Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. R. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas:

pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 223 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes šiuo nuosprendžiu subendrino tarpusavyje ir su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 245 straipsniu paskirta bausme – 15 MGL (1 950 Lt) dydžio bauda subendrino apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, nustatė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

D. R. dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Iš nuteistojo D. R. priteista 3 600 Lt turtinei nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. K. padarytai žalai atlyginti.

Iš nuteistojo D. R. priteista 1 200 Lt turtinei nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. V. padarytai žalai atlyginti.

Iš nuteistojo D. R. priteista 34 000 Lt turtinei nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. Z. padarytai žalai atlyginti.

Iš nuteistojo D. R. priteista 2 000 Lt neturtinei, 29 800 Lt turtinei ir nuo šios sumos 5 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojant nuo G. P. pareiškimo padavimo, t. y. 2007 m. spalio 7 d. (5 t., b. l. 197) nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. P. padarytai žalai atlyginti ir 1 000 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. B. (15 000 Lt), V. M. (32 192,09 Lt), D. L. (20 000 Lt), V. S. (12 050 Lt), I. S. (12 100 Lt), D. Š. (48 000 Lt), R. A. (46 800 Lt), V. R. (70 000 Lt), R. R. (65 000 Lt), V. G. (8 000 Lt), G. S. (10 000 Lt), G. P. (8 000 Lt) ir V. V. (5 800 Lt) civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į D. R. turtą: žemės sklypą (duomenys neskelbtini).; pastatą-sodo namelį, (duomenys neskelbtini).; žemės sklypą (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. nuteistas už tai, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 16 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 dalis būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka, o nuo 2003 m. gruodžio 30 d. pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575) 28 straipsnio 2 punktą (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1915 redakcija) už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku, nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 m. kovo 6 d. apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini)teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini)veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2006-2007 metais, o būtent:

nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, kuriose nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų nurodančių, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 12 straipsnio 4 dalies (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1914 redakcija, kuri galioja nuo 2003 m. gruodžio 30 d.) nuostatų, kuriose nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose – neįformino ir neįrašė į 2006 metų veiklos buhalterinę apskaitą ūkinių operacijų už atliktus darbus pagal sudarytas statybos rangos sutartis, pristatytas statybines medžiagas, bei parduotus mobilius namelius: A. B. už 6 000 Lt, R. N. už 20 000 Lt, A. J. už 7 200 Lt, D. L. už 36 000 Lt, V. V. už 12 400 Lt, G. M. už 4 300 Lt, V. S. už 14 350 Lt, I. S. už 6 000 Lt, L. V. ir V. V. už 9 000 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) už 45 767 Lt, A. G. už 30 000 Lt, D. Š. (buvusi Ž.) už 63 000 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) už 210 000 Lt, V. R. už 30 000 Lt, D. S. už 10 000 Lt, A. Z. už 5 852,88 Lt, iš viso už 509 869,88 Lt;

nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, kuriose nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų nurodančių, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 12 straipsnio 4 dalies nuostatų, kuriose nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, 16 straipsnio 1 dalies nuostatų – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų ,,Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 3 punkto reikalavimų – pinigai į kasą iš ūkio subjektų, gyventojų priimami pagal kasos pajamų orderį, 16 punkto reikalavimų – visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą, 2006–2007 metais, neišrašydamas pinigų paėmimą patvirtinančių dokumentų paėmė iš įmonės užsakovų avansines įmokas 2006 m.: iš S. G. – 10 000 Lt, K. K. – 47 600 Lt, V. K. – 10 600 Lt, R. N. – 20 000 Lt, A. J. – 7 200 Lt, K. B. P. – 3 000 Lt, D. L. – 2 000 Lt, V. V. – 1 200 Lt, D. Z. – 34 000 Lt, A. G. – 65 500 Lt, S. V. – 497 Lt, D. S. – 10 000 Lt, A. Z. – 5 852,88 Lt, iš viso 2006 metais 217 449,88 Lt, 2007 m.: iš S. V. – 2 500 Lt, R. V. – 700 Lt, V. P. – 2 800 Lt, G. P. – 27 000 Lt, iš viso 2007 metais 33 000 Lt;

nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies nuostatų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų ,,Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 4 punkto, 16 punkto reikalavimų, neįformino ir neįrašė į 2006–2007 metų veiklos buhalterinę apskaitą ūkinių operacijų, kai grąžino įmokas klientams: L. D. – 30 000 Lt, V. K. – 2 000 Lt, K. B. P. – 3 000 Lt, S. M. – 4 000 Lt, V. K. – 5 000 Lt, iš viso grąžino 44 000 Lt.

