena iš kurių – galimybė nevaržomai judėti po Lietuvos Respublikos teritoriją. Gavęs tokią galimybę, užsienietis 2018 m. vasario 10 d. išėjo Centro ir iki šiol negrįžo. Centro nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos aplinkybes, nepakankamai skyrė dėmesio užsieniečio elgesio vertinimui. Užsieniečio elgesys bylojo apie tai, kad jis bet kokiais būdais, bet kokiomis priemonėmis siekė išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jo tikslas buvo likti Europos Sąjungos teritorijoje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sulaikymo užsieniečiui taikymo persvarstymo klausimo.Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 115 straipsnio 2 dalies 5 punktu, vietoj sulaikymo pritaikė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2018 m. kovo 22 d.Centras padavė apeliacinį skundą, kuriuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Centro teigimu, užsieniečiui nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti sulaikymą.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad užsienietis, 2016 metais turėdamas vienkartinę Šengeno vizą sporto tikslais atvykti į Lietuvos Respubliką, su minėta viza išvyko į (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. rugpjūčio 30 d. buvo grąžintas pagal Dublino III Reglamentą iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką. Užsienietis iš pradžių grąžintas į Lietuvą pateikė raštišką prašymą atsisakyti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išreiškė norą grįžti namo, tačiau po kelių valandų pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo (asmens b. l. 2, 4). Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. (15/6-5)12PR-142 (asmens b. l. 12–14) užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikė, kadangi prieglobsčio pasiprašiusio asmens prašyme pateikti motyvai neatitiko Įstatymo 86 ir 87 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. priėmė sprendimą (asmens b. l. 19–21) sulaikyti užsienietį Centre iki 2017 m. gruodžio 13 d. Migracijos departamentas 2017 m. gruodžio 6 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-3)1U-108 (asmens b. l. 37–40), kuriuo nuspręsta išsiųsti užsienietį iš Lietuvos į jo kilmės valstybę. Užsienietis 2018 m. gruodžio 8 d. vežamas į teismo posėdį elgėsi agresyviai, muistėsi ir galiausiai bandė pabėgti nuo jį saugančių pareigūnų, užsienietį nuramino tik atvykę policijos pareigūnai (asmens b. l. 41). Švenčionių rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimu (asmens b. l. 48–49) pratęsė užsieniečio sulaikymą Centre iki 2018 m. kovo 13 d. Užsienietis pakartotinai pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. (15/6-12)15PR-310 (asmens b. l. 50) atsisakė nagrinėti užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį, kadangi minėtas asmuo nepateikė jokių naujų esminių motyvų, kurie nebuvo išnagrinėti priimant 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. (15/6-5) 12PR-142 ir kurie reikalauja atlikti naują tyrimą bei vertinti, ar šie motyvai pagrindžia prašymą suteikti prieglobstį. Šį sprendimą užsienietis apskundė teismui. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra.Iš nustatytų aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad užsienietis atsiradus galimybei dar kartą nebandytų išvykti iš Lietuvos Respublikos. Šią poziciją papildomai patvirtina ir pirmosios instancijos teismui buvusi dar nežinoma aplinkybė apie tai, kad užsienietis 2018 m. vasario 10 d. išėjo iš Centro ir iki šiol negrįžo (asmens b. l. 58). Teisėjų kolegija turi rimtą pagrindą manyti, kad užsienietis teikdamas prieglobsčio prašymus siekė trukdyti procedūroms dėl jo išsiuntimo į kilmės valstybę. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, sulaikymas nagrinėjamu atveju yra objektyviai būtina priemonė siekiant užtikrinti, kad galutinis sprendimas dėl užsieniečio būtų įvykdytas. Taikant tik alternatyvią sulaikymui priemonę (Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punktas) akivaizdu, kad minėtas tikslas bus nepasiektas. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamu sprendimu užsieniečiui taikytą sulaikymą pakeitė alternatyvia sulaikymui priemone. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas, vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 3 punktu, taikyti užsieniečiui sulaikymą, kurio terminas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimu buvo pratęstas iki 2018 m. kovo 13 d.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, užsieniečiui Centro žinioje atsiradus po sulaikymo termino pabaigos (t. y. po 2018 m. kovo 13 d.), Centras turi teisę kreiptis su teikimu į apylinkės teismą dėl sulaikymo taikymo užsieniečiui (Įstatymo 116 straipsnio 1 dalis).Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pritaikęs pareiškėjui alternatyvią sulaikymui priemonę, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Todėl Centro apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, paliekant užsieniečiui taikytą sulaikymą, kurio terminas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimu buvo pratęstas iki 2018 m. kovo 13 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą tenkinti

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. sausio 23 d. sprendimą pakeisti ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti – palikti užsieniečiui taikytą sulaikymą, kurio terminas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimu buvo pratęstas iki 2018 m. kovo 13 d.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysRomanas KlišauskasGintaras Kryževičius