- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-24
- Bylos Nr.
- e2-160-302/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01056-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Proximus Global“
- Atsakovas
- A. A.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Proximus Global“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Proximus Global“ patikslintą ieškinį atsakovei A. A. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Proximus Global“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės A. A. 147 851,54 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei A. A. iš anksto nepranešus atlikti įrašą viešame registre dėl: 1) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2) pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių perleidimo draudimo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartimi laikinąsias apsaugos priemones atsisakė taikyti. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
4. Ieškovė UAB „Proximus Global“ pateikė patikslintą ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovės A. A. 443 617,35 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas
5. Ieškovė patikslinto ieškinio reikalavimams užtikrinti prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atlikti įrašą viešame registre dėl: 1) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2) pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių perleidimo draudimo. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, egzistuoja tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, kadangi atsakovei ieškinio suma yra didelė. Ieškovė pažymi, kad atsakovė ketina perleisti jai priklausantį turtą, t. y. elgiasi nesąžiningai, be to, pardavus nekilnojamąjį turtą ieškovei liktų suma beveik lygi ieškinio sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 3 d. nutartimi ieškovės UAB „Proximus Global“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
7. Teismas, susipažinęs su patikslinto ieškinio turiniu ir pateiktais įrodymais, nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje civilinio proceso stadijoje teiktų pagrindą daryti išvadą, kad patikslintas ieškinys preliminariai yra nepagrįstas.
8. Spręsdamas klausimą dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, teismas pažymėjo, jog ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvai ir argumentai iš esmės yra tokie patys, kaip ir teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo su pradiniu ieškiniu, t. y. ieškovė kaip ir ankstesniu prašymu, nesąžiningus atsakovės veiksmus grindžia atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo skelbimu, įrodinėja atsakovės negalėjimą įvykdyti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo didele ieškinio suma, todėl ieškovei nenurodžius naujų aplinkybių nėra pagrindo klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių spręsti kitaip nei jis išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartimi.
9. Teismo vertinimu, vien ieškinio sumos dydis atsakovei savaime dar nepatvirtina rizikos, jog teismo sprendimas gali būti neįvykdomas būtent dėl atsakovės nesąžiningumo ar su tokiu jos elgesiu susijusių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad atsakovė nekilnojamąjį turtą siekia parduoti už 850 000 Eur, t. y. apie 3 kartus didesnė kaina nei ieškovės nurodoma viso nekilnojamojo turto vertė, be to, 2021 m. lapkričio 23 d. pasiūlyme įsigyti turtą nurodyta namo (duomenys neskelbtini) pardavimo kaina yra 677 000 Eur, o ši suma taip pat ženkliai viršija patikslintu ieškiniu reiškiamą reikalavimą (443 617,35 Eur), todėl laikinosios apsaugos priemonės pažeistų ekonomiškumo ir proporcingumo principus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovė UAB „Proximus Global“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Ieškinio reikalavimas yra padidėjęs nuo 147 851,54 Eur iki 443 617,35 Eur, o atsakovės nekilnojamojo turto pardavimo kaina sumažėjusi nuo 850 000 Eur iki 677 000 Eur, be to, nekilnojamasis turtas, kurį atsakovė parduoda, yra vienintelis, iš kurio gali būti patenkintas ieškovės reikalavimas, todėl egzistuoja grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
10.2. Aplinkybės, kad atsakovės parduodamas nekilnojamasis turtas yra vienintelis jos turimas turtas ir kad nelikus Lietuvoje atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto, ji gali išvykti iš Lietuvos į Rusiją, kurios pilietė ji yra, greitas nekilnojamojo turto pardavimas, pagrindžia atsakovės nesąžiningumą.
Atsiliepimas
11. Atsakovė A. A. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškinio suma, nesant duomenų apie nesąžiningą atsakovės elgesį, nėra kriterijus, kuris sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 2 d. nutartyje konstatavo, jog atsakovės turtinė padėtis pardavus nekilnojamąjį turtą iš esmės nepasikeistų, pasikeistų tik atsakovei priklausančio turto forma. Atsakovės teigimu, ieškovė nenurodė naujų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių kitaip nei jis išspęstas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovės reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad patikslintas ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, o šalys šios teismo išvados neginčija. Vadinasi, pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.
15. Tiek pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme, tiek atskirajame skunde ieškovės pozicija dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo (grėsmės sąlygos) grindžiama patikslinto ieškinio reikalavimo dydžiu ir galimu atsakovės nesąžiningumu siekiant perleisti turtą.
16. Pažymėtina, kad kalbant apie didelę patikslinto ieškinio sumą, kaip galimą grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui konstatuoti, atsižvelgtina į aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kurioje pasisakoma, kad, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovei yra didelė, ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovės turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jos turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra tikėtinų duomenų apie galimą atsakovės nesąžiningumą, jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676-585/2019; 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-370/2019; 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-215-236/2019; 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019; 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, remdamasis naujausia ir aktualiausia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, pagrįstai nurodė, kad nepriklausomai nuo atsakovei reiškiamos patikslinto ieškinio sumos dydžio, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. patikslinto ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas dėl grėsmės buvimo būsimam teismo sprendimui įvykdyti.
17. Apeliantė nurodo, kad atsakovės veiksmai siekiant parduoti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą patvirtina atsakovės nesąžiningumą. Pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog atsakovė ketina parduoti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, pati savaime nesuteikia pagrindo atsakovės elgesį vertinti kaip nesąžiningą. Kaip matyti iš į bylą pateikto turto pardavimo skelbimo, atsakovė nekilnojamąjį turtą siekia parduoti už 850 000 Eur, o pagal 2021 m. lapkričio 23 d. pasiūlymą įsigyti turtą atsakovė nekilnojamąjį turtą siekia parduoti už 677 000 Eur. Taigi, atsakovės parduodamo nekilnojamojo turto kaina yra ženkliai didesnė nei patikslinto ieškinio dalyko suma, todėl nėra pagrindo pripažinti atsakovės elgesį nesąžiningu. Taip pat pažymėtina ir tai, kad atsakovės turtinė padėtis, pardavus jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, iš esmės nepasikeistų, pasikeistų tik ieškovei priklausančio turto forma. Atsakovė minėtą turtą siekia parduoti už jos nurodytą kainą, tą patvirtina pačios ieškovės pateiktas nekilnojamojo turto pardavimo skelbimas, ieškovė įrodymų apie tai, kad atsakovė ketina nekilnojamąjį turtą perleisti neatlygintinai ar ieško kitų panašių būdų, siekdama išvengti galimų skolinių prievolių vykdymo, nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų, kad atsakovės ketinimas parduoti turtą susijęs su siekiu išvengti (apsunkinti) teismo sprendimo įvykdymo.
18. Apeliantės argumentas, kad pardavusi nekilnojamąjį turtą atsakovė išvyks į Rusiją, nes yra Rusijos pilietė, laikytinas deklaratyviu. Ieškovė teismui objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovės ketinimus persikelti gyventi į Rusiją, nepateikė.
19. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.