- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-09
- Bylos Nr.
- 1A-40-382-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Pocius (pirm.), Arvydas Daugėla, Stasys Valužis
- Nuteistasis
- O. J., O.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios O. J. ir Plungės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 13 d. nuosprendžio, kuriuo O. J. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. 40 MGL (5000 Lt) dydžio bauda.
Iš O. J. priteista S. P. 3000 litų neturtinės žalos atlyginimo ir S. P. 1200 Lt advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. J. nuteista už tai, kad 2006 m. gruodžio 27 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos tualete, tarpusavio konflikto metu su S. P., įžeidinėjo nukentėjusiąją S. P. įvairiais necenzūriniais žodžiais, spjovė jai į veidą bei rankoje laikytu automobilio rakteliu, prie kurio buvo prikabinti valdymo pultelis ir pakabukas, kurių svoris 0,55 g, vieną kartą sudavė S. P. į kairįjį skruostą, tuo sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji prašo nuosprendį panaikinti ir ją išteisinti. Teigia, jog jai inkriminuojamo nusikaltimo ji neįvykdė, o nuosprendis pagrįstas ne įrodymais, o prielaidomis ir ne visai logiškais išvedžiojimais. Teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, išsamiai bei objektyviai neišsiaiškinęs visų bylos aplinkybių. Skundžiamas nuosprendis priimtas, remiantis abejotinais įrodymais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ji nuo pat teisminio proceso pradžios davė nuoširdžius ir nuoseklius parodymus. Ji niekada neneigė fakto, kad 2006-12-27, apie 12 val., (duomenys neskelbtini) mokyklos tualete tarp jos ir šios mokyklos moksleivės S. P. įvyko žodinis konfliktas. Jo priežastis – nuolatinis S. P. priekabiavimas prie jos dukros K. J., taip pat tuo metu lankiusios tą pačią mokyklą ir turinčios rimtų sveikatos problemų. Ji, kaip K. J. mama, turėjo moralinę teisę pasakyti S. P., kad pastaroji paliktų jos nepilnametę dukrą ramybėje. Nors BK nenumato baudžiamosios atsakomybės už pasakytus savo nepilnametį vaiką ginančius žodžius, tačiau vis tiek jai buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove S. P. negalėjo tiksliai ir nuosekliai parodyti visos įvykio eigos, į tai, kad aplinkybes ji pasakojo nerišliai, netgi į tai, ar tikrai dėl jos neva atliktų veiksmų buvo sukeltas fizinis skausmas. S. P. teismo posėdžio metu tik parodė, kad būtent dėl konfliktinės situacijos, kurios metu ji ją (O. J.) iškoneveikė bjauriais žodžiais ir apspjovė, ji buvo susijaudinusi. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad nė vienas iš apklaustų byloje liudytojų paties konflikto nematė ir netgi negirdėjo. S. P. bendraklasiai teismo posėdžio metu tik parodė, kad S. P. iš tualeto grįžo susinervinusi. Jie taip pat parodė, kad S. P. yra priešiškai nusiteikusi prieš K. J.. Tai visiškai atitinka jos paaiškinimą, dėl ko ji pasakė S. P., kad neužgauliotų jos dukros. Liudytoja mokyklos direktoriaus pavaduotoja R. J. parodė, kad ji konflikto dieną mokyklos koridoriuje sutikusi S. P. barė dėl jos netinkamo elgesio su ja. S. P. skruosto paraudimo pavaduotoja nei patvirtinti, nei paneigti negalėjo. Aptarti liudytojų parodymai negali būti vertinami kaip įrodymai, patvirtinantys jos kaltę. Be to, teismas visus liudytojų parodymus iškraipė palankia linkme, nors iš tiesų jie buvo visiškai kitokie. Teismas net nebandė tirti aplinkybės, ar apskritai įmanoma rankoje laikant raktą su pulteliu, šiuo raktu, nepaleidžiant jo iš rankos, suduoti smūgį kitam žmogui. Ši aplinkybė turi esminės reikšmės bylai, tačiau liko neišaiškinta. Be to, teismas neatsižvelgė ir į tai, kad nei 2006-12-27, nei kitomis dienomis S. P. dėl fizinio skausmo į medikus nesikreipė. Tai patvirtina 2007-05-24 UAB „Plungės sveikatos centras“ išduota pažyma Nr. 145 bei 2007-05-24 specialisto išvada Nr. G223/07 (07). Nors teismo posėdžio metu buvo apklaustas ekspertas V. A., tačiau jo išvada sukėlė daugiau abejonių negu aiškumo. Ekspertas paaiškino, kad