- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-25
- Bylos Nr.
- T-133-1058/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Nuteistasis
- V. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracijos teikimą dėl nuteistojo V. M., gimusio (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekančio laisvės atėmimo bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tęsti bausmės atlikimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. Kauno apygardos tesimo 2000 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 206 straipsnį, 271 straipsnio 3 dalį, 105 straipsnio 5, 7, 8 ir 12 punktus, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Lietuvos Apeliacinio teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutartimi nuteistojo apeliacinis skundas atmestas.
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2001 m. vasario 8 d. nuosprendžiu V. M. nuteistas pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 42 straipsnio 1 dalimi, jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams su viso jam priklausančio turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 2 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos tesimo 2000 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime. Kauno apygardos teismo 2003 m. gruodžio 23 d. nutartimi nuteistojo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, perkvalifikuojant nusikaltimus iš BK 271 straipsnio 3 dalies į 2000 m. BK 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant laisvės atėmimo bausmę 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 3 punktu, galutinė subendrinta bausmė palikta – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracijos teikimas dėl nuteistojo V. M. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tolesnei bausmei atlikti.
Teikime nurodoma, kad V. M. bausmę atlieka nuo 1999 m. vasario 24 d., kalėjime yra atlikęs 19 metų 9 mėnesius ir 24 dienas laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis su administracijos atstovais stengiasi būti taktiškas, tačiau bendraujant išlaiko atstumą. Komunikabilus, pareigingas, vengiantis konfliktų asmuo. Tarpusavio santykiai su kitais nuteistaisiais geri. Tarp nuteistųjų autoriteto neturi. Kriminalinės subkultūros tradicijų nesilaiko. Santykiai su artimaisiais silpni. Bausmės atlikimo metu vedė nuteistąją. Žmona reguliariai atvyksta į pasimatymus. Buityje tvarkingas. Interesai apsiriboja buitinių poreikių tenkinimu. Nuo 2006 m. liepos 18 d. nuteistasis dirba valstybės įmonėje (duomenys neskelbtini) Pravieniškių filialo Vilniaus padalinio (duomenys neskelbtini) ceche, darbe charakterizuojamas gerai, priekaištų jo darbui nėra. Dalyvauja organizuojamose socialinės reabilitacijos programose bei priemonėse. Į socialinės reabilitacijos priemones reaguoja gerai. V. M. bausmės atlikimo laikotarpiu buvo skirtos 4 nuobaudos. Šiuo metu nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, bausmės atlikimo laikotarpiu 4 kartus skatintas. V. M. vengia pokalbių apie įvykdytą nusikaltimą, savo kaltę pripažįsta iš dalies. Individualiuose ir teminiuose pokalbiuose dalyvauja aktyviai. Noriai diskutuoja gyvenimiškomis temomis. Nuteistojo elgesys atliekant bausmę kalėjime vertinamas gerai. Nuteistasis vykdomųjų raštų neturi. Apsaugos ir priežiūros skyriaus duomenimis V. M. nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti įskaitas, taip pat nėra įtrauktas į asmenų, kurių priežiūra yra sustiprinta, sąrašą. Psichologinės tarnybos duomenimis V. M. ekscentriškas, jam būdingas greitas emocinis reagavimas, išvystyti bendravimo įgūdžiai. Nuteistasis pakankamai lengvai prisiima įsipareigojimus. V. M. gali pasirodyti paviršutiniškas, kadangi yra vienpusiškas ir jo mąstymui būdingas egocentriškumas. Nuteistasis linkęs į savanaudišką savo poreikių patenkinimą. Kitiems mėgstantis kelti aukštus reikalavimus, tačiau nepatenkinus jo poreikių, nuteistasis atsiribojo ir neigiamai vertina tokį asmenį. Asmenybės bruožų, ateityje apsunkinančių nuteistojo resocializacijos procesą, nepastebima. Nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimai neatlikti, nuteistajam nesutikus.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo V. M. prašymas neperkelti jo į pataisos namus. Savo prašyme nuteistasis nurodo, kad kalėjimo administracijai raštu buvo pareiškęs, jog nenori būti perkeltas į pataisos namus, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Nesutinka būti perkeltas į pataisos namus atlikti bausmės. Atlikdamas bausmę kalėjime stengiasi laikytis vidaus tvarkos taisyklių, bausmę kalėjime atlikinėjo vienas arba dviese kamerose, yra pripratęs prie ramybės ir drausmės. Kalėjime dirba, darbus atlieka sąžiningai, priekaištų dėl atliekamo darbo nėra sulaukęs, šiuo metu yra gautas skubus užsakymas darbams, taip pat dirba skalbykloje. Yra ramaus ir gero būdo, bijo, kad perkeltas į pataisos namus bus pažemintas, fiziškai sužalotas ir morališkai palaužtas, nes pataisos namai yra atviro bendrabučio tipo patalpos, kur vienoje patalpoje bausmę atlikinėja iki 30 žmonių, kur yra daromos nusikalstamos veikos, vyksta asmenų susivienijimas į grupuotes. Atkreipė dėmesį, kad pataisos namuose jau yra buvę nesusipratimų tarp nuteistųjų iki gyvos galvos, vienas asmuo buvo sunkiai sužalotas, dar keli lengvai.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracijos teikimą nebuvo gauta.
Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo administracijos teikimas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 165 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad nuteistieji laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka kalėjimuose. Pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikę nuteistieji, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus ir kai yra kalėjimo administracijos teikimas, apylinkės teismo nutartimi gali būti perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.
Sprendžiant klausimą dėl asmens perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus teismas vertina ne tik formalias sąlygas, kurios yra pagrindas svarstyti klausimą dėl asmens perkėlimo į švelnesnio režimo pataisos įstaigą, bet taip pat ir nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, jo elgesį bausmės atlikimo kalėjime metu, į tai, ar pakeitus bausmės atlikimo sąlygas bus pasiekti nuteistajam paskirtos bausmės tikslai, tinkamai įgyvendinamas teisingumo principas. Prioritetas nagrinėjamu atveju teikiamas ne formaliosioms sąlygoms, o saugumo (laisvės atėmimo vietos saugumui ir tvarkai) reikalavimams, pataisos namų darbuotojų bei kitų nuteistųjų, atliekančių bausmes pataisos namuose interesams, kad tokio asmens perkėlimas į pataisos namus nekeltų grėsmės (pavojaus). Pažymėtina, kad pagal BVK 65 straipsnio nuostatas teismas turi teisę, bet ne pareigą pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikusį nuteistąjį perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.
Nagrinėjamu atveju V. M. yra atlikęs 19 metų 9 mėnesius 24 dienas laisvės atėmimo bausmės, t. y. atlikęs daugiau nei dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės kalėjime, bausmę nuteistasis atlieka paprastoje grupėje, taip pat yra gautas kalėjimo administracijos teikimas dėl nuteistojo perkėlimo, todėl V. M. atitinka formalųjį perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus pagrindą. Vis dėlto, kaip minėta, formalių kriterijų atitikimas yra tik nuteistojo perkėlimo svarstymo sąlyga, o ne tokio perkėlimo pagrindas.
Iš teismui pateiktos Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo Socialinės reabilitacijos skyriaus parengtos V. M. charakteristikos matyti, jog šiuo metu V. M. elgesys atliekant bausmę vertinamas teigiamai, galiojančių nuobaudų neturi, bausmės atlikimo metu 4 kartus skatintas. V. M. nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti įskaitas, taip pat nėra įtrauktas į asmenų, kurių priežiūra yra sustiprinta, sąrašą, su administracijos atstovais stengiasi būti taktiškas, tačiau bendraujant išlaiko atstumą. Nuteistasis apibūdinamas kaip komunikabilus, pareigingas, vengiantis konfliktų asmuo. Tarpusavio santykiai su kitais nuteistaisiais geri, tarp nuteistųjų autoriteto neturi, kriminalinės subkultūros tradicijų nesilaiko, dirba valstybės įmonėje (duomenys neskelbtini) Pravieniškių filialo Vilniaus padalinio (duomenys neskelbtini) ceche, darbe charakterizuojamas gerai, priekaištų jo darbui nėra. V. M. dalyvauja organizuojamose socialinės reabilitacijos programose bei priemonėse. Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad nuteistojo elgesys pastaruoju metu keičiasi teigiama linkme. Vis tik sprendžiant dėl nuteistojo perkėlimo būtina vertinti jo elgesį viso bausmės atlikimo metu.
