Kauno apygardos teismo nutartis

2010-09-14 · Civilinė byla Nr. 2A-1369-343/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-14
Bylos Nr.
2A-1369-343/2010
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-01796-2009-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Palubinskaitė (pran.), Evaldas Burzdikas, Albinas Čeplinskas
Ieškovas
K. A.
Atsakovas
Ž. K., Ž.
Trečiasis asmuo
notarei Ramutei
Advokatai
Karina Račkauskienė, Danius Svirinavičius
Civilinė byla Nr. 2A-1369-343/2010(Proceso Nr. 2-28-3-01796-2009-9)
Pirmosios instancijos teismo teisėja Rūta Neveckienė

Procesinio dokumento kategorijos: 21.4.2.7; 35.5; 63; 99.9; 114.9.2; 121.21 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Albino Čeplinsko,

sekretoriaujant Editai Tamulaitienei,dalyvaujant ieškovui K. A., ieškovo atstovei advokatei Karinai Račkauskienei,atsakovo Ž. K. atstovui advokatui Daniui Svirinavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo K. A. ir atsakovo Ž. K. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3-570/2010 pagal ieškovo K. A. ieškinį atsakovui Ž. K. dėl skolos priteisimo ir atsakovo Ž. K. priešieškinį ieškovui K. A., trečiajam asmeniui notarei Ramutei Valantiejienei dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškiniu (b.l. 25-26, t. 1) ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 8 900 Lt skolą, 741 Lt palūkanas, 5% metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė 2006 m. lapkričio 3 d. paskolos sutartimi Nr. 14748 paskolinęs atsakovui prašomą priteisti sumą. Kadangi iki sutartyje nurodytos datos - 2007 m. lapkričio 3 d - atsakovas pinigų negrąžino, jis privalo mokėti ir įstatymines palūkanas. Taip pat iš atsakovo priteistinos ir procesinės palūkanos.

Priešieškiniu (b.l. 44-47, t. 1) atsakovas prašė pripažinti 2006 m. lapkričio 3 d paskolos sutartį negaliojančia, ieškovo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė žodinio susitarimo pagrindu statęs ieškovui ūkinį pastatą, kuriam sugriuvus, ieškovas ėmėsi atsakovo atžvilgiu smurto ir grasinimų, taip priversdamas atsakovą ne savo noru pasirašyti ginčijamą sutartį. Jokių pinigų ginčijamos sutarties pagrindu atsakovas nėra gavęs. Nurodytas aplinkybes atsakovas vertino kaip pakankamas sutarčiai pripažinti negaliojančia.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį (b.l. 53, t. 1) trečiasis asmuo notarė Ramutė Valantiejienė nurodė, jog ginčo sutartis buvo patvirtinta laikantis teisės aktų reikalavimų, išaiškinus sutarties šalims sutarties sudarymo pasekmes, įsitikinus jų valios sudaryti sutartį egzistavimu.

Atsiliepimu į priešieškinį (b.l. 55-57, t. 1) ieškovas prašė priešieškinį atmesti ir nurodė su atsakovu bendraujantis seniai, jų bendravimą tvirtino neapsiribojus vien tik statybos darbų atlikimu. Dėl darbų atlikimo jokių konfliktų tarp šalių nevyko. Praėjus kiek laiko po atsakovo minimų darbų atlikimo jis paprašė paskolinti pinigų. Ieškovui sutikus, šalys pasirašė sutartį ir patvirtino ją notarine tvarka. Jokio smurto ar prievartos jų santykiuose nebuvo. Atsakovo statyto pastato trūkumai paaiškėjo jau po sutarties pasirašymo. Nors atsakovas žadėjo atlyginti nuostolius, to iki šiol nepadarė, negrąžino ir skolintų pinigų.

