Utenos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu nuteistajam A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2021-11-29 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, teigia, kad šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), nuteistas 2021-10-08 Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 284 str., vadovaujantis LR BK 64¹ str. 1 d., 64 str. l d., paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Nuosprendis įsiteisėjo 2021-10-29.

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmuose 2022 m. balandžio 20 d. gautas probacijos tarnybos teikimas A. Č. paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti į areštą. Teikime nurodyta, kad nuteistasis 2021-11-05 įrašytas į probacijos skyriaus duomenų registrą. 2021-11-08 jis buvo supažindintas su bausmės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis, jam buvo paaiškintas bausmės atlikimo turinys, įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti bausmę, tačiau, nors ir įvykdė įpareigojimą - dalyvauti elgesio pataisos programoje, sistemingai nesilaiko draudimo - vartoti psichiką veikiančias medžiagas. 2022-03-24 Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyrius kreipėsi į Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus su teikimu dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą. 2022-04-04 Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nutartimi, teikimas netenkintas, A. Č. suteikta galimybė savo elgesiu įrodyti, kad taisosi. Teikime nurodoma, kad nuteistas A. Č. išvadų nepadarė ir toliau vengia atlikti jam skirtą laisvės apribojimo bausmę, nes 2022-04-08, 23 val. 49 min. Utenos apskrities VPK gautas pranešimas, kad A. Č. probacijos skyriui nurodytoje gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), bute triukšmas, išgertuvės. Buvo nustatyta, kad bute buvę asmenys yra nepilnamečiai, visi neblaivūs. A. Č. nustatytas 1,30 prom. neblaivumas, jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 485 str. 2 d. Tuo A. Č. ir vėl pažeidė jam teismo skirtą draudimą – vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Be to, 2022-04-15 iš Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus gautas 2022-04-14 tarnybinis pranešimas, kad 2022-04-14 lankantis A. Č. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), buto duris atidarė O. D., kuris paaiškino, kad A. Č. čia nebegyvena nuo 2022-04-09. A. Č. apie tai, kad keičia gyvenamąją, darbo vietą ar išvyksta už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, probacijos tarnybai nepranešė. Jam skambinant probacijos skyriui nurodytu telefono numeriu, neatsiliepia. Iki 2022-04-20 jo gyvenamoji vieta probacijos tarnybai buvo nežinoma. 2022-04-20 A. Č. atsiliepęs telefonu nenoriai bendravo su jo priežiūrą vykdančiu probacijos pareigūnu. Melavo, kad iki šiol gyvena (duomenys neskelbtini). Sužinojęs, kad probacijos pareigūnai lankėsi šiuo adresu ir išsiaiškino, kad jis čia nebegyva, nenorėjo pasakyti savo realios gyvenamosios vietos adreso, atsisakė pasakyti kur dirba. VSDFV duomenimis A. Č. nuo 2022-04-05 dirba UAB „H“. Atsižvelgiant į tai, kad A. Č. ir po 2022-04-04 Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nutartimi jam suteiktos galimybės savo elgesiu įrodyti, kad taisosi ir toliau vengia atlikti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę, todėl prašo pakeisti A. Č. paskirtą laisvės apribojimo bausmę į areštą.

Teismo posėdžio metu probacijos tarnybos atstovė teikimą palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti.

Nuteistasis A. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis šiuo metu dirba, gyvena (duomenys neskelbtini). Dėl alkoholio vartojimo paaiškino, kad matyt jam reikia gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Supranta, kad jam yra uždrausta vartoti alkoholį. Nenori, kad būtų paskirtas areštas.

Prokurorė siūlė teikimą.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Pagal BK 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Tačiau pabrėžtina, kad, nustatant ar asmuo iš tikrųjų vengė jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo, negalima apsiriboti formaliu įstatymo taikymu. Šiuo atveju, būtina nustatyti, ar jis tai daro sąmoningai ir piktybiškai ir kokios yra to įpareigojimo nevykdymo priežastys.

Be to pažymėtina, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos BK 48 straipsnis (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2263), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 461-48 straipsniai (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2264), kuriuose nustatytas laisvės apribojimo bausmės skyrimas, jos vykdymas ir atlikimo sąlygos, taip pat naujos redakcijos Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2266). Šių teisės aktų nuostatų pakeitimais įstatymų leidėjas siekė, jog visų pirma turėtų būti svarstomas klausimas dėl nuteistajam, vengiančiam atlikti laisvės apribojimo bausmę, paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių arba auklėjamojo poveikio priemonių keitimo, skiriami papildomi draudimai ir įpareigojimai, intensyvi priežiūra. Tuo tarpu tik kaip galutinė priemonė turėtų būti svarstomas klausimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu. Įstatymų leidėjo nuomone, asmens neizoliuojant nuo visuomenės, būtų efektyviau plėtojamas su laisvės atėmimu nesusijusių baudžiamosios atsakomybės formų (bausmių, probacijos, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemonių) taikymas asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, optimizuojamas baudžiamosios atsakomybės formų vykdymas ir siekiama veiksmingos nuteistojo socialinės reabilitacijos, o taip pat mažinamas nuteistųjų nusikalstamų veikų recidyvas (Aiškinamasis raštas dėl Baudžiamojo kodekso <...> 48, <...> straipsnių pakeitimo įstatymo, Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo, <...> Probacijos įstatymo Nr. XI-1860 pakeitimo įstatymo, <...> projektų).

