- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-02-23
- Bylos Nr.
- 2-1106-364/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-20001-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Regina Agrba
- Ieškovas
- I. S.
- Trečiasis asmuo
- S. S.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei
- Advokatai
- Vida Tarutienė
Civ. byla Nr. 2-1106-364/2011Proceso Nr. 2-05-3-20001-2010-6
2011 m.Vasario 23 d.
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Regina Agrba, sekretoriaujant Vaidai Pumerienei , dalyvaujant ieškovei I. S., jos atstovei advokatei Vidai Tarutienei, atsakovo atstovei J. R., trečiajam asmeniui S. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. S. ieškinio pareiškimą atsakovams Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui S. S. dėl pripažinimo teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis ir
Aprašomoji dalis
Nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo:
pripažinti jai, I. S. (duomenys neskelbtini) teisę privatizuoti nuomojamas patalpa butą , esantį (duomenys neskelbtini) pagal LR Butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis. Ieškovė paaiškino, kad jos nuomojamas butas nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Po pagrindinio nuomininko R. M. K. mirties 2000-09-16, ieškovei kreipusis dėl nuomos sutarties pakeitimo, atsakovas 2001-11-06 sprendimu Nr. 1515 suteikė teisę sudaryti nuomos sutartį. SĮ Panemunės BŪ 2001-11-19 sudarė nuomos sutartį su ieškove. Butas 1981 metais suteiktas ieškovės motinai R. M. K. ( 1981-03-17 orderis B Nr. 002893). Nuomininko šeimos teisėmis ieškovė bute gyvena nuo orderio suteikimo dienos.
1991 metais prasidėjus butų privatizavimo procedūroms ieškovės motina nusprendė privatizuoti butą. Šeimos nariai sutarė, kad butas bus privatizuotas nuomininkės-motinos- vardu. Todėl dukros I. ir V. sutiko, kad motina savo vardu privatizuotų gyvenamąsias patalpas. Surašytus dokumentus pateikė tarnybai ir laukė, kada galės pasiimti nuosavybės dokumentus. Nesulaukiant jokių atsakymų K. buvo atvykusi į tarnybą, tačiau gaudavo atsakymą laukti, kol bus informuota. Nesulaukusi privatizavimo pabaigos, K. 2000-09-13 mirė. Bute liko gyventi ieškovės šeima. Jos vardu buvo perrašyta nuomos sutartis. Kada ieškovė pradėjo aiškintis dėl galimybės pabaigti privatizavimo procedūrą, atsakovai atsisakė tai padaryti, motyvuodami, kad nėra teisinio pagrindo pabaigti privatizavimo procedūrą.
Atsiliepimas
Atsakovui Kauno miesto savivaldybei nusiuntus procesinius teismo dokumentus įstatymo nustatyta tvarka jis pateikė atsiliepimą į ieškinį. Jame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį laikyti nepagrįstu bei atmesti ( b.l. 34-37 ).
Posėdžio metu atstovė paaiškino, kad ieškovo nurodytu pagrindu jis negalėjo buto privatizuoti ,kadangi ieškovė nėra tinkamas subjektas pabaigti privatizavimo procedūra, o įstatymas yra pasibaigęs.
Tretysis asmuo S. S. ieškiniui neprieštarauja, prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad yra ieškovės dukra, nuo gimimo gyvenanti ginčo bute.
Liudytoja D. C. paaiškino ( b.l. 68-69) , kad yra ieškovės kaimynė, artimai bendravusi su ieškovės mama. Mirusioji buvo I gr. Invalidė, sunkiai vaikščiojo ortopediniais batais, todėl judėjimas buvo sunkus ir ribotas. Dažnai užėjus pas ją į namus, skųsdavosi, kad neturint pažinčių niekaip neužbaigia privatizavimo, nuolat trūksta kokių nors dokumentų. Laukiant privatizavimo liudytojai teko lydėti K. į tarnybą, einant atgal šnekėdavosi apie nuolatinius nurodymus laukti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Nustatyta ,kad 1981-03-17 Kauno m. VK išduotu orderiu ieškovės motinai R. M. K. suteiktos gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) ( b.l10 ). 1991-12-19 K. vardu pateiktas prašymas ( b.l. 10) prašant leisti privatizuoti gyvenamąsias patalpas, susitarimas dėl buto pirkimo ( b.l. 10-antra pusė), buto įkainavimo aktas ( b.l. 11). Tuo tikslu užsakyta buto inventorizacinė byla ( b.l. 12-17). Mirus K. ( b.l. 18), nuomos sutartis perrašyta ieškovės vardu ( b.l. 18-26, 39-51 ). Ieškovė ir jos šeimos nariai savo gyvenamąją vietą deklaravę šiuo adresu ( b.l. 27). Kito nekilnojamojo turto mirusioji ir jos dukra ieškovė I. S. neturėjo ( b.l. 64).
Dėl senaties termino
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ieškininė senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 10 d. nutartis priimta civilinėje byloje E. V. v. V. V. ir kt., Nr.3K-3-122/1999, kategorija 42; 1999 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pasienio policijos departamento Šiaulių rinktinė, Nr. 3K-3-428/1999, kategorija 2).
Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog ieškinio senaties termino pradžios momento konkrečiu atveju nustatymas – fakto klausimas, (Lietuvos A. T. 2003 m. gegužės 21 d. nutartį civilinėje byloje R. K. v. VĮ Valkininkų miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-630/2003; 2004 m. sausio 19 d. nutartį civilinėje byloje M. T. J. ir kt. v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-44/2004; 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga; bylos Nr. 3K-7-38/2008; kt.). Ieškininės senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Tai rodo, kad teisės į ieškinį atsiradimo momentą, o kartu ir ieškininės senaties termino eigos pradžią įstatymas sieja su subjektyviu kriterijumi – subjektinės teisės turėtojo suvokimu, kad jo teisė yra kito asmens pažeista.
