Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

dalyvaujant institucijos, surašiusios protokolą - Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), bausta administracine tvarka, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 8 d. iki 2020 m. liepos 23 d. (duomenys neskelbtini) priklausančiame (duomenys neskelbtini) restorane I. B. nelegaliai dirbo virėjo pareigose (duomenys neskelbtini) įmonės naudai. Darbą atliko restorano virtuvėje, gamino pusryčius ir pietus viešbučio svečiams. Buvo sutaręs, jog jam bus mokama 4,97 Eur darbo užmokestis. Tokiu būdu (duomenys neskelbtini) direktorė N. M. neužtikrino bendrovės tvarkos ir leido darbuotojui I. B. dirbti virėjo pareigose, nepasirašiusi darbo sutarties ir nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Šiais savo veiksmais N. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. M. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2020 m. liepos mėnesį, tikslios datos neprisimena, į jos restoraną pasikalbėti dėl virėjo darbo atėjo I. B.. Kadangi jis dar buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, tai jie sutarė, kad jis pradės dirbti po savaitės. Po to tas žmogus pirmadienį atėjo pasižiūrėti ką reikės jam dirbti. Jis buvo atėjęs neblaivus, todėl su juo buvo sunku susikalbėti. Gali būti, kad jis buvo atėjęs ir kitas dienas, bet, kiek ji žino, nes ne visada būdavo restorane, jis ateidavo neblaivus, todėl ji nenorėjo jo įdarbinti. Ketvirtadienį ji jam pasakė, kad jo neįdarbins, tačiau jis prašė dar leisti jam pasitaisyti. Kitomis dienomis jis irgi ateidavo, bet realiai jam nebuvo leidžiama nieko dirbti. Tarp jos restorano virėjų ir barmenių bei jos pačios Facebook buvo sukurta bendra grupė, kurioje jie visi dalinosi darbine informacija, ji duodavo nurodymus. N. M. į grupę I. B. neprijungė. Nežino kas galėjo jį įtraukti, gal kuri padavėja. Ji jam negalėjo duoti jokių nurodymų, nes I. B. restorane nedirbo. I. B. jai kenkė, pavogė įvairaus maisto bei kito turto. Mano, kad dėl to jis kreipėsi į Darbo inspekciją su skundu. Dėl jo vagystės į policiją ji nesikreipė. Facebook bendros grupės susirašinėjimo pateikti negali, nes po I. B. terorizavimo, ji visą grupę panaikino.

Institucijos , surašiusios protokolą - Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Rūta Butkienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2020 m. liepos 27 d. į jų skyrių atvyko I. B., kuris nurodė, kad iš darbo biržos puslapio sužinojęs apie virėjo darbą, kreipėsi dėl šio darbo ir laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 8 d. iki 2020 m. liepos 23 d. dirbo restorane virėju. Dėl darbo tarėsi su direktore N. M.. Jam buvo pažadėta už valandą mokėti 4 eur į rankas. Jis turėjo gaminti pusryčius ir dienos pietus. Per nurodytą laiką dirbo visomis savaitės dienomis, išskyrus tik kelias dienas. I. B. pateikė susirašinėjimo su direktore žinutes bei fotonuotraukas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto nusižengimo aplinkybės bei iš jame esančio N. M. paaiškinimo matyti, kad ji nurodė, jog I. B. buvo atėjęs darbintis (b. l. 1); VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas, iš kurio matyti, kad N. M. ura (duomenys neskelbtini) direktorė (b. l. 3); I. B. prašymas dėl nelegalaus darbo nustatymo, kuriuo prašoma pradėti nelegalaus darbo bylą dėl (duomenys neskelbtini), kurioje jis dirbo nuo 2020 m. liepos 8 d. iki 2020 m. liepos 23 d (b. l. 4); I. B. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad nuo 2020 m. liepos 8 d. iki 2020 m. liepos 23 d. jis dirbo virėjo pareigose (duomenys neskelbtini). Į darbą jį priėmė direktorė N. M.. Apie šį darbą sužinojo iš Kauno m. Darbo biržos tinklalapio, kur buvo nurodyta, kad darbas pagal darbo sutartį, 4,95 Eurai per valandą neatskaičiavus mokesčių. N. žadėjo, kad jis gaus 4 Eurus į valandą grynais, atskaičiavus mokesčius. Nurodė, kad reikės gaminti pusryčius ir dienos pietus, tai sudarytų apie 9 darbo valandas per dieną. Dirbo visomis savaitės dienomis, išskyrus 2020 m. liepos 12, 20 ir 21 dienomis. Direktorė jam paaiškino dienos darbų eiga, įskaitant pusryčius viešbučio gyventojams ir kitiems lankytojams bei dienos pietus. Darbo grafiko vizualiai pateikto nebuvo, direktorė pasakė, kad dirbs kiekvieną dieną, ne jo kol kas nebuvo kam pakeisti. Kiekvieną dieną pradėdavo dirbti nuo 6.00 val. ryto, išskyrus tuos šeštadienius ir sekmadienius kai pradėdavo nuo 7.00 val. Darbo dienomis dirbo iki 15.00 val., o savaitgaliais iki 13.00 val. (b. l. 6); integracijos su VMI informacine sistema – užklausos parametrai (b. l. 7); integracijos su VSDFV informacine sistema – užklausos rezultatai (b. l. 8, 9); (duomenys neskelbtini) darbo skelbimas, paskelbtas 2020 m. birželio 29 d. Užimtumo tarnybos tinklalapyje (b. l. 10); N. M. ir I. B. susirašinėjimo kopijos (b. l. 11-17); nuotraukos (b. l. 18-20); 2020 m. rugpjūčio 20 d. Nelegalaus darbo tyrimo aktas (b. l. 21-22); N. M. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad pažįsta I. B., kadangi jis norėjo dirbti pas ją restorane, adresu (duomenys neskelbtini). Pasikalbėti dėl darbo I. B. atėjo neblaivus, ėjo apsižiūrėti virtuvės patalpas, kur tuo metu dirbo kitas virėjas, vardu Z.. Per facebook su I. B. susirašinėjo. I. B. pirmą dieną, kai vyko pokalbis dėl darbo, atėjo neblaivus, todėl buvo nuspręsta, kad jis nedirbs. Bet kitