Panevėžio apygardos teismo nutartis

2008-04-02 · Civilinė byla Nr. 2A-131-227/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-04-02
Bylos Nr.
2A-131-227/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimantas Misiūnas (pirm.), Rimantas Savickas, Margarita Dzelzienė (pran.)
Ieškovas
J. P.
Atsakovas
T. B.

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A – 131 – 227 / 2008

Ineta Baliukaitytė Procesinio sprendimo kategorija:(S)78.2.1; 121.15; 121.21PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. balandžio 02 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,

kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės (pranešėja), Rimanto Savicko,sekretoriaujant Angėlei Andrikonienei

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovei T. B. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Šalies argumentai

Ieškovas ieškiniu prašė pakeisti iš jo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003-01-14 sprendimu priteistą nepilnametei dukteriai T. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 450 Lt/mėn. mokamomis periodinėmis išmokomis iki 130 Lt/mėn., bet ne mačiau 1 MGL, iki dukters pilnametystės. Reikalavimą grindė iš esmės pasikeitusia finansine padėtimi: šiuo metu jis niekur nedirba, iš darbo UAB „Jarista“ , kur dirbo nuo 2006-04-26 iki 2007-04-18 statybininku dėl mažo darbo užmokesčio- vidutiniškai 108,98Lt/mėn išėjo, jokių kitų papildomų pajamų negauna, nekilnojamojo turto taip pat neturi, gyvena pas savo motiną, be to, be dukters išlaikymo turi išlaikyti ir sūnų, teikiant jam išlaikymą po 1 000 Lt/mėn.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškovo J. P. ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 300 Lt/mėn. mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2007 m. gegužės 29 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymą mokant atsakovei T. B..

Nustatė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003-01-14 sprendimu iš J. P. T. B. naudai dukters Tais, gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteista po 450 Lt/mėn. mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2002-11-13 iki jos pilnametystės. Šiuo metu ieškovo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė: niekur nedirba, įregistruotų nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų, transporto priemonių neturi. Tačiau teismas sprendė, jog tai jo neatleidžia nuo pareigos teikti išlaikymą vaikui, nes iš pateiktų pažymų apie darbo užmokestį matyti, kad ieškovas iki pat 2007 m. balandžio mėnesio dirbo, jis darbo biržoje neregistruotas ir nepateikė duomenų, jog jis šiuo metu yra nedarbingas ar dėl ligos negali susirasti kito darbo. Teismas sprendė, kad ieškovas yra darbingas, sveikatos problemų neturi, todėl gali teikti išlaikymą savo nepilnamečio vaiko išlaikymui, kuris patenkintų augančio vaiko poreikius. Teismas nustatė, kad atsakovė turi nekilnojamojo turto, ji dirba ir nors jos vidutinis atlyginimas yra 650 Lt, tačiau ji yra individualios įmonės savininkė ir kiekvieną mėnesį savo poreikiams naudoja apie 3 000 Lt iš įmonės gaunamų pajamų, todėl gali patenkinti visus protingus nepilnametės dukters poreikius.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendė, kad šiuo metu ieškovo turtinė padėtis yra blogesnė nei priimant sprendimą 2003 metais, tačiau pastarasis yra darbingas, sveikas, todėl dėdamas pastangas įsidarbinti ir turėdamas interesą išlaikyti vaiką, jis gali vaikui teikti didesnį nei 1 MGL dydžio išlaikymą, o ieškovo laikinas nedarbingumas, įmonės nemokumas, įsiskolinimai, kito nepilnamečio vaiko išlaikymas nėra pagrindas radikaliai sumažinti vaikui teikiamo išlaikymo dydį. Be to, nurodė, kad pagal suformuotą teisminę praktiką, išlaikymo dydis turi būti ne mažesnis kaip minimalus darbo užmokestis (šiuo metu jis yra 700 Lt) per mėnesį.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį patenkinti arba bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo prašymus, turėjo prieš jį išankstinį nusistatymą, neteisingai nurodė, kad sprendimas priimtas šalims nedalyvaujant, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 str. 3 d.), pažeidė CK 3.192 str. 2 d. bei nepagrįstai nurodė, jog išlaikymo vaikui dydis turi būti ne mažesnis kaip 700 Lt per mėnesį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta 700 Lt minimali mėnesinė alga pirmiausia apima ir sąlygoja tokią algą gaunančio asmens, šiuo atveju jo (ieškovo), paties galėjimą išgyventi, o tik po to galimybę išlaikyti savo vaikus. Net ir gaudamas po 700 Lt per mėnesį, jis negalėtų sau ir dviems nepilnamečiams vaikams skirti po 300 Lt/mėn. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra nustačiusi, jog minimalus mėnesinis pragyvenimo lygis yra 130 Lt, kurio reikia, kad vaikas pragyventų visą mėnesį, o ne 700 Lt, kaip sprendė teismas. Teigia, jog atsakovė, pripažinusi, kad jos mėnesinės pajamos yra didesnės nei jos pačios pasirašyta teismui pateikta pažyma ir ji gali patenkinti visus protingus nepilnametės poreikius, faktiškai sutiko su ieškiniu, todėl ir šiuo pagrindu ieškinys turėjo būti patenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d.1 p.).