jei ir buvo S. P. skruostas paraudęs, tai galėjo atsitikti nebūtinai dėl fizinio smūgio, bet ir dėl medikamentų vartojimo, susijusio su kitais sveikatos sutrikimais. Nors teismo ji prašė išreikalauti iš S. P. gydančios gydymo įstaigos ambulatorinę kortelę, kurioje būtų duomenys, ar ji nevartojo medikamentų, tačiau teismas, nukentėjusiosios ir jos tėvų pageidavimu, jos prašymą atmetė ir apsiribojo vien tik S. P. paaiškinimu, kad jokių vaistų nevartoja. Ši aplinkybė taip pat turėjo esminės reikšmės bylai, tačiau liko objektyviai neištirta. Tuo labiau, kad, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų LR sveikatos apsaugos, LR teisingumo ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymu, 13.1 punktu, sveikatos sutrikdymo masto įvertinimui neturi daryti įtakos ankstesnių ligų paūmėjimas.Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad nukentėjusiosios S. P. parodymai ir jos tėvų parodymai prieštarauja vieni kitiems. S. P. parodė, kad skruosto paraudimas išsilaikė 2 valandas, o jos tėvai S. ir Z. P. parodė, kad dukra iš mokyklos grįžo apie 15–16 val. ir skruostas neva buvo raudonas. Kadangi konfliktinė situacija įvyko apie 12 val., nukentėjusiųjų parodymai nesutampa, tačiau tikros tiesos net nebandyta aiškintis. Byloje nustatant objektyvią tiesą, turėjo būti atsižvelgta ir į tai, kad S. P. elgesys buvo svarstomas netgi Plungės r. PK. Tai patvirtina ir byloje esantis pranešimas. Šis faktas įrodo tai, kad pati nukentėjusioji yra konfliktiška asmenybė ir nuteistąją paprasčiausiai apkalbėjo. Visos išdėstytos aplinkybės parodo, kad nuteistoji yra nekalta, todėl turi būti išteisinta.
Apeliaciniu skundu prokurorė prašo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės pakeisti ir O. J. paskirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją tris mėnesius dalyvauti pataisos įstaigų vykdomose socialinės reabilitacijos programose asmenims, padariusiems smurtinius nusikaltimus, o kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas O. J. pagal BK 140 str. l d. paskyrė šio straipsnio sankcijoje nenumatytų bausmę - baudą ir tokiu būdu nesilaikė BK 54 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos, kad bausmė turi būti paskirta pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją. Taip pat teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių O. J. būtų galima pritaikyti švelnesnę, negu numatyta BK 140 str. 1 d. sankcijoje, bausmę, ir nuosprendyje tokių aplinkybių nenurodė bei nemotyvavo. Be to, teismas O. J. paskyrė griežtesnę bausmės rūšį – baudą, negu BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatyta švelnesnė už baudą bausmės rūšis – viešieji darbai. Taigi teismas, netinkamai pritaikydamas BK bendrosios dalies nuostatas, reglamentuojančias bausmių skyrimą, paskyrė O. J. neteisingą bausmę, todėl nuosprendis keistinas ir O. J. skirtina kita bausmė.
Skiriant bausmę O. J. turėtų būti atsižvelgta į tai, kad ji padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteista, nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Todėl O. J. neskirtina laisvės atėmimo bausmė, nors tokia yra numatyta už jos padarytą nusikaltimą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad O. J. padarė smurtinį nusikaltimą prieš nepilnametį asmenį, neprisipažino padariusi nusikaltimą, nėra jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jai neturėtų būti paskirta švelniausia bausmės rūšis, numatyta BK 140 str. l d. sankcijoje. Laisvės apribojimo bausmės paskyrimas, artimas BK 140 str. l d. sankcijoje numatytos laisvės apribojimo bausmės vidurkiui, su įpareigojimu dalyvauti pataisos įstaigų vykdomose socialinės reabilitacijos programose asmenims, padariusiems smurtinius nusikaltimus, darytų teigiamą įtaką nuteistosios elgesiui ir užtikrintų teisingumo principą skiriant bausmę.
Nuteistoji ir jos gynėjas prašo nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro skundą atmesti.
Prokuroras ir nukentėjusiosios atstovas prašo prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.
