Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Antanas Virbalas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro B. L. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo surinkta medžiaga dėl padarytos nusikalstamos veikos, kurioje

K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje į 2011-11-10 apšiltinimo–paprastojo remonto projekto Nr. N/10-0808 pietinio vakarinio fasadų brėžinį, vienbučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio statytoja G. K., - tyčia parašė rankraštinius įrašus „sutinku: G. K.“ bei pasirašė už G. K., tai yra suklastojo G. K. parašą; o taip pat parašė rankraštinius įrašus „S. K.“ bei pasirašė už S. K., tai yra suklastojo S. K. parašą; šį suklastotą dokumentą jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui, esančiam Konstitucijos pr. 3, Vilniuje.

Šiais savo veiksmais K. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.

Kaltinamasis K. Š. apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. pripažino visiškai (b. l. 117).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas K. Š. parodė, kad jo močiutė yra G. K., kuri gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2007-02-13 Vilniaus m. 33-ajame notarų biure močiutė išrašė jam įgaliojimą atstovauti močiutės G. K. interesams. Močiutės interesams jis atstovavo tvarkant dokumentus, susijusius su elektros tinklais. Jei gerai pamena, visa tai užtruko apie pusmetį. Įgaliojimas buvo surašytas trejiems metams, vėliau močiutės interesams praėjus įgaliojimo terminui tiesiogiai neatstovavo ir naujo įgaliojimo nėra. Galbūt 2007 m. jo dėdė T. K. apšiltino namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį. Po to kažkiek laiko, gal po poros metų, kai buvo atlikti apšiltinimo darbai, kiek jam žinoma, G. K. su skundu kreipėsi į statybų inspekciją. Kiek jis atsimena minėtos inspekcijos atstovai atvykę nufotografavo namą ir surašė pažeidimų protokolą. Pažeidimas buvo dėl to, kad minėti darbai buvo atlikti be savivaldybės leidimo. Jei neklysta, dėl minėtų pažeidimų buvo paskirta apie 2000 Lt dydžio bauda. Buvo surašyta nutartis, kad per nurodytą laiką būtų nuimtas namo apšiltinimas. Minėtą nutartį močiutė apskundė, teismas buvo atidėtas kelis kartus dėl to, kad buvo laukiama, kol Seime bus priimtos statybų įstatymo pataisos dėl savavališkų statybų, nes anksčiau buvo tokia tvarka, kad jei be leidimo buvo atlikti kokie nors darbai, tai buvo sprendimai nugriauti neteisėtai padarytus darbus, statinius, o šiuo metu yra nurodytas terminas per kurį leidžiama tvarkytis dokumentus dėl atliktų darbų be leidimo negriaunant pastatų. Kaip ir minėjo, buvo kreiptasi į „R. N. projektavimo firmą“, kad būtų padarytas projektas dėl apšiltinimo. Architektė remdamasi 2010-03-18 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nutartimi, jam paaiškino, kad ant projekto kaimynų G. K. ir S. K. sutikimo nereikia, pilnai užtenka minėtos nutarties. Tačiau vėliau, kada tiksliai nurodyti negali, 2010 m. rudenį paskambinusi architektė jam nurodė, kad dėl „šventos ramybės“ būtų gerai, kad ant projekto sutikimą parašytų minėti kaimynai. Minėtą projektą jam davė į rankas. Architektė parodė, kad kaimynų parašai reikalingi ant projekto brėžinių. Jis pasiėmė minėtus dokumentus ir išsinešė su savimi. Jis dabar tiksliai neatsimena, kada ir kur tiksliai ant minėto projekto brėžinių parašė žodį „sutinku“ ir parašė „G. K.“ ir „S. K.