- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-15
- Bylos Nr.
- P-143-34-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Antanas Ablingis, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Pareiškėjas
- V. P.
- Trečiasis asmuo
- A. K., Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 66.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 66.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 66.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. M. ir J. D. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-6799-14/2007 pagal pareiškėjo V. P. (V. P.) prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. K., Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. P. (toliau – pareiškėjas) prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas atnaujinti terminą trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijai pateikti prašymą ir giminystės ryšį bei nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą įrodančius dokumentus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą grąžinimo.
Pareiškėjas nurodė, kad jo senelis J. P. (J. P.) iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 8,72 ha žemės (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, kad tik 2007 m. iš tolimų giminaičių sužinojo apie senelio turėtą žemę. Be to, savo teisių dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo jis negalėjo įgyvendinti ir dėl to, kad neturėjo Lietuvos Respublikos pilietybės, neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos. Pareiškėjo nuomone, terminą praleido dėl svarbių priežasčių.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 25 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino. Teismas atnaujino pareiškėjui terminą paduoti prašymą bei giminystės ryšį ir nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jo senelio J. P. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdytą 8,72 ha žemės sklypo dalį.
Teismas nurodė, kad vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 1 dalimi prašymai atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą turėjo būti pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d. Nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai pagal Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį turėjo būti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas šių dokumentų Vilniaus apskrities viršininko administracijai nurodytais terminais nepateikė. Pagal Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalis, piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nežinojo apie senelio nuosavybės teise turėtą žemę. Be to, pareiškėjas neturėjo Lietuvos Respublikos pilietybės, neturėjo pastovios ir nuolatinės gyvenamosios vietos, todėl negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių dėl nuosavybės teisių į žemę. Tretieji suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad pareiškėjui būtų atnaujintas terminas prašymui ir nuosavybės teisę bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminą atnaujino.
III.
V. M. ir J. D. 2007 m. birželio 18 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-6799-14/2007 vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 7, 10 ir 12 punktais. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:
1. Jos yra J. P. (V. P. (V. P.) sūnaus), kuris iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė ginčo 8,72 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) dukterys. Įstatymo numatytais terminais yra padavę prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į minėtą žemės sklypą, ir šiuo metu tebevyksta nuosavybės teisių atkūrimo procesas. Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. yra jų mirusio brolio V. P. (V. P.) vaikai. Nei brolis, nei jo vaikai anksčiau niekada nesidomėjo nuosavybės teisių atkūrimu ir prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo numatytais terminais nepadavė. Jos pagrįstai tikėjosi, kad nuosavybės teisės į paminėtą žemės sklypą bus atkurtos tik joms. Be to, jos gyvena ir faktiškai naudojasi šiuo sklypu. Teismas, atnaujindamas pareiškėjo prašomus terminus, iš esmės nusprendė ir dėl jų teisių. Pareiškėjui sudaryta galimybė paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kartu apribojant jų dalis į pretenduojamą žemės sklypą. Jų neįtraukus į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, negalėjo išdėstyti savo pozicijos ir apginti savo teisių. Tai yra pagrindas atnaujinti procesą vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punktu.
2. Teismas terminus atnaujino nesant jokių konkrečių ir svarbių jų praleidimo priežasčių, todėl pažeidė Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas. Teismo nurodytos terminų praleidimo priežastys jokiu būdu negali būti pripažintos svarbiomis, nes jos yra subjektyvaus pobūdžio. Tokios aplinkybės kaip žinojimas ar nežinojimas apie giminaičių turėtą nuosavybę, pilietybės dokumentų nesusitvarkymas ar nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimas iš esmės priklausė nuo pareiškėjo valios ir negali būti laikomos objektyviomis kliūtimis, sutrukdžiusiomis laiku realizuoti teises į nuosavybės teisių atkūrimą. Įstatymai suteikė asmenims pakankamai ilgus terminus (dešimt metų) pateikti prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl iš esmės visi rūpestingi asmenys galėjo juos paduoti laiku. Šie terminai gali būti atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai asmuo konkrečiai ir nuosekliai tikrai svarbiomis (objektyviomis) termino praleidimo priežastimis pagrindžia visą termino laikotarpį. Teismas šiuo atveju terminus atnaujino vadovaudamasis tik bendro pobūdžio teiginiais (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 p.).