Be to, D. R. nuteistas už tai, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini)direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 16 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 dalis būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka, o nuo 2003 m. gruodžio 30 d. pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575) 28 straipsnio 2 punktą (2003 m. gruodžio 18 d. LR įstatymo Nr. IX-1915 redakcija) už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku, aplaidžiai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini)teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini)veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2006 metais, o būtent:

nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 13 straipsnio, 2 straipsnio reikalavimų, t. y. 2006 metais į UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos registrus įtraukė 3 PVM sąskaitas faktūras – 2006 m. rugpjūčio 18 d. išrašytą J. K. PVM sąskaitą faktūrą KRI Nr. 000010 už 10 030 Lt, 2006 m. rugpjūčio 1 d. išrašytą A. P. PVM sąskaitą faktūrą KRI Nr. 000008 už 10 030 Lt, 2006 m. rugpjūčio 9 d. išrašytą R. B. sąskaitą faktūrą Nr. KRI 000009 už 10 030 Lt, kuriose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį ir jose nurodyti rekvizitai nepatvirtina ūkinės operacijos tapatumo.

Be to, D. R. nuteistas už tai, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 3 d. iki 2007 m. kovo 6 d., kaip atskaitingas asmuo iš bendrovės kasos avansu ūkio išlaidoms gavo piniginių lėšų ir iš klientų pagal sudarytas statybos rangos sutartis priėmė avansines įmokas ir apmokėjimus už atliktus darbus neišrašydamas pinigų priėmimo dokumentų:

2005 m. rugpjūčio 3 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 01 avansu ūkio išlaidoms gavo 3 800 Lt, 2005 m. rugpjūčio 4 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 02 – 4 400 Lt, 2005 m. rugpjūčio 9 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 03 – 1 000 Lt, 2005 m. rugpjūčio 23 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 05 – 1 500 Lt, 2005 m. rugpjūčio 24 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 06 – 1 500 Lt, 2005 m. rugsėjo 9 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 09 – 2 230 Lt, 2005 m. lapkričio 10 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 10 – 2 801,02 Lt, 2005 m. lapkričio 24 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 11 – 750 Lt, 2005 m. gruodžio 29 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 19 – 12 015,49 Lt, iš viso per 2005 metus gavo 29 996,51 Lt, iš jų juridinę galią turinčiais dokumentais išlaidas pateisino dėl 18 770,64 Lt, o nepateisino – 11 225,87 Lt;

2006 m. sausio 31 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 01 avansu ūkio išlaidoms gavo 8 000 Lt, 2006 m. vasario 6 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 16 – 1 100 Lt, 2006 m. vasario 23 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 7 – 2 385,29 Lt, 2006 m. kovo 3 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 9 – 9 000 Lt, 2006 m. kovo 6 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 10 – 3 000 Lt, 2006 m. kovo 27 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 11 – 8 415,22 Lt, 2006 m. kovo 29 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 12 – 9 500 Lt, 2006 m. kovo 30 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 13 – 9 800 Lt, 2006 m. kovo 31 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 14 – 9 800 Lt, 2006 m. balandžio 4 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 16 – 10 000 Lt, 2006 m. gegužės 12 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 18 – 9 500 Lt, 2006 m. liepos 27 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 31 – 27 035,30 Lt, 2006 m. rugpjūčio 11 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 32 – 41 800 Lt, 2006 m. rugpjūčio 28 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 36 – 11 500 Lt, 2006 m. rugpjūčio 31 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 38 – 24 000 Lt, 2006 m. rugsėjo 18 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 43 – 63 500 Lt, 2006 m. rugsėjo 22 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 45 – 25 000 Lt, 2006 m. rugsėjo 25 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 46 – 20 000 Lt, 2006 m. rugsėjo 28 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 47 – 38 000 Lt, 2006 m. spalio 13 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 48 – 22 980 Lt, 2006 m. spalio 20 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 53 – 20 000 Lt, 2006 m. spalio 30 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 58 – 10 053,66 Lt, 2006 m. lapkričio 2 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 59 – 51 769,35 Lt, 2006 m. gruodžio 4 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 71 – 15 663,04 Lt, 2006 m. gruodžio 31 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 77 – 47 556,35 Lt, iš viso per 2006 metus gavo 499 358,21 Lt, iš jų juridinę galią turinčiais dokumentais išlaidas pateisino dėl 241 225,12 Lt, o nepateisino – 258 133,09 Lt;