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 12 d. sprendimu (b.l. 153-158, t. 1) priešieškinį atmetė, ieškinį patenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo 8 900 Lt skolą, 741 Lt palūkanas, 5% metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 361 Lt žyminį mokestį, 1 250 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti, priteisė iš atsakovo valstybei 58,80 Lt teismų išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti. Teismas nurodė, jog apklausti liudytojai nepatvirtino atsakovo nurodomų grasinimų ar prievartos faktų, apie šiuos faktus liudytojams papasakojęs pats atsakovas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovas neturi sutuoktinės ar vaikų, todėl abejotinas ir jo argumentas dėl grasinimų šeimos narių atžvilgiu. Be to, atsakovas dėl sutarties nuginčijimo kreipėsi tik ieškovui pareiškus ieškinį, nors, manydamas, jog sutartis yra niekinė, dėl jos į teismą galėjo kreiptis ir anksčiau. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių egzistuojant CK 1.91 str. nustatytus pagrindus, atsakovas nepateikė. Byloje nesant įrodymų dėl to, kada išaiškėjo atsakovo atliktų statybos darbų trūkumai - prieš pasirašant ginčijamą sutartį, ar po to, tik kaip prielaidomis grindžiami vertintini ir atsakovo argumentai dėl apsimestinio ginčijamo sandorio pobūdžio. Nesant pagrindo patenkinti priešieškinį ir pripažinti paskolos sutartį negaliojančia, nesant ginčo dėl to, jog būtent ginčo šalys pasirašė sutartį, byloje nesant įrodymų, patvirtinančių paskolos grąžinimo faktą, ieškinio reikalavimai laikytini pagrįstais, todėl tenkintinais. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teismas nurodė, jog pakankama laikytina 1 250 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimo suma.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 1-2, t. 2) ieškovas prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria išspręstas atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas, priteisti ieškovui iš atsakovo 2 500 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti. Ieškovas nurodė, kad jo patirtos atstovavimo išlaidos neviršija teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Advokatė ne tik rengė procesinius dokumentus - ieškinį ir atsiliepimą į priešieškinį, bet ir dalyvavo trejuose parengiamuosiuose bei dviejuose teismo posėdžiuose. Kadangi ieškovas gyvena Kauno rajone, o dirba Kauno mieste, jam daug patogiau buvo samdyti Kaune dirbančią advokatę, kuri gaišo laiką ir kelionėms į kitame mieste esantį teismą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą (b.l. 28-30, t. 2) atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, kadangi šiame skunde reiškiamas reikalavimas nesuderinamas su paties atsakovo apeliacinio skundo argumentais, be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovo nurodomos atstovavimo išlaidos yra akivaizdžiai per didelės.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 9-16, t. 2) atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, priešieškinį patenkinti, ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad teismo apklausti liudytojai patvirtino tiek statybos darbų atlikimo, tiek ir darbų trūkumų atsiradimo bei ieškovo reikalavimų atlyginti nuostolius faktus, taip pat aplinkybes, jog, skirtingai nei nurodė ieškovas, iš jam neva skolintų pinigų atsakovas nepadėjo seseriai pasikeisti langų. Nelogiškas ir ieškovo argumentas, jog jis beprocentinę paskolą davė po to, kai pats iš banko pasiskolino pinigų, už kuriuos turėjo mokėti palūkanas, juolab kad nebuvo jokių paskolos grąžinimo garantijų, nes atsakovas neturėjo pajamų. Tarp šalių susiklostė ne sutartiniai paskolos, o deliktiniai žalos atlyginimo teisiniai santykiai, todėl ieškovas turi įrodyti žalos dydį ir kilmę. Atsakovas taip pat nurodo, jog teismas pažeidė proceso teisės normas, neįtraukdamas į bylą dalyvaujančiu asmeniu ieškovo sutuoktinės, nors su jos teisėmis ir pareigomis byloje keliami klausimai yra tiesiogiai susiję.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b.l. 34-37, t. 2) ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas ir nurodo, kad apsimestinio sandorio atveju taikytinos sandoriui, kurį buvo siekiama nuslėpti, nustatytos taisyklės, todėl ginčydamas paskolos sutartį atsakovas privalėjo nurodyti, kokį sandorį buvo bandoma nuslėpti ir kokios tikrosios to sandorio sąlygos. Ieškovas atkreipia dėmesį ir į tai, jog atsakovo nurodytas ūkinis pastatas priklauso ieškovo motinai, o jam, todėl pats ieškovas tiesiogiai jokios žalos nėra patyręs ir jokių reikalavimų dėl žalos atlyginimo atsakovui nėra pareiškęs. Atmestinas ir atsakovo argumentas dėl paskolos sutartimi gautų pinigų panaudojimo, kadangi ieškovas savo procesiniuose dokumentuose įvardijo atsakovo jam nurodytą pinigų skolinimosi tikslą - pakeisti langus sesers gyvenamojoje patalpoje, o pareigos tikrinti, kur atsakovas pinigus išleido, ieškovas neturėjo. Atmestinas ir argumentas dėl garantijų, kad skola bus grąžinta, nebuvimo, kadangi ieškovas žinojo atsakovą turint turto bei galimybių užsidirbti. Argumentas dėl beprocentinės paskolos suteikimo ieškovui pačiam mokant palūkanas bankui neįtakoja pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo, kadangi paskolą ieškovas suteikė atsižvelgdamas į draugiškus jo ir atsakovo tarpusavio santykius. Kadangi byloje priimtu sprendimu nebuvo pasisakyta dėl ieškovo sutuoktinės teisių ir pareigų, atsakovo pateiktas argumentas teismą pažeidus procesines teises normas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. sprendimo dalis, kuria ieškovui iš atsakovo priteistas atstovavimo išlaidų atlyginimas, keistina.

Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias atstovavimo išlaidų atlyginimą, todėl yra pagrindas ginčijamą teismo sprendimą pakeisti (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329str. 1d.).

Ginčas byloje kilo dėl paskolos sutarties sudarymo aplinkybių, galimai įtakojančių šio sandorio teisėtumą. CK 6.875 str. 1 d. nurodyta, jog paskolos gavėju paskolos sutartyje nurodytas asmuo gali ginčyti paskolos sutartį remdamasis aplinkybe, jog sutartyje nurodytos paskolos sumos jis negavo. Būtent šią aplinkybę atsakovas ir nurodė savo pateiktame priešieškinyje, teigdamas, jog sutartį jis pasirašė ieškovui grasinant su juo susidoroti. Vadovaujantis CPK 12 str. įtvirtintu rungimosi principu bei CPK 178 str. apibrėžta įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp šalių tvarka, asmuo, savo teismui reiškiamą poziciją grindžiantis tam tikromis aplinkybėmis, privalo pateikti šių aplinkybių egzistavimą patvirtinančius įrodymus. Savo argumentus dėl jo atžvilgiu pavartotos prievartos ir grasinimų jam atsakovas priešieškinyje nurodė įrodinėsiantis liudytojų parodymais, jokių kitų šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui atsakovas neteikė. Nors CK 6.875 str. 2 d. ir numatyta galimybė ginčyti paskolos sutarties teisėtumą remiantis liudytojų parodymais, kaip teisingai ginčijamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, nei vienas iš atsakovo kviestų liudytojų nepatvirtino patys tiesiogiai girdėję ir/ar matę ieškovą atsakovui grasinant. Liudytojai tepatvirtino, jog pats atsakovas jiems pasisakęs apie sulauktus grasinimus susidoroti. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog teismo posėdyje apklausti asmenys patys tiesiogiai nebuvo liudininkais aplinkybių, kurias patvirtinti jie buvo iškviesti, todėl jų parodymai neturi jokios įrodomosios galios vertinant šalių sudarytos paskolos sutarties teisėtumą. Pagrįstu laikytinas ir ginčijamo sprendimo motyvas, jog atsakovas, žinodamas apie sutarties sudarymo faktą, neginčijo jos teisėtumo beveik pustrečių metų, jokių pretenzijų dėl sutarties teisėtumo nereiškė ir 2008 m. gruodžio mėnesį per notarą gavęs pranešimą apie pareigą grąžinti skolą (b.l. 3-5, t. 1), ir į teismą kreipėsi tik po to, kai ieškovas teisminėmis priemonėmis pradėjo iš jo reikalauti paskolos grąžinimo. Pastaroji aplinkybė leidžia teisėjų kolegijai labiau tikėtina laikyti ieškovo poziciją, jog jokių grasinimų ar prievartos sudarant paskolos sutartį nebuvo, jog priešieškinį atsakovas pareiškė siekdamas išvengti sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Esant tokiai situacijai teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas neįrodė savo priešieškinio argumento, kad ginčijama paskolos sutartis buvo sudaryta dėl jo atžvilgiu panaudotos prievartos ir grasinimų jam, todėl priešieškinio reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu buvo atmestas pagrįstai.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pats atsakovas bylos nagrinėjimo metu keitė savo poziciją, pradžioje ginčydamas savo valios prisiimti sutartinius įsipareigojimus buvimo faktą, vėliau teigdamas, jog ginčijamas sandoris buvęs apsimestiniu, juo buvo siekta nuslėpti tarp šalių dėl netinkamai atliktų statybos darbų padarytų nuostolių atlyginimo teisinius santykius. Pastarąją aplinkybę atsakovas vėlgi grindė liudytojų parodymais. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, į bylą šalių kviesti liudytojai, kurių parodymai, vien dėl to fakto, jog jie yra juos kvietusių asmenų artimi giminaičiai, vertintini kritiškai, nurodė prieštaringus duomenis apie statybos darbų nuostolių atsiradimo datą, todėl patvirtinti šios aplinkybės tiesioginį ryšį su ginčijamos sutarties sudarymo faktu, nesant jokių kitų įrodymų, nėra jokio teisinio pagrindo. Akcentuotina ir tai, jog nurodydamas papildomas aplinkybes, atsakovas netikslino priešieškinio reikalavimo, todėl net ir pripažinus jo argumentą dėl apsimestinio ginčijamos sutarties pobūdžio pagrįstu, ko, kaip minėta, teisėjų kolegija nenustatė, šis argumentas niekaip neįtakotų jo reiškiamo reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrįstumo. Priešingai, sudarydamos apsimestinį sandorį šalys savo valią išreiškia, tačiau, dėl vienokių ar kitokių priežasčių, savo tikrųjų ketinimų neįvardija raštu įformintame dokumente. Nurodyta aplinkybė, atsižvelgiant ir į tai, jog CK 1.87 str. 1 d. nurodytos visiškai kitokios nei sandorio negaliojimas sandorio pripažinimo apsimestiniu pasekmės - taisyklių, reglamentuojančių bandomą nuslėpti sandorį taikymas - leidžia teisėjų kolegijai aptariamą priešieškinio pagrindą vertinti kaip prieštaraujantį priešieškinio dalykui. Be to, atsakovas, kalbėdamas apie galimai apsimestinį ginčijamo sandorio pobūdį, klaidingai nurodo, jog, paskolos sutartį pripažinus apsimestine, šalis siejantys tarpusavio santykiai turėtų būti kvalifikuojami kaip ginčas dėl nuostolių atlyginimo, kur ieškovui tektų pareiga įrodinėti civilinės atsakomybės taikymo sąlygas. Net ir tuo atveju, jeigu ginčijama sutartimi atsakovui nebūtų buvę skolinami pinigai, o šalys būtų susitarę dėl atsakovo ieškovui padarytų nuostolių atlyginimo, nenustačius šalių valios trūkumų sandoriui sudaryti, toks sandoris būtų vertinamas kaip atsakovo atsakomybės už padarytus nuostolius bei tų nuostolių dydžio pripažinimas, pareigos juos atlyginti savanoriškas prisiėmimas ir susitarimas dėl nuostolių atlyginimo terminų, nepaneigiantys atsakovo pareigos vykdyti finansinius įsipareigojimus, t.y. niekaip neįtakojantis ieškovo ieškinyje reiškiamo finansinio reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, jog atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovo sprendimas suteikti atsakovui beprocentinę paskolą tuo metu, kai pats ieškovas buvo pasiskolinęs pinigų iš banko, neturėjo jokių garantijų, kad atsakovas jam skolą grąžins, yra nelogiškas, o ieškovo nurodytas atsakovo jam įvardintas pinigų skolinimosi tikslas - sudėti langus sesers name - neatitinka tikrovės, laikytini šalutiniais, net ir jiems pasitvirtinus negalinčiais turėti jokios įtakos atsakovo valios prisiimti sutartyje nurodytus įsipareigojimus apimčiai, o kartu ir ginčijamo sandorio teisėtumui. Kaip teisingai atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo ieškovas, jis neturėjo pareigos tikrinti, kam atsakovas panaudojo iš ieškovo gautus pinigus, tarp šalių susiklosčius ilgalaikiams draugiškiems santykiams tarp jų sudaromi sandoriai pakankamai dažnai nebūna orientuoti išimtinai vien tik į abipusę finansinę naudą. Kita vertus, kaip paaiškino ieškovas, skolinti pinigai nebuvo banko paskolos pinigai, o buvo santaupos.