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės, išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokio dydžio, kurį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus, jo poreikius. Individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Tuo atveju, jei iš esmės pasikeitė išlaikymą teikusio asmens turtinė padėtis, jo prašymu teismas išlaikymo dydį bei formą gali pakeisti(CK 3.201 str.) , tačiau sprendžiant išlaikymo dydžio sumažinimo klausimą teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi maksimaliai individualizuoti CK normų taikymą ir išsaugoti protingą tiek vaikų interesų, jų poreikių, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvų iš esmės pakitusi, sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios gali būti sumažinamas priteisto išlaikymo dydis (CK 3.201str.1d), tačiau jis neturėtų būti mažesnis, nei būtinas vaiko išlaikymui ir visapusiškam lavinimui. Tai reiškia, kad tėvai iš anksto privalo įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. CK 3.192 str. 2 d. numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant prašomo priteisti išlaikymo dydį kiekvienu atveju svarstomos konkrečios bylos aplinkybės. Išlaikymo dydžio parinkimo kriterijai yra šie: vaiko poreikiai, jo amžius, sveikatos būklė, tėvų turtinė padėtis, tėvų turto struktūra. Gaunamų pajamų dydis, periodiškumas ir kita. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktika orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, sieja su , pavyzdžiui, CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), nes pirmiausia tėvai privalo užtikrinti sąlygas vaikui tapti pilnaverte asmenybe ir jie turi teikti tokio dydžio išlaikymą, kad nebūtų ribojami vaiko poreikiai tenkinant tik minimalius poreikius.

Apeliantas pagrįstai nurodo, kad Lietuvos Vyriausybė, nustačiusi minimalios mėnesinės algos dydį, jį siejo su asmens galėjimu išgyventi. Vadinasi ši suma, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, gali būti taikytina ir nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Apelianto teiginys, jog jis, gaudamas po 700Lt/mėn, negalėtų dviems nepilnamečiams vaikams skirti po 300 Lt/mėn , nes nustatytas MMA pirmiausia skirti jam pačiam pragyventi, nepagrįstas todėl, kad jis netinkamai ir sau naudinga linkme aiškina aukščiau nurodytą Vyriausybės nutarimą, jo nesiedamas su savo pareiga teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kurių atžvilgiu įstatymiškai įtvirtintas prioritetas. Kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavęs, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti ne mažesnis kaip 700 Lt per mėnesį, o pareiga rūpintis ir išlaikyti vaikus tenka abiems tėvams, nustatęs, kad atsakovės padėtis po sprendimo priėmimo pagerėjo, o ieškovo pablogėjo, sumažindamas priteisto išlaikymo iš ieškovo dydį iki 300Lt/mėn, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

Minėta, kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog bylos šalių padėtis po sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė, tačiau dėl ieškovo turtinės padėties pablogėjimo tiesioginės įtakos turėjo paties ieškovo veiksmai. Tai, jog jis vertingą turtą- dviejų kambarių butą , esantį (duomenys neskelbtini), padovanojo savo motinai , o turėdamas nepilnamečius vaikus ir su tuo susijusią pareigą juos išlaikyti, nesant sveikatos problemų, nestokojant galimybės įsidarbinti, niekur nedirba ir darbo biržoje nesiregistruoja, vertintina, kaip siekimu formaliai sumažinti turto apimtį ir sudaryti sąlygas galimam išlaikymo dydžio pakeitimui. Šią išvadą patvirtina tai, jog po buto dovanojimo nepakito apelianto gyvenamoji vieta. Nors ieškovas ieškinyje teigia, kad jis neišgali teikti priteisto išlaikymo -po 450Lt/mėn. ir dėl to, kad pagal teismo kitą sprendimą teikia išlaikymą sūnui Arijui po 1000Lt/mėn, bei pateikė teismui ieškinio nuorašą, kuriuo prašoma sumažinti šiam vaikui priteistą išlaikymą, tačiau neįrodė, jog tokio turinio pareiškimas teisme buvo priimtas ir byla iškelta, t.y šios aplinkybės įrodymais nepagrindė (CPK 178str.). Ieškovo teiginys, jog jis padovanojo butą motinai negalėdamas jo išlaikyti, nes pats nedirba, neišlaiko kritikos. Pirma, nenustatyta svarbių priežasčių, trukdančių jam dirbti. Antra, tai, jog jis atsisakė darbo dėl mažo atlyginimo, kaip pats teigia, tačiau darbo biržoje nesiregistruoja- neieško darbo, leidžia daryti išvadą, jog jis turi kitų pragyvenimui pajamų. Antra, svarbiausia jo, kaip tėvo, konstitucinė pareiga yra išlaikyti nepilnametį vaiką(-us). Tokioje situacijoje atsakingai besielgiantis asmuo , neturėdamas lėšų, kaip teigia apeliantas, ir dėl to negalėdamas išlaikyti buto, o tuo pačiu ir teikti teismo sprendimu nustatyto dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams, butą parduotų, keistų į mažesnį, ar kreiptųsi į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimo, t.y kas mėnesį mokamų periodinių išmokų mokėjimo pakeitimu turtu-CK 3.196 str., o ne jo(buto) atsisakytų neatlygintinai, kaip šiuo atveju. Apelianto nuoroda į tai, jog jis yra benamis, šiuo konkrečiu atveju jo padėtis vertintina tik kaip asmens, neturinčio registruoto savo vardu gyvenamo ploto.

Teismas šioje byloje spręsdamas išlaikymo dydžio sumažinimo klausimą pagrįstai atsižvelgė į tai, jog pagerėjo atsakovės T. B. turtinė padėtis , dėl kurios ji gali skirti daugiau lėšų vaiko išlaikymui nei anksčiau. Vienok, dėl to ieškovas negali būti atleistas nuo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, kurio poreikiai per 5 metus pasikeitė didėjimo prasme. Apylinkės teismas įvertino visus ieškovo ir atsakovės argumentus, pateiktus įrodymus ir pagrįstai skundžiamu sprendimu priteistą teismo 2003-01-14 sprendimu išlaikymą iš ieškovo po 450Lt/mėn nepilnametei dukrai sumažino iki 300Lt/mėn. Vertinant aukščiau išdėstytus motyvus darytina išvada, jog ši suma šiuo metu atitinka vaiko interesus ir nepažeidžia ieškovo, kaip nepilnamečio vaiko tėvo, teisių bei interesų. Tai atitinka CK 1.5 str. nuostatas. Įrodymų ir aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nenustatyta. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta(CPK 326 str.1d.1p, 320str.). Todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str.1d.1p). Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą(CPK 88 str.1d.3p).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutari a:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš J. P. , a.k(duomenys neskelbtini) , 13,00 Lt (trylika litų) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.

Teisėjai Margarita DzelzienėLaimantas MisiūnasRimantas Savickas