2007 m. sausio 9 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 01 avansu ūkio išlaidoms gavo 26 000 Lt, iš jų juridinę galią turinčiais dokumentais išlaidas pateisino dėl 15 682,45 Lt, o nepateisino – 10 317,55 Lt;

pagal sudarytas statybos rangos sutartis priėmė avansines įmokas: 2006 metais iš S. G. priėmė 10 000 Lt, K. K. – 47 600 Lt, V. K. – 10 600 Lt, R. N. – 20 000 Lt, A. J. – 7 200 Lt, K. B. P. – 3 000 Lt, V. V. – 1 200 Lt, D. Z. – 34 000 Lt, A. G. – 65 500 Lt, S. V. – 497 Lt, D. S. – 10 000 Lt, A. Z. – 5 852,88 Lt, iš viso per 2006 metus – 215 449,88 Lt, 2007 metais iš S. V. priėmė 2 500 Lt, R. V. – 700 Lt, V. P. – 2 800 Lt, G. P. – 27 000 Lt, iš viso per 2007 metus – 33 000 Lt, o per 2006–2007 metus – 248 449,88 Lt, iš jų 116 240 Lt grąžino: 2006 metais L. D. grąžino 30 000 Lt, 2007 metais V. K. – 7 000 Lt, K. B. P. – 3 000 Lt, S. M. – 4 000 Lt, R. V. – 36 240 Lt, R. V. – 36 000 Lt.

Taip D. R. per 2005–2007 metus pasisavino iš bendrovės kasos avansu ūkio išlaidoms gautų 279 676,51 Lt ir iš klientų paimtų avansinių įmokų ir apmokėjimų už atliktus darbus 132 209,88 Lt. Iš viso D. R. pasisavino jam patikėtą svetimą didelės vertės turtą – 411 886,39 Lt.

D. R. buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, suklastojo 6 PVM sąskaitas faktūras, o būtent:

2006 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje KRI Nr. 000015 išrašytoje R. M. 60 000 Lt sumai, 2006 m. birželio 2 d. PVM sąskaitoje faktūroje KRI Nr. 000006 išrašytoje C. S. B. 16 800,01 Lt sumai, 2007 m. sausio 10 d. PVM sąskaitoje faktūroje KRI Nr. 000019 išrašytoje A. G. 10 030 Lt sumai, 2006 m. rugpjūčio 18 d. PVM sąskaitoje faktūroje KRI Nr. 000010 išrašytoje J. K. 10 030 Lt sumai, 2006 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitoje faktūroje KRI Nr. 000008 išrašytoje A. P. 10 030 Lt sumai, 2006 m. rugpjūčio 9 d. sąskaitoje faktūroje KRI Nr. 000009 išrašytoje R. B. 10 030 Lt sumai, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinės operacijos turinį, po ko D. R. patvirtinus šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis savo parašu, suklastojo tikrus dokumentus 2006 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą KRI Nr. 000015 išrašytą R. M. , 2006 m. birželio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą KRI Nr. 000006 išrašytą C. S. B., 2007 m. sausio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą KRI Nr. 000019 išrašytą A. G. , 2006 m. rugpjūčio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą KRI Nr. 000010 išrašytą J. K. , 2006 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą KRI Nr. 000008 išrašytą A. P. , 2006 m. rugpjūčio 9 d. sąskaitą faktūrą KRI Nr. 000009 išrašytą R. B. .

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. R. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadarė nusikalstamos veikos, kuri turėtų nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį baudžiamąją bylą perduoti prokurorui, nes surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, o tai trukdė teisingai išnagrinėti bylą.