Nustatyta, kad, 1991-12-19 išreiškusi savo valią dėl ginčo buto privatizavimo, ieškovės motina nuolat domėjosi, kaip vyksta privatizavimo procesas, pateikinėjo reikiamus ir reikalaujamus papildomus dokumentus, ne kartą lankėsi savivaldybės Butų privatizavimo tarnyboje. Iš bylos medžiagos spręstina, kad savivaldybės darbuotojai įtikino ieškovę, jog ji galės privatizuoti nuomojamą butą; apie tai, kad jos teisės pažeistos, ieškovė sužinojo tik gavusi Turto skyriaus 2010 m. rugsėjo 22 d. raštą.
Atsakovai nepateikė jokių duomenų apie tai, kad ieškovė anksčiau, negu nurodo pati, buvo informuota apie negalėjimą privatizuoti. Todėl senaties terminas skaičiuotinas nuo 2010-09-22 rašto gavimo dienos ir nėra praleistas.
Dėl teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis
Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, teismo pareiga yra aiškinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, bet įvertinant individualias konkrečios situacijos aplinkybes, nes gyvenamųjų patalpų privatizavimo įstatymų socialinė paskirtis yra svarbi, jų pagrindu atsiradę teisiniai santykiai specifiniai. Šios kategorijos bylose visada turi būti atkreipiamas dėmesys į tai, kad jose iš esmės vyksta ginčai dėl socialiai aktualios asmenų teisės – teisės į būstą pažeidimo, bet ne dėl privatizavimo normų apskritai aiškinimo (Lietuvos A. T. 2001 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Telšių rajono prokuratūra v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kt., byla Nr. 3K-3-335/2001).
Valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyventojų patalpų daugiabučiuose namuose privatizavimas vyko pagal 1991 m. birželio 20 d. įsigaliojusį Butų privatizavimo įstatymą. Šio įstatymo 2 straipsnyje buvo nustatyta, kad daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose pirkimo–pardavimo objektas yra butai. Butų privatizavimo procesas buvo orientuotas į gyventojų aprūpinimą gyvenamosiomis patalpomis, sudarant sąlygas lengvatinėmis sąlygomis įsigyti jas privačion nuosavybėn; tiek nuomininkams, tiek ir jų šeimos nariams įstatymai užtikrino lygias teises privatizuoti patalpas, tačiau pasinaudoti valstybės lengvatomis viena šeima galėjo tik vieną kartą.
Ginčo santykis dėl ieškovės motinos R. M. K. šeimos nuomojamo buto privatizavimo atsirado galiojant Butų privatizavimo įstatymui. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės nuomojamas butas gali būti privatizavimo objektas. Galiojant Butų privatizavimo įstatymui, ginčo butas priklausė valstybiniam butų fondui. Nuo 1981 metų ieškovė su motina apsigyveno šiame bute ir gyvena iki šiol.Ieškovės motina 1991-12-19 pateikė VĮ Registrų centro Kauno filialo prašymą bei susitarimą dėl ginčo buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis. Taip buvo išreikšta ieškovės motinos valia privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis, bet privatizavimo procesas nebaigtas ne dėl nuo jos priklausiančių aplinkybių.
Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (1991 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr.I-2128 redakcija) numatė, kad pagal šį įstatymą pirkti gyvenamąjį namą, butą turi teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai arba jų šeimų nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Taigi, I. S., būdama buto nuomininkės R.M. K. šeimos nare, įgijo teisę privatizuoti ginčo butą Dėl nurodytų priežasčių ieškovė turi teisę užbaigti ginčo buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis procesą, nes byloje nustatytos visos Butų privatizavimo įstatyme nustatytos sąlygos. Ginčo butas yra gyvenamoji patalpa ,galinti būti privatizavimo objektas ( Įst. 2 ir 3 str.). Ieškovė ,kaip subjektas ,kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą ,šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus ,būtinus šiai teisei įsigyti ir tarp ieškovės ir atsakovo ,kaip butų privatizavimo ( pirkimo-pardavimo) subjektų susiklostė santykiai dėl ginčo buto privatizavimo ( Įst. 1,5,10,11 str. ).Atsakovo argumentas dėl to, kad ieškovė ir jos motina turėjo domėtis privatizavimo eiga , teismas vertina kaip atsakovo pareigą apie tai ieškovą informuoti Kauno miesto savivaldybė ir jos tuo metu butų privatizavimo tarnyboje dirbę asmenys nepadėjo ieškovei ir jo šeimai pilnai įgyvendinti šias teises , pažeidė ieškovo teisę privatizuoti butą .Jis tinkamai negalėjo realizuoti teisės galiojant LR Butų privatizavimo įstatymui ne dėl nuo jos priklausančių priežasčių. Todėl ieškinys tenkintinas (CPK 177 str.).
Ieškovas iš atsakovų priteisti žyminio mokesčio neprašo ( CPK 93 str.).
Patenkinus ieškinį iš atsakovų priteistina 12,73 Lt pašto išlaidų valstybės naudai ( CPK 88 str.1d.3p).
Rezoliucinė dalis
Nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti ieškovei I. S. (duomenys neskelbtini) teisę privatizuoti nuomojamas patalpas butą , esantį (duomenys neskelbtini) pagal LR Butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis.
Priteisti iš atsakovų Kauno miesto savivaldybės 12,73 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.
Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.