“ bei už juos pasirašė. Jis taip pasielgė, nes pasitikėjo architektės pasakytais žodžiais, kad kaimynų sutikimo įstatymiškai nereikia. Jis buvo įsitikinęs, kad minėto projekto brėžiniai bus aktualūs tik teismui ir daugiau nebus niekam reikalingi, o po teismo taip viskas ir liks, kai bus gautas savivaldybės leidimas dėl atliktų darbų. Taip pat nori patikslinti, kad kaimynai tiesiogiai jokios žalos dėl atliktų darbų nepatyrė, nes darbai atlikti tiktai toje namo pusėje, kurioje gyvena G. K. ir jokios žalos atliekant darbus jiems nebuvo padaryta, nes namas yra atidalintas ir aptvertas tvora. Kaimynai vis domėjosi statybos inspekcijoje, kodėl praėjus laikui nuo jų parašyto skundo G. K. nenuardė apšildyto namo sienų. Tada pamena, kad su laukė skambučio iš statybos inspektoriaus, kuris prašė atvežti leidimą dėl minėtų apšiltinimo darbų, nes neva jis pas save neranda minėto dokumento, nors jo žiniomis inspektoriui nepriklausė turėti minėto dokumento kopijas. Jis geranoriškai nuvyko ir nuvežė su projektu susijusius dokumentus. O po poros dienų G. K. pasiūlė, kad jam būtų atiduotas žemės sklypas 50 kv. m. šalia minėto namo adresu (duomenys neskelbtini) ir neva dėl to jis daugiau į jokias įstaigas nesikreips. Tačiau močiutė nesutiko, todėl kad juo nepasitikėjo. Jis savo veiksmus vertina neigiamai, bet taip pasielgė norėdamas padėti greičiau išspręsti močiutei su minėtais apšiltinimo darbais susijusius reikalus. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi (b. l. 117-118).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis G. K. parodė, kad 2009 vasario 17 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento specialistė, kurios nei vardo nei pavardės neatsimena, jo kaimynei G. K., kuri gim. (duomenys neskelbtini), kuri gyvena (duomenys neskelbtini), surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą Nr. (110) -1122-22 už tai, kad pažeisdama LR statybos įstatymo 12 str. ir 23 str. bei STR.1.07.01.2002 „Statybos leidimas“, už ką LR ATPK 159 str. 3 d. numatyta administracinė atsakomybė, apšiltino savo namo dalį. Šiuo protokolu G. K. buvo įpareigota sumokėti administracinę nuobaudą (2000 Lt) bei pašalinti savavališkos statybos padarinius t.y. nuardyti savavališkai apšiltintą gyvenamojo namo dalį savo lėšomis iki 2009-07-01 ir sutvarkyti statybvietę. G. K. nesutiko su specialistės surašytu administracinės teisės pažeidimo protokolu ir jį apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas 2010-10-19 nutartimi pradėjo administracinės teisenos bylą Nr. 3-61-3-00188-2009-1 dėl G. K. skundo. Netrukus G. K. atšaukė iš Vilniaus apygardos administracinio teismo skundą, motyvuodama, kad ji turi techninį projektą namo apšiltinimui gautą iš Vilniaus miesto savivaldybės. Vadovaudamasis tuo minėtas teismas priėmė nutartį nutraukti administracinės teisenos bylą. Tiesa nori patikslinti, kad jis buvo pakviestas, kaip trečiasis suinteresuotas asmuo. Teisėjas paaiškino, kad minėtoji administracinė byla bus nutraukta, nes G. K. pateikė teismui dokumentus dėl teisėto namo apšiltinimo. Atsimena, kad išklausęs teisėjo paaiškinimo pasakė, kad su tokiu sprendimu jis nesutinka. Tada vienas iš trijų teisėjų paaiškino, kad jo sutikimo šiuo atveju ir nereikia. Remiantis išdėstytu byla buvo nutraukta. 2011-06-16 jis kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą su pareiškimu dėl fakto, kad G. K. neįvykdė įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pareiškimą priėmęs specialistas pasakė, kad pareiškimo nagrinėjimo stadija pasidomėti po poros savaičių. Praėjus kuriam laikui, 2011-07-13 paskambino į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą pasiklausti apie pareiškimo nagrinėjimo būklę. Specialistas paklausė, kodėl jis skambina, nes jiems yra pateiktas dokumentas iš Vilniaus miesto savivaldybės su jo, G. K., ir tėvo S. K. parašais, kad jie sutinka, kad būtų apšiltinta G. K. namo pusė. Atvykus su sūnumi J. K. į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą juos aptarnavęs specialistas, kurio vardo ir pavardės nepamena, parodė dokumentą namo apšiltinimo projektą. Minėtame dokumente buvo parašai rašyti ir pasirašyti jo ir jo tėčio vardu. Minėtais parašais buvo patvirtintas sutikimas neva jo ir jo tėčio vardu, kad būtų apšiltinta G. K. namo pusė. Tačiau nori atkreipti dėmesį, kad ant minėto dokumento yra pasirašyta ne jo ir ne jo tėčio, o kažkokio kito asmens. Nes minėto dokumento iki tos dienos, kai Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento specialistas parodė jie nebuvo matę. Niekas prieš tai dokumento nerodė. Nei pati G., nei kas nors iš jos artimųjų nėjo ir neprašė jų, kad būtų išreikšta jo ir jo tėvo valia pasirašant ant minėto dokumento. Pagal įstatymą minėto projekto nereikia, yra reikalingas tik bendravininkų sutikimas. Todėl jam kilo įtarimas, kad minėtas projektas tikrai yra suklastotas su tikslu nutraukti administracinės teisenos bylą. Nori atkreipti dėmesį, kad K. Š. yra G. K. anūkas ir jos įgaliotas asmuo. Jam skambino 2011 m. liepos mėnesio viduryje, tikslios dienos nepamena, K. ir jo paklausė iš kur atsirado jo ir jo tėvo parašai ant aukščiau minėtų dokumentų. K. atsakė, kad jam skubiai reikėjo parašų jo ir jo tėvo vardu, todėl jis pats pasirašė jį ir jo tėvą (b. l. 14-15).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis S. K. parodė, kad jis gyvena nurodytu adresu maždaug nuo 1950 m., 1949 m. vedė G. K., po santuokos jos pavardė buvo K. Minėtas namas priklausė jo uošviams B. K. ir M. K.. Taip pat gyveno jo svainis E. K.. Iš pat pradžių buvo namas su bendru įėjimu, 1967 m. buvo padarytas kapitalinis namo remontas ir buvo padaryti du atskiri įėjimai į namą. Buvo priimtas sprendimas, kad didesnėje namo dalyje gyvens jis, jo žmona, trys jo vaikai - G. K., M. K. ir V. K., jo svainiai B. K. ir M. K.. Mažesnėje namo dalyje gyvens jo svainis E. K. su žmona G.. Jo svainė mirė 1981 m., o svainis 1984 m., vyresnieji vaikai užaugę sukūrė šeimas ir išsikraustė gyventi kitur, o jauniausias sūnus G. K., liko gyventi su juo iki šiol. Kaimynystėje gyveno svainis su šeima. Jie sulaukė dviejų vaikų T. K. ir T. K.. Su tėvais liko gyventi T., o T. sukūrus šeimą persikraustė gyventi kitur. Jo svainis mirė galbūt 2002 m. Iki svainio mirties su juo ir su jo žmona bendravo, tačiau po svainio mirties jo žmona nustojo bendrauti. Jis taip suprato, kad ji kažko pavydėjo. Jo žmona sunkiai susirgo po vyriausiojo sūnaus M. K. mirties. Apie žmonos ligą puikiai žinojo kaimynystėje gyvenanti G. K.. Žmona mirė 2006 m., tačiau G. laidotuvėse nedalyvavo, kaimynams aiškino, kad neva jai niekas apie žmonos mirtį nepranešė. Taip pat nori patikslinti, kad svainis maždaug prieš 15 metų padidino savo namo dalį pastatydamas mansardą. Minėto pastato jis juridiškai neįteisino, dėl kokių jam nežinomų priežasčių. Vėliau minėto pastato dokumentai buvo 2011 m. sutvarkyti, tačiau prieš tai vyko ilgas teisminis procesas, nes G. K. neatsiklausė jo ir jo sūnaus dėl minėto priestato pastatymo. Galų gale buvo pasirašyta taikos sutartis. Jis nori patikslinti, kad vėliau G. ir jos sūnus T. K. apšiltino savo namo dalį, tačiau dėl minėtų darbų atlikimo ir leidimo juos atlikti į jį bei sūnų nesikreipė ir jie abu su sūnumi ant jokių dokumentų nepasirašinėjo. Vėliau sūnus pasidomėjo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamente kur gavo informaciją, kad ant plano yra jo ir sūnaus G. K. parašai. Daugiau apie tai domėjosi sūnus. Dar kartą nori patikslinti, kad nė karto į jį bei jo sūnų G. K. su prašymu leisti atlikti minėtus darbus nesikreipė nei G. K., nei jos sūnus T. K., nei jos anūkas bei jos įgaliotas atstovas K. Š.. Jie su sūnumi G. K. jokių parašų ant kokių nors jų dokumentų nedėjo (b. l. 26-27).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. K. parodė, kad jis gyvena kartu su šeima tai žmona, dviem sūnumis bei dukra, mama G. K., adresu (duomenys neskelbtini). Jie gyvena dviejų galų name. Jie gyvena viename namo gale, kitame gale gyvena G. K. ir S. K.. Jie yra giminaičiai iš tėvo pusės. Minėtas namas yra maždaug 50 metų senumo ir prieš 2-3 m. jo mama G. K. pareiškė norą apšiltinti savo namo pusę. Atsimena, kad motina namo apšiltinimui davė pinigų, o jie su sūnumi apšiltino namą. Gerokai vėliau po to, kai su sūnumi apšiltino minėtą namo pusę, į teismą kreipėsi G. K., kad neva jie sūnumi neatsiklausė jų sutikimo ir neteisėtai apšiltino savo namo pusę. Teismas