D. R. savo apeliaciniame skunde cituoja nuosprendžio nustatomąją dalį, kuria nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 3 d. iki 2007 m. kovo 6 d., kaip atskaitingas asmuo iš bendrovės kasos avansu ūkio išlaidoms gavo piniginių lėšų ir iš klientų pagal sudarytas statybos rangos sutartis priėmė avansines įmokas ir apmokėjimus už atliktus darbus neišrašydamas pinigų priėmimo dokumentų ir teigia, kad šis kaltinimas yra nepagrįstas, paremtas tik prielaidomis, nepilnai byloje ištirtomis faktinėmis aplinkybėmis. Nurodo, kad kaip direktorius gaudavo pinigų ūkinėms išlaidoms, pinigų išdavimas būdavo įforminamas kasos išlaidų orderiu, todėl neturėjo tikslo nuslėpti pinigų gavimo. Sutinka, kad ne visos paimtos iš kasos piniginės lėšos pateisintos, tačiau jis jų nepasisavino. Už šias lėšas pirko statybines medžiagas, kurios buvo naudojamos pagal sutartis numatytiems darbams, mokėjo darbininkams atlyginimą ir pan. Bankroto bylos iškėlimo dieną liko nemažai pradėtų ir nebaigtų statybos objektų, kurių sąnaudos nebuvo suskaičiuotos. Liudytojai ir nukentėjusieji, pas kuriuos liko šie atlikti darbai, menkina jų vertę, todėl ir liko didelė dalis nepateisintų lėšų. Be to, bendrovėje buvo dar du akcininkai – G. C. ir R. H. , kurių iniciatyva ir kapitalu buvo įregistruota bendrovė. Jie (G. C. ir R. H. ) kontroliavo ir dalyvavo bendrovės veikloje, dažnai atvykdavo į Lietuvą, sprendimus priimdavo bendrai. Pasitikėjo šiais žmonėmis, todėl iš kasos paimtus pinigus duodavo ir akcininkams, kad jie nupirktų prekes Anglijoje ir jas atsiųstu su įsigijimo dokumentais. Pažymi, kad bankroto bylos iškėlimo dieną pas R. H. buvo likę piniginių lėšų, todėl prašė teismo šį asmenį iškviesti ir apklausti, tačiau prašymas buvo netenkintas. R. H. yra žinoma apie jam iškeltą baudžiamąją bylą ir šis pažadėjo, kad atsiskaitys su klientais.

Mano, kad žalos atlyginimas iš jo priteistas nepagrįstai, nes inkriminuotame bendrovės turto pasisavinime į jo sąskaitą pervesti pinigai pripažinti UAB (duomenys neskelbtini) turtu, todėl jų žalos atlyginimas turi būti pripažintas UAB (duomenys neskelbtini) prievole. Be to, nepagrįstai G. P. priteisė palūkanas ir neturtinės žalos atlyginimą, nes nėra priežastinio ryšio tarp šios žalos ir jam inkriminuotos turto pasisavinimo veikos, t. y. jis kaltinamas pasisavinęs UAB(duomenys neskelbtini) o ne G. P. , turtą. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37, 6.210 ir 6.249 straipsnio 1 dalį ir BPK 109 straipsnį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė D. R. apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. R. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, juos išsamiai išanalizavęs ir vadovaudamasis įstatymo reikalavimais įvertinęs, teisėjų kolegijos nuomone, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Nuosprendyje išdėstytos ir motyvuotos teismo išvados leidžia teigti, kad nuteistojo kaltė, jo tyčia, nusikalstamų veikų kvalifikacija pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį yra teisingos. Apeliantas nepagrįstai ir nemotyvuotai nurodo, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų. Toks nuteistojo teiginys yra deklaratyvus.

Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su nuosprendyje išdėstytais motyvais ir argumentais dėl turto pasisavinimo (BK 183 straipsnis), o dėl BK 222 straipsnio 1 dalies ir 223 straipsnio 1 dalies bylą prašo perduoti prokurorui. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pateikė pakankamai išsamią įrodymų analizę. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, jo parodymus patvirtino liudytojai A. J. , K. B. P., G. P. , S. M. , J. G. , A. G. , S. G. , R. M. , T. S. , nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai V. M. , D. L. , V. S. , I. S. , V. V. , D. Š. (Ž.), G. S. , V. R. , R. R. , V. G. , G. P. , A. A. , specialistų išvados, specialistės A. Č. duoti paašikinimai teisiamojo posėdžio metu ir kiti byloje surinkti įrodymai. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad liudytoja T. S. nutylėjo kai kurias aplinkybes, t. y. kad jis (D. R. ) niekada neliepė neįtraukti dokumentų, kad po jos atostogų (2007 m. kovo 1 d. iki 29 d.) rastus kasos išlaidų orderius neįtraukė į apskaitą, nes likutis kasoje buvo mažesnis nei išlaidos, dokumentai jai būdavo pateikiami, nors kartais vėluodavo. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad liudytoja T. S. kaip tik patvirtino šias aplinkybes (9 t., b. l. 131-133) ir pirmosios instancijos teismas į jas atsižvelgė.

Byloje įrodyta, kad laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 m. kovo 6 d. D. R. UAB (duomenys neskelbtini)buhalterinę apskaitą tvarkė pažeisdamas teisės aktus, kuriais buvo reglamentuojami buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimai, dėl to atsirado neigiami padariniai, t. y. negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini)veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2006-2007 metais. Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas D. R. atliktas finansines operacijas išsamiai išnagrinėjo, pagrįstai rėmėsi parodymais, specialisto išvadomis ir specialistės paaiškinimais duotais teisiamojo posėdžio metu, kurių pagrindu buvo nustatytos abejones keliančios aplinkybės ir tai buvo vertinama nuteistojo naudai, t. y. iš kaltinimo pašalinti epizodai, kurie neturėjo įtakos UAB (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nustatymui.

Apeliantas pats pripažino, kad neįtraukė ūkinių operacijų į bendrovės apskaitą, tačiau tokius savo veiksmus vertina kaip aplaidžius, tačiau įrodyta, kad D. R. : 1) pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo bei Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių nuostatas, nes neišrašė pinigų paėmimą ir grąžinimą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų neįformino ir neįrašė į 2006-2007 m. veiklos buhalterinę apskaitą; 2) nesilaikė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751) 83 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes 2006 metais neišrašė kreditinės sąskaitos faktūros už 4 800 Lt ir nepatikslino 2006 m. spalio 4 d. S. G. išrašytos PVM sąskaitos faktūros KRI Nr. 000012. Liudytoja T. S. parodė, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere, o D. R. buvo tos įmonės direktorius ir kasininkas. D. R. sakydavo, jog jai reikia paduoti ūkines operacijas fiksuojančius dokumentus, tačiau jis to nedarė, nors pats buvo patvirtinęs tokias taisykles. Specialistė nurodė, kad pagal 2005 m. įmonės įsakymą už kasos operacijas buvo atsakingas D. R. (9 t., b. l. 137). Taigi D. R. būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, būdamas išsilavinęs (aukštesnysis išsilavinimas), turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, sąmoningai netinkamai vykdė žinomus buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, tai darydamas numatė, kad dėl to iš dalies nebus galima nustatyti įmonės pelno bei įsipareigojimų dydžio (įmonei ir valstybės biudžetui), ir šių padarinių norėjo. Taip, veikdamas tiesiogine tyčia, nuteistasis apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. BK 222 straipsnyje reglamentuotas tyčinis nusikaltimas – apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Iš to seka, kad tinkamai nefiksuodamas atliktų ūkinių operacijų duomenų, D. R. realizavo BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimo sudėtį. Esant tokiai situacijai, netikslinga skirti nuteistojo apeliaciniame skunde minimą buhalterinę ekspertizę.