Bausmės atlikimo metu V. M. baustas 4 kartus. Nors, kaip minėta, nuobaudos yra nebegaliojančios, toks elgesys bausmės atlikimo metu neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo polinkį nepaklusti privalomoms taisyklėms, pažeisti nustatytą elgesio tvarką. Nors nuteistasis bausmę atlieka jau pakankamai ilgai, t. y. nuo 1999 m., tačiau iki 2010 m., V. M. elgesys įkalinimo įstaigoje buvo vertinamas tik patenkinamai, nurodant, kad jis linkęs smulkiai pažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus. Bausmės atlikimo metu pas nuteistąjį buvo randama uždraustų daiktų (pvz., buvo rastos dvi savadarbės ylos). Nors nuo 2010 m. V. M. elgesys jau buvo vertinamas teigiamai, vėliau (2011 ir 2012 m.) vis tiek buvo fiksuojami tvarkos pažeidimai, skiriamos nuobaudos, nuteistajam bausmės atlikimo metu net buvo nustatytas girtumas. Psichologinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog V. M. yra būdingas ekscentriškumas, jis yra vienpusiškas, jo mąstymui būdingas egocentriškumas, jis linkęs į savanaudišką savo poreikių patenkinimą. Be to, V. M. būdingas greitas emocinis reagavimas. Visos šios aplinkybės neabejotinai reikšmingos V. M. įvykdytų nusikalstamų veikų kontekste, kadangi labai sunkūs nusikaltimai padaryti dėl savanaudiškų paskatų, pasireiškė ypatingu žiaurumu ir cinišku elgesiu. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis nesutiko atlikti nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo, tuo užkertant kelią sukurti tikslingą intervencinį planą, siekiant valdyti kriminogeninius poreikius ir smurto riziką.
Aukščiau išdėstytos aplinkybės yra pagrindas manyti, kad toks nuteistojo elgesys pataisos namuose gali kelti grėsmę (pavojų) pataisos namų personalui ar kitiems nuteistiesiems. Nuteistojo elgesys nedalyvaujant jam kuriamų planų sudaryme, nesutinkant atlikti nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo, būdingas egocentriškumas, polinkis į savanaudiškumą rodo tai, kad nuteistasis šiuo metu nėra pasirengęs santykiams su kitais asmenimis (personalu ar nuteistaisiais) švelnesnio bausmės režimo sąlygomis. Tokią išvadą dėl itin pavojingo nuteistojo elgesio lemia ir V. M. padarytų nusikaltimų pobūdis, jų padarymo aplinkybės, sukelti padariniai. Nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ne tik už turtinio pobūdžio nusikaltimų, bet ir už labai sunkių nusikaltimų, sukėlusių negrįžtamas pasekmes – trijų žmonių mirtį, padarymą. Nusikaltimai pasižymėjo ypatingu žiaurumu ir buvo įvykdyti dėl savanaudiškų paskatų. Nuteistojo charakteristikoje nurodoma, kad jis vengia pokalbių apie įvykdytus nusikaltimus, savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, kas rodo, jog V. M. nėra padaręs pozityvių išvadų dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, kas taip pat kelia abejonių dėl galimo pavojingo nuteistojo elgesio pasikartojimo ateityje.
Taip pat pastebėtina, kad nuteistojo perkėlimas į švelnesnes bausmės režimo sąlygas yra jo paskatinimas, tuo tarpu V. M. kategoriškai nesutinka atlikti tolimesnę bausmę pataisos namuose, vadinasi, ir asmens perkėlimas, kaip paskatinimo priemonė, nepasieks savo tikslų ir yra netikslingas.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes bei atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, elgesį bausmės atlikimo kalėjime metu, teisingumo principo tinkamą įgyvendinimą, teismas daro išvadą, jog V. M. atliekant bausmę pataisos namų sąlygomis nebus pasiekti paskirtos bausmės tikslai. Dėl to Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo teikimas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 165 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu,
nutaria:
Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracijos teikimo dėl nuteistojo V. M. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tolesnei bausmei atlikti netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.