3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas griežtai vertina prašymus dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytų terminų atnaujinimo ir dėl tokio pobūdžio priežasčių, kokios buvo nurodytos šioje byloje, terminų pareiškėjams neatnaujina (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-152/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A4-269/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-308/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-344/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-346/2007 ir kt.) (ABTĮ 153 str. 2 d. 12 p.).
4. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, kuriuo užbaigta ši byla, priimtas 2007 m. gegužės 25 d., todėl ABTĮ 156 straipsnyje numatyto trijų mėnesių termino nepraleido.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Procesas atnaujintinas.
Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.).
V. M. ir J. D. prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7, 10 ir 12 punktus, numatančius galimybę atnaujinti procesą, jeigu sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų (ABTĮ 153 str. 2 d. 7 p.), jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 p.), ir kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (ABTĮ 153 str. 2 d. 12 p.).
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 25 d. sprendimu atnaujino pareiškėjui terminą paduoti prašymą bei giminystės ryšį ir nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jo senelio J. P. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdytą 8,72 ha žemės sklypo dalį. Pagal bylos duomenis (nuosavybės teisių atkūrimo bylos nuorašas (b. l. 34 – 78)), V. M. ir J. D. yra pretendentės atkurti nuosavybės teisę į šią žemę. Taigi priimtas sprendimas liečia jų interesus, tačiau teismas šių asmenų, kaip reikalauja ABTĮ 37 straipsnio 4 dalies nuostatos, į bylą neįtraukė, nesudarė joms galimybių būti išklausytoms dėl pareiškėjo pareikšto prašymo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, yra pagrindas atnaujinti procesą vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punktu.
Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Nei šioje, nei kitose Atkūrimo įstatymo normose nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl, sprendžiant šį klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 4 str. 6 d.). Vadovaujantis pastarąja nuostata pripažintina, jog termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (pateikti atitinkamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą taip pat yra būtina atsižvelgti ir į pačių terminų trukmę, nes laiko faktorius negali būti atsiejamas nuo asmens objektyvios galimybės elgtis taip ar kitaip prašomo atnaujinti termino eigoje. Tokios paminėtų nuostatų aiškinimo taisyklės iš esmės pateiktos ir V. M. bei J. D. nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-152/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A4-269/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-308/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-344/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-346/2007).
Be to, terminas prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir įstatymo nustatytiems dokumentams paduoti gali būti atnaujinamas tik tiems asmenims, kurie turėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą ir galimybę paduoti prašymą, bet nerealizavo šios galimybės įstatymo nustatytu terminu dėl svarbių priežasčių. Prašymo padavimas, jo terminas ir šio termino atnaujinimas tarpusavyje susiję. Neįgijus teisės paduoti prašymą, neįgyjama ir teisė prašyti atnaujinti terminą tokiam prašymui paduoti. Byloje nustačius, kad pareiškėjas neturėjo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą iki Atkūrimo įstatyme nustatyto termino, teisės norma, reglamentuojanti praleisto termino atnaujinimo galimybę, pareiškėjo atžvilgiu negali būti taikoma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-821/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-938/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A4-781/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A11-751/2006 ir kt.).
Vilniaus apygardos administracinis teismas svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikė pareiškėjo nežinojimą apie senelio nuosavybės teise turėtą žemę, Lietuvos Respublikos pilietybės ir nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, galima daryti prielaidą, jog teismas galėjo netinkamai taikyti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalis, o tai galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, ir nukrypti nuo administracinių teismų praktikos, todėl yra pagrindas atnaujinti procesą ir pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktus.
Prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo ar turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas (ABTĮ 156 str. 1 d.). V. M. ir J. D. šio termino nepraleido (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 25 d. sprendimas įsiteisėjo 2007 m. birželio 9 d. (ABTĮ 96 str. 1 d.), o prašymas dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduotas 2007 m. birželio 18 d.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, jog V. M. ir J. D. prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino ir pagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl procesas atnaujintinas, o byla perduotina Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 159 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-6799-14/2007 pagal pareiškėjo V. P. (V. P.) prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. K., Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl termino atnaujinimo.
Perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.