BK 223 straipsnyje numatytas aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kai nesurašomi visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.). Šis nusikaltimas padaromas tik neatsargia kaltės forma (kasacinės nutartys 2K-P-305/2009, 2K-216/2011, 2K-370/2011). Apeliaciniame skunde D. R. paaiškino, kad jis netikrindavo, ar PVM sąskaitos faktūros išrašytos pagal tikrus klientų asmens duomenis, todėl negali būti atsakingas už tai, jog asmenys nurodė nesavo duomenis. Su tokiu apelianto teiginiu negalima sutikti, nes pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad teisiamojo posėdžio metu pats nuteistasis D. R. pripažino savo kaltę dėl aplaidžiai vedamos buhalterinės apskaitos, nurodęs išrašyti sąskaitas faktūras J. K. , A. P. , R. B. , nes pastarieji pirko mobilius namus, tačiau jų duomenų netikrinęs. Atliekant tyrimą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Šiaulių apskrities skyriui buvo pateiktos UAB (duomenys neskelbtini) išrašytos 3 PVM sąskaitas faktūras: 2006 m. rugpjūčio 1 d. Nr. KRI000008 J. K. ((duomenys neskelbtini)), 2006 m. rugpjūčio 9 d. Nr. KRI000009 A. P. ((duomenys neskelbtini)), 2006 m. rugpjūčio 18 d. Nr. KRI000010 R. B. ((duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 52), specialistė A. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. K. , A. P. , R. B. – neegzistuojantys asmenys (9 t., b. l. 139), t. y. D. R. prieš nurodydamas išrašyti PVM sąskaitas faktūras turėjo patikrintų aukščiau paminėtų asmenų tapatybes, nes tai padaryti nuteistąjį įpareigoja teisės aktai. Įvertinus įrodymų visetą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius nuteistojo nusikalstamus veiksmus kvalifikavo kaip aplaidžius, nes į UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos registrą įtraukus PVM sąskaitas faktūras, kurios išrašytos neegzistuojantiems asmenims, todėl negalima nustatyti ir patikrinti ar buvo atlikta tokia ūkinė operacija, spręsti apie jos turinį ir realumą.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jo veiksmai galėtų būti kvalifikuoti pagal BK 184 straipsnį. Teismas paaiškina, kad turto iššvaistymas nuo pasisavinimo skiriasi tuo, jog kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai, nesilaikydamas teisiniais aktais nustatytos turto perleidimo tvarkos perleidžia tretiesiems asmenims, o kitu atveju kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu. Pagal teismų praktiką patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų ar sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus.

Pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjęs įrodymus (nuteistojo, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų, liudytojų parodymus, specialisto išvadas ir kitus byloje esančius dokumentus) nustatė, kad D. R. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 3 d. iki 2007 m. kovo 6 d., kaip atskaitingas asmuo iš bendrovės kasos avansu ūkio išlaidoms gavo piniginių lėšų, kurių nepateisino dokumentais, ir iš klientų pagal sudarytas statybos rangos sutartis priėmė avansines įmokas ir apmokėjimus už atliktus darbus neišrašydamas pinigų priėmimo dokumentų, bendrovei pinigų negrąžino, t. y. pasisavino svetimo turto iš viso – 411 886,39 Lt. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad D. R. turėjo realią galimybę šiuo turtu naudotis ir disponuoti savo reikmėms, jie nebuvo naudojami UAB (duomenys neskelbtini) investicijoms ar veiklai vystyti. Nukentėjusieji ir liudytojai parodė, kad sudarė statybos rangos sutartis su D. R. kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovu, sumokėjo nemažas pinigų sumas, tačiau darbai buvo nevykdomi arba nebaigti, statybinės medžiagos nenuperkamos ir nepristatomos. Iš to seka, kad D. R. suprato, jog svetimą turtą neteisėtai paverčia savu turtu, numatė, kad dėl to UAB (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusieji-civiliniai ieškovai šio turto neteko, ir to norėjo, todėl jo nusikalstami veiksmai vertinami kaip turto pasisavinimas (LAT nutartys bylose Nr. 2K-330/2006, 2K-396/2006, 2K-574/2010). Kadangi D. R. pasisavino didelės vertės turtą, kuris viršijo 250 MGL dydžio sumą, pirmosios instancijos teismas teisingai nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