priėmė sprendimą palikti namą apšiltinimą. Daugiau dėl to į teismą jie nebuvo kviečiami ir patys nesikreipė. Jie iki teismo nežinojo, kad norint atlikti remonto darbus name, kai savininkas yra ne vienas, tai reikia bendrasavininkų sutikimo. Jis pirmą kartą mato apšiltinimo projekto šiaurinio rytinio fasadų ir pietinio vakarinio fasadų brėžinius. Jis nežino ar vardus ir pavades bei parašus parašė jo dėdė S. K. ir pusbrolis G. K.. Jis už juos tikrai nepasirašė ir kas galėjo už juos pasirašyti, jis nežino. Kaip su tuo galėtų būti susijęs K. Š., jis nežino ir negali pasakyti. K. Š. yra jo motinos G. K. anūkas. Taip pat nori patikslinti, kad jis nei skaityti, nei rašyti lietuviškai nemoka (b. l. 35-36).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. K. parodė, kad jos sūnus Tadeušas darė jos namo pusės apšiltinimą. Atsimena, kad kartu sūnumi vyko statybinių prekių - sūnus rinko prekes, už kurias mokėjo ji. Prieš keletą metų jos anūkas K. Š. kartu su ja tvarkė dokumentus. Ji į savivaldybę pati nevažiavo, jokių dokumentų netvarkė. Ji apie jokius parašus ant dokumentų nežino ir nieko paaiškinti negali. Net nežinojo tuo metu, kad reikalingi kaimynystėje gyvenančiųjų sutikimai (b. l. 46-47).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. K. parodė, kad 2011 m. liepos viduryje kartu su tėvu G. K. buvo nuvykę į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą, juos aptarnavęs specialistas V. N. parodė namo apšiltinimo projektą. Minėtame dokumente buvo parašai rašyti ir pasirašyti jo tėčio G. K. ir jo senelio S. K. vardu. Minėtais parašais buvo patvirtintas sutikimas, kad neva jo tėtis ir jo senelis sutinka, kad būtų apšiltinta G. K. namo pusė. Tačiau nori atkreipti dėmesį, kad ant minėto dokumento yra pasirašyta ne jo tėčio ir ne jo senelio, o kažkieno kito. Minėto dokumento iki tos dienos, kai jiems Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento specialistas parodė, jie nebuvo matę. Niekas prieš tai dokumento nerodė nei jo tėvui, nei seneliui, nei jam. Nei pati G., nei kas nors iš jos artimųjų nėjo ir neprašė jo tėvo ir senelio, kad būtų iš reikšta jų valia pasirašant ant minėto dokumento. Todėl jiems kilo įtarimas, kad minėtas projektas tikrai yra suklastotas (b. l. 89-90).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-06-14 specialisto išvados Nr. 11-983(12) matyti, kad 2010-11-10 apšiltinimo projekte (lape “PIETINIS, VAKARINIS FASADAI ”) žodžius ,,sutinku: G. K., S. K.” parašė ir pasirašė K. Š., o ne G. K., ne S. K., ne G. K., ne T. K.. 2010-11-10 apšiltinimo projekte ant lapo “ŠIAURINIS, RYTINIS FASADAI” esantys įrašai ir parašai yra įrašų ir parašų, esančių lape “PIETINIS, VAKARINIS FASADAI”, kopija (b. l. 104-106).

Tokiu būdu yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių K. Š. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

K. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad padarytą nusikalstamą veiką jis pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Prokuroras prašo K. Š. skirti 20 MGL (2600 Lt) baudą.

Kaltinamasis K. Š. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau prašo leisti baudą sumokėti lygiomis dalimis per šešis mėnesius arba paskirtą baudą sumažinti, nes jis yra bedarbis ir gauna pašalpą.

Prokuroro siūloma bausmė nėra per didelė, kadangi už nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas K. Š. įstatymu numatyta bauda iki 500 MGL, taip pat areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., Lietuvos Respublikos BPK 418-422 str.,

nusprendžia:

K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir kirti jam 20 MGL (2600 Lt) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801).

Kardomąją priemonę K. Š. - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsitiesėjus, panaikinti.

K. Š. nesutikdamas su baudos paskyrimu, teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo jo gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.