Taigi, įvertinus pačią teisės normos (t. y. BK 48 straipsnio 8 dalies) konstrukciją, tiek paminėtą aiškinamąjį raštą yra akivaizdi įstatymo leidėjo valia, kad nuteistam asmeniui vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, pirmiausiai turi būti sprendžiama dėl papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų skyrimo, ar intensyvios priežiūros skyrimo. Bausmės rūšies keitimas galimas tik jei teismas spręstų, jog aukščiau minėtos papildomos priemonės ir draudimai yra neefektyvūs bei nepritaikomi ir nustatytas nuteistojo piktybiškumas. Ir visų pirmiausiai, vykdydami probaciją tą turi įvertinti šios tarnybos specialistai, prieš kreipdamiesi su teikimu dėl bausmės keitimo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nuteistasis A. Č. vengia atlikti bausmę, nesilaiko jam skirto įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Ir po 2022-04-04 Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nutartimi jam suteiktos galimybės savo elgesiu įrodyti, kad taisosi, nuteistasis A. Č. nesilaiko draudimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas, į bylą yra pateikta papildoma informacija, kad patikrinimo metu 2020-05-08 A. Č. nustatytas 0,28 promilių girtumas.

Iš teismui pateiktų duomenų yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad nuteistasis paskirtą įpareigojimą – nevartoti alkoholio bei kitų psichiką veikiančių medžiagų – vykdo netinkamai. Pažymėtina, kad pažeidimai yra padaryti jau po pirmojo probacijos teikimo, iki kurio taip pat buvo nustatytas nuteistojo įpareigojimų nevykdymas. Nors probacijos teikime nurodytas pažeidimas dėl įpareigojimo nevartoti alkoholio bei kitų psichiką veikiančių medžiagų - teismo pripažintinas sistemingu, bet taip pat matyti, kad A. Č. vis dėl to deda pastangas keisti gyvenimo būdą teigiama linkme, kaip nurodė teismo posėdžio metu, suvokia, kad jis turi priklausomybę alkoholiui ir sutinka, kad turi kreiptis į gydytojus, kurie padės jam nuo šios priklausomybės pasveikti. Nors iš nuteistojo pasikartojančių pažeidimų matyti, kad A. Č. pasyviai vykdo teismo paskirtą įpareigojimą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jam paskutinio pažeidimo nustatymo metu buvo fiksuotas 0,28 promilių girtumo laipsnis. Ir nors to teismas nelaiko pateisinančia ar lengvinančia aplinkybe, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad asmuo galiausiai pripažino turintis priklausomybę alkoholio vartojimui, o tai jau yra vertintina teigiamai. Taip pat pažymėtina, kad dėl pažeidimų, kai nuteistajam nustatytas neblaivumas, niekam nekilo jokių neigiamų padarinių. Taip pat, teigiamai vertintinas nuteistojo darbas UAB „H.“, kas parodo, kad A. Č. stengiasi palaikyti socialinius ryšius, dirbti ir sąžiningai užsidirbti pragyvenimui. Teismas atsižvelgia į tai, kad teigiamai vertintinas paties nuteistojo pripažinimas, kad jis turi priklausomybę ir jam reikia gydytis, tai laikytina jo elgesio ir požiūrio keitimu teigiama linkme.

Iš išdėstytų aplinkybių, galima daryti išvadą, kad A. Č. rodo tam tikras pastangas susitvarkyti gyvenimą, naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, oficialiai dirba, kritiškai vertina savo elgesį. Teismas mano, kad šiuo atveju, nors A. Č. pažeidinėjo teismo skirtus įpareigojimus ir probacijos sąlygas, bet atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis pripažino, kad turi priklausomybę alkoholiui, teismas mano, kad šiuo atveju nėra tikslinga keisti A. Č. paskirtą laisvės apribojimo bausmę arešto bausme.

Pabrėžtina, kad sprendžiant laisvės apribojimo bausmės keitimo areštu klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui. Atsižvelgiant į tai, kad arešto bausmė yra susijusi su realiu laisvės atėmimu, į A. Č. padarytų pažeidimų visumą, jų padarymo aplinkybes ir priežastis, teismas sprendžia, kad šiuo atveju keisti laisvės apribojimo bausmę arešto bausme būtų netikslinga ir tai prieštarautų probacijos tikslams ir principams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus teikimo dėl A. Č. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą, netenkinti.

Asmens bylą Nr. 3GN-1829, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriui.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.