Nepagrįstas nuteistojo manymas, kad nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų patirta žala turi būti pripažinta UAB (duomenys neskelbtini) prievole, nes nėra priežastinio ryšio tarp šios žalos ir jam inkriminuotos turto pasisavinimo veikos, t. y. jis kaltinamas pasisavinęs UAB (duomenys neskelbtini), o ne G. P. ir kitų nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų turtą. Byloje nustatyta, kad pagal sudarytas statybos rangos sutartis D. R. , neišrašydamas pinigų priėmimo dokumentų, priėmė avansines įmokas ir jų negrąžino šiems nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams: V. K. 3 600 Lt, V. V. 1 200 Lt, D. Z. 34 000 Lt ir G. P. 29 800 Lt (2 800 Lt paimti iš V. P.), t. y. pasisavino jam patikėtus šių asmenų pinigus. Tarp D. R. nusikalstamo veikimo (turto pasisavinimo) ir atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl V. K., V. V. , D. Z. ir G. P. civiliniai ieškiniai turi būti patenkinti dėl turtinės žalos (BPK 115 straipsnis). Kiti civiliniai ieškovai – A. B. , V. M. , D. L. , V. S. , I. S., D. Š. (buvusi Ž.), R. A., V. R. , R. R. , V. G. ir G. S. – pagal sudarytas statybos rangos sutartis avansines įmokas įmokėjo į UAB (duomenys neskelbtini) kasą ar pervedė į šios bendrovės sąskaitą, todėl, neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, prievolė atlyginti žalą atsirado UAB (duomenys neskelbtini).

Civilinis ieškovas G. P. neteko didelės pinigų sumos, labai dėl to išgyveno, jautėsi apgautas ir pažemintas, pablogėjo santykiai su sutuoktine ir vaikais, todėl jo patirti išgyvenimai dėl D. R. padaryto nusikaltimo turi būti atlyginti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. P. dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus vertina 2 000 Lt neturtinės žalos dydžio suma.

Pirmosios instancijos teismas tenkino G. P. prašymą priteisti 5 procentus metinių palūkanų (CK 6.37 str., 6.210 str.), tačiau nepateikė motyvų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tai nėra pagrindas naikinti šią nuosprendžio dalį, ir pateikia argumentus bei motyvus, kuriais pagrindžia G. P. prašymo teisėtumą priteisti 5 procentus metinių palūkanų. Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo šis baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso, civilinio kodekso normos bei kitų teisės šakų normomis, kai nustatinėjama nusikaltimu padaryta nukentėjusiajam žala ir priimamas sprendimas dėl jos atlyginimo (LAT nutartis byloje 2K-372/2010).

Procesinės palūkanos yra išvestinis reikalavimas, tačiau nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. P. turi teisę tokį reikalavimą pareikšti ir baudžiamojoje byloje (BPK 115 straipsnio 1 dalis), nes G. P. pateikė civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b. l. 185), 2010 m. rugpjūčio 23 d. pateikė teismui patikslintą civilinį ieškinį (8 t., b. l. 79), G. P. pasirašė 2007 m. sausio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2007/01-31 (5 t., b. l. 191-192), kuri nebuvo įvykdyta, t. y. patyrė žalą, nes negavo statybinių medžiagų, tačiau įnešė į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą 8 000 Lt (5 t., b. l. 194) ir pervedė į asmeninę nuteistojo sąskaitą 29 800 Lt (5 t., b. l. 193, 195). Žala G. P. dėl 29 800 Lt atsirado, nes D. R. , būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį su G. P. , jau žinojo, kad negalės įvykdyti sutarties (buvo skolingas SODRAI, kitiems nukentėjusiesiems) ir turėjo tikslą pasisavinti jam patikėtą avansinę įmoką. Teismas konstatuoja, kad UAB (duomenys neskelbtini) negalėjo įvykdyti šios sutarties, nes jai nebuvo pervesta ar į kasą įdėta 29 800 Lt suma, todėl negali prisiimti ir atsakomybės pagal sutarties 3.2 punktą šiai pinigų sumai. Esant tokiai situacijai, galima teigti, jog D. R. pasirašydamas sutartį prisiėmė ir sutartyje numatytą atsakomybę ją įvykdyti asmeniškai, todėl turi nuketėjusiajam sumokėti 5 procentus palūkanų, kurios kildinamos iš 2007 m. sausio 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2007/01-31 3.2 punkto. Kadangi D. R. nusikalstamais savo veiksmais pasisavino 29 800 Lt sumą, tai nuo jos ir turi sumokėti 5 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojant nuo pareiškimo padavimo, t. y. 2007 m. spalio 7 d.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. R. apeliacinį skundą atmesti.