Visus atsakovo apeliacinio skundo argumentus pripažinusi nepagrįstais, teisėjų kolegija sprendžia, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą atsakovo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ginčas iš esmės išspręstas ieškovo naudai, teisėjų kolegija pasisako dėl ieškovo apeliacinio skundo, kuriame ginčijama sprendimo dalis dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo, pagrįstumo. Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas teismo procesinis sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš priešingos šalies. Nagrinėjamoje byloje buvo visiškai patenkinti ieškovo reikšti materialieji teisiniai reikalavimai, ir atmesti atsakovo priešieškinio reikalavimai, t.y. ginčas išspręstas ieškovo naudai. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 98 str. 2 d., nusprendė, jog turi būti atlyginta tik pusė ieškovo patirtų atstovavimo išlaidų - 1250 Lt. Kaip matyti iš bylos medžiagos, advokatė atstovavo ieškovui rengiant ieškinį (b.l. 25-26, t. 1), atsiliepimą į priešieškinį (b.l. 55-57, t. 1), dalyvavo 6 teismo posėdžiuose (b.l. 48-49, 60-61, 80-82, 98-100, 114-116, 127-138, t. 1), kurių bendra trukmė 5 val. 35 min. Teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose nurodoma maksimali atlygintina suma už tokio pobūdžio paslaugas- 5 460 Lt. Kaip pagrįstai nurodo ieškovas savo pateiktame apeliaciniame skunde, jam buvo daug patogiau samdyti būtent jo gyvenamojoje ir veiklos vietoje, o ne teismo buveinės vietoje dirbančią advokatę, dėl ko papildomos laiko sąnaudos turi būti siejamos ir su kelionėmis į teismo posėdžius ir atgal. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovo patirta atstovavimo išlaidų suma - 2 500 Lt - nelaikytina nepagrįstai didele ir turėjo būti atlyginta visa. Dėl nurodytos priežasties teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. sprendimo dalis, kuria ieškovui iš atsakovo priteistas atstovavimo išlaidų atlyginimas, keistina, atlygintinų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovo patirtų atstovavimo išlaidų suma didintina iki 2500 Lt.

Atsižvelgdama į tai, jog ieškovo apeliacinis skundas yra tenkinamas, o atsakovo skundas atmetamas, teisėjų kolegija sprendžia, jog visos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsiradę bylinėjimo išlaidos tenka atsakovui. Dėl nurodytos priežasties ieškovui iš atsakovo priteistinas 500 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimas (b.l. 39, t. 2), kuris, atsižvelgiant į advokatės parengtus apeliacinį skundą (b.l. 1-2, t. 2), atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą (b.l. 34-37, t. 2) bei dalyvavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, laikytinas pagrįstu. Taip pat iš atsakovo valstybei priteistinas apeliacinės instancijos teismo išlaidų, susiję su procesinių dokumentų įteikimu - 31,15 Lt (b.l. 6, t. 2) - atlyginimas.

Atsižvelgdama į aukščiau nurodytus argumentus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Ieškovo apeliacinį skundą patenkinti.

Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovo priteistas 1 250 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimas, atsakovo Ž. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atlygintinų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovo K. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) patirtų atstovavimo išlaidų sumą padidinti iki 2 500 Lt.

Likusią Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Ž. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui K. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Lt bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patirtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš atsakovo Ž. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 31,15 Lt apeliacinės instancijos teismo patirtoms išlaidoms, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkė Rūta PalubinskaitėKolegijos teisėjai Evaldas BurzdikasAlbinas Čeplinskas