Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Kristina Baškienė Baudž. byla Nr. 1A–112-174/2010 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.1.8.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2010 m. vasario 18 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-11 nuosprendžio, kuriuo O. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-04-14 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis, ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų ir dvidešimties dienų laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaitytas O. P. laikinajame sulaikyme būtas laikas nuo 2009-11-25 iki 2009-11-27.

Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinta.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir R. S. , bet jis nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. P. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. S. , pavartodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, tai yra 2009 m. lapkričio 25 d., apie 22.30 val., prie viaduko, esančio Herkaus Manto g., Klaipėdoje, apsvaigę nuo alkoholio, O. P. pagriebė iš A. V. rankų 6 Lt vertės cigarečių „LM“ pakelį ir pareikalavo atiduoti telefoną bei ištraukė iš nukentėjusiojo striukės kišenės 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3220“. Po to O. P. ir R. S. , suėmę nukentėjusįjį už striukės rankovių, nusivedė jį į Herkaus Manto g. 62-o namo kiemą, kur O. P. sudavė kumščiu keturis smūgius A. V. į galvą bei spyrė du kartus jam į šoną, o R. S. sudavė A. V. kumščiu du smūgius į galvą. O. P. iš A. V. džinsinių kelnių kišenėje buvusios piniginės ištraukė 100 Lt, o R. S. iš A. V. striukės kišenės ištraukė 579 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S5230“ su 5 Lt vertės SIM kortele „Pildyk“, 23 Lt vertės atminties kortele ir 30 Lt vertės odiniu dėklu. Po to O. P. , siekdamas išlaikyti pagrobtą turtą, sudavė nukentėjusiajam tris smūgius kumščiu į galvą. Šiais savo veiksmais O. P. ir R. S. , veikdami bendrininkų grupe, padarė A. V. galvos sumušimą, viršutinio žandikaulio II danties kramtomojo paviršiaus atskilimą, nežymiai sutrikdžiusius A. V. sveikatą, ir pagrobė 843 Lt vertės jo turtą.

Nukentėjusysis A. V. atsikirtimuose į apeliacinį skundą prašo nuteistojo O. P. apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-11 nuosprendį.

Nuteistojo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo O. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nuteistajam O. P. atitinka BK 54 straipsnio reikalavimus. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo nepagrįsti. Skirdamas bausmę nuteistajam, apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, teismo nustatytas jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei į bausmės tikslus.

Apeliantas O. P. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Apeliantas O. P. anksčiau septynis kartus teistas, tarp jų už analogiškas nuskalstamas veikas. Jis per vienerius metus laiko net šešis kartus buvo baustas administracine tvarka. Naują nusikaltimą O. P. padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už analogišką nusikalstamą veiką. Ši aplinkybė rodo nuteistojo nenorą taisytis, polinkį daryti naujas nusikalstamas veikas ir jo antivisuomenines nuostatas. Nustatyta apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta ir tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nuteistojo O. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalimi, teismas įvertina ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Skirdamas bausmę O. P. , teismas atsižvelgė į tai, kad jis nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai), jis BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą apysunkį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už analogišką veiką. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad O. P. niekur nedirba, neturi kitų legalių pajamų, yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, nusikaltimu padarytos žalos neatlygino, naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Įvertinęs BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių reikšmę, Klaipėdos miesto apylinkės teismas O. P. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu artimą straipsnio sankcijoje numatytam laivės atėmimo bausmės vidurkiui.

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Apylinkės teismas teisingai parinko O. P. bausmės rūšį. Parinkdamas laisvės atėmimo bausmę teismas, priešingai nei tvirtinama nuteistojo O. P. apeliaciniame skunde, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau septynis kartus buvo teistas, tarp jų už analogiškas nusikalstamas veikas nuosavybei, naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).

BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Kaip minėta, nuteistasis O. P. anksčiau teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą. Teistumas dėl ankstesnių nusikaltimų neišnykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka. Teistumo laikotarpiu apeliantas padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad jis pagal BK 27 straipsnį yra recidyvistas. Nors BK 180 straipsnio 1 dalies sankcija, be laisvės atėmimo bausmės, numato ir kitą alternatyvią bausmės rūšį – areštą, bet pagal BK 56 straipsnio 1 dalį teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 straipsnio 1 dalis), vadinasi, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatomis, O. P. už padarytą nusikalstamą veiką pagrįstai parinko BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas nuteistajam O. P. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė laisvės atėmimo bausmę, artimą BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytam šios bausmės vidurkiui.

Pirmosios instancijos teismas savo sprendime bausmės skyrimo požiūriu baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Nuosprendyje pateikti išsamūs bausmės individualizavimo motyvai, todėl baudžiamojo proceso įstatymas šiuo požiūriu taip pat nepažeistas. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo teigti, kad paskirta bausmė apeliantui O. P. yra aiškiai per griežta. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis neperžengia BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų, bausmė yra mažesnės už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, todėl nelaikytina aiškiai per griežta, atitinka bausmės paskirtį, todėl nešvelnintina. Bausmė subendrinta nepažeidžiant bausmių bendrinimo taisyklių. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad švelninti nuteistajam O. P. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apelianto O. P. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo O. P. apeliacinį skundą atmesti.