Nusikalstama veika, numatyta BPK 140 str. 1 d., pagal BPK 407 str. priskiriama veikoms, dėl kurių procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka. Procesas privataus kaltinimo bylose pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Ikiteisminis tyrimas privataus kaltinimo bylose neatliekamas, procesas pradedamas paduodant skundą ar pareiškimą pirmosios instancijos teismui. BPK 409 str. numatytos išimtys, kada paaiškėjus, jog galėjo būti padaryta BPK 407 str. nurodyta veika, procesas vyksta ne privataus kaltinimo, o įprasta tvarka. Pagal BPK 409 str. 1 d., jeigu BPK 407 str. nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, baudžiamąjį procesą dėl šių veikų turi teisę pradėti ir prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Taigi pagal minėtas BPK nuostatas ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., turėjo teisę pradėti ir prokuroras, jeigu buvo konstatuota bent viena iš BPK 409 str. 1 d. nustatytų dviejų aplinkybių, t. y. 1) jeigu ši veika turėjo visuomeninę reikšmę arba 2) jeigu žala buvo padaryta asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime pabrėžė, kad pagal BPK 409 str. 1 d. prokuroras neturi įgaliojimų pradėti baudžiamąjį procesą dėl BPK 407 str. nurodytos nusikalstamos veikos, kai nėra nė vienos iš BPK 409 str. 1 d. nurodytų sąlygų - ta veika neturi visuomeninės reikšmės ir ja nėra padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų. Aiškindamas BPK 409 str. 1 d. vartojamas formuluotes, Konstitucinis Teismas konstatavo, jog formuluotė „dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų“ yra labai talpi, ji apibūdina labai įvairias situacijas, būtent tokias, kai asmuo apskritai negali (pats arba per teisėtą savo atstovą) išreikšti valios ginti savo teisėtus interesus ir (arba) negali (pats arba per teisėtą savo atstovą) atlikti tam tikrų veiksmų (imtis kitų priemonių), kuriais šiuos savo teisėtus interesus imtųsi ginti (pavyzdžiui, dėl fizinės ar psichinės negalios, teisinio subjektiškumo nebuvimo ir t. t.), ir tokias, kai nors asmuo ir gali (pats arba per teisėtą savo atstovą) išreikšti valią ginti savo teisėtus interesus ir gali (pats arba per teisėtą savo atstovą) atlikti tam tikrus veiksmus, kuriais šiuos savo teisėtus interesus imtųsi ginti, tačiau šių veiksmų (kitų priemonių) objektyviai negali pakakti, kad tie interesai būtų apginti (pavyzdžiui, dėl negalėjimo gauti reikalingą informaciją, neturėjimo teisės atlikti reikalingus proceso veiksmus ir t. t.), taip pat talpi formuluotė „nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę“ yra sietina ne su kuriuo nors vienu nusikalstamos veikos požymiu ar keliais iš jų (pavyzdžiui, su nukentėjusiojo pareigomis ar socialiniu statusu, su nusikalstamos veikos sukeltu atgarsiu visuomenėje ir t. t.), bet su įvairiais nusikalstamos veikos požymiais ir įvairiomis jos padarymo aplinkybėmis. Sprendžiant klausimą ar nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, kiekvienu atveju būtina įvertinti, kokie padariniai visuomenei, valstybei ir teisinei sistemai galėtų atsirasti, jeigu dėl šios veikos ir dėl kitų analogiškų veikų baudžiamasis procesas nebūtų pradėtas. Taip pat Konstitucinis Teismas šiame nutarime pažymėjo, kad visais atvejais, kai prokuroras įgyvendina savo įgaliojimus, nustatytus BPK 409 str. 1 ar 2 d., taip pat visais atvejais, kai prokuroras atsisako šiuos įgaliojimus įgyvendinti, jo sprendimas turi būti pagrįstas teisiniais argumentais. BPK nenustatyta, kokia konkrečiai forma turi būti išreikštas prokuroro reikalavimas, esant BPK 409 str. 1 d. nustatytai bent vienai aplinkybei, pradėti ikiteisminį tyrimą. Tačiau tada, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras turi surašyti motyvuotą sprendimą, paprastai yra priimamas nutarimas (BPK 30 str.), kuriame turi būti nurodyti išsamūs argumentai, pagrindžiantys BPK 409 str. 1 d. nustatytos bent vienos aplinkybės buvimą.
Dėl nepilnametės S. P. patirto psichologinio ir fizinio smurto į Plungės rajono policijos komisariatą 2007-02-07 kreipėsi ne pati nukentėjusioji ar jos atstovai pagal įstatymą, o Plungės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnyba (toliau – VTAT). VTAT savo pranešime nurodė, kad į ją kartu su tėvais atėjusi S. P. paaiškino, jog 2006 m. gruodžio 27 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, kurioje tą dieną vyko kalėdinis karnavalas, ją, išeinančią iš tualeto, užsipuolė O. J., išvadino ją įvairiais necenzūriniais žodžiais, raktų ryšuliu trenkė per veidą ir apspjovė.
Tyrėjas Z. M., susipažinęs su VTAT pranešimu, 2007-03-02 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., konstatavęs, jog viešoji tvarka įvykio metu šiurkščiai pažeista nebuvo ir O. J. nusikalstama veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 str. 1 d., o ši veika patenka į BPK 407 str. pateiktą sąrašą nusikalstamų veikų, dėl kurių pagal nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo pareiškimą gali būti pradėtas privataus kaltinimo bylų procesas, o ikiteisminis tyrimas šiose bylose neatliekamas. Tyrėjas nutarime taip pat pasiūlė Z. P. dėl dukters S. P. sužalojimo kreiptis į Plungės rajono apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka.
VTAT, nesutikusi su tokiu tyrėjo nutarimu, apskundė jį Plungės rajono prokuratūros vyriausiajai prokurorei, motyvuojant tuo, jog nepilnametė S. P. dėl neveiksnumo negali pati apginti savo teisių ir teisėtų interesų.
Plungės rajono prokuratūros vyriausioji prokurorė I. Dačkauskienė 2007-03-13 nutarime formaliai konstatavusi, kad VTAT skundas tenkintinas, visiškai nenurodydama tokio savo sprendimo motyvų, kaip to reikalauja suformuota Konstitucinio Teismo praktika, panaikino 2007-03-02 tyrėjo nutarimą ir pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 str. 1 d.
Kolegijos nuomone, vyriausioji prokurorė, pradėdama ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 str. 1 d., pažeidė BPK 407 str. reikalavimus, nes byloje nėra duomenų, leidžiančių konstatuoti bent vieną BPK 409 str. 1 d. numatytą pagrindą, t. y. kad O. J. padaryta nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę ar ja padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų.
Iš bylos matyti, kad į Vaikų teisių apsaugos tarnybą kartu su dukra kreipėsi abu jos tėvai S. P. ir Z. P., 2007-03-19 nutarimu nukentėjusiosios tėvui S. P. jo paties prašymu buvo leista dalyvauti procese kaip nukentėjusiosios atstovui pagal įstatymą (t. 1, b. l. 34-35), tą pačią dieną jis dalyvavo ir nukentėjusiosios apklausoje, taip pat dalyvavo visuose teismo posėdžiuose. Šiuose posėdžiuose be S. P. kaip nukentėjusiosios atstovas dar dalyvavo ir advokatas A. Staškūnas, kuriam už atstovavimą pirmosios instancijos teisme apmokėjo S. P., daugelyje posėdžių taip pat dalyvavo ir nukentėjusiosios mama Z. P., be to, atstovai pagal įstatymą S. P. ir Z. P. kartu su dukra nukentėjusiąja S. P. į bylą pateikė ir civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 103). Išdėstytos aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad nukentėjusiosios nepilnametės S. P. interesai nuo pat baudžiamojo proceso pradžios buvo ginami jos tėvų, o teismuose dar ir tėvų iniciatyva nusamdyto advokato, t. y. nuo O. J. nusikalstamos veikos nukentėjusi S. P. nėra tas asmuo, kuris pats arba per teisėtą savo atstovą dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų ir kuriam reikalinga prokuroro pagalba. Iš bylos taip pat matyti, kad konfliktas tarp S. P. ir O. J. yra neatsitiktinis, tai užsitęsusio tarpusavio konflikto tarp J. ir P. šeimos išdava. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad asmeniniai nesutarimai tarp šeimų ir jų sprendimo būdai neviešoje vietoje panaudojant tiek psichinę, tiek fizinę prievartą turi visuomeninę reikšmę, dėl kurios į procesą turėtų kištis prokuroras, pradėdamas ikiteisminį tyrimą.
Taigi nekyla abejonių, kad ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą teisme buvo iš esmės pažeisti BPK 407 str. reikalavimai: esant nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., požymiams ir nesant BPK 409 str. numatytų pagrindų, buvo nepagrįstai pradėtas ikiteisminis tyrimas, byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui ir teisme išnagrinėta priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Dėl tokių veiksmų buvo pažeistos kaltinamosios O. J. teisės į tinkamą jos padarytos nusikalstamos veikos tyrimo procesą: ji neteko galimybės pasinaudoti BPK 413 str. numatytu tik privataus kaltinimo bylų procesui būdingu sutaikinimo institutu. Pirmosios instancijos teismas neištaisė šio pažeidimo, bylos dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., nenutraukė. Esant tokiai situacijai, vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 6 p., baudžiamoji byla dėl BK 140 str. 1 d. numatytos veikos padarymo O. J. nutraukiama. Nutraukus bylą nebesvarstomi prokuratūros apeliacinio skundo motyvai dėl netinkamo bausmės paskyrimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 2 p., 327 str. 1 p., kolegija
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m spalio 13 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą dėl BK 140 str. 1 d. numatytos veikos padarymo O. J. nutraukti (BPK 3 str. 1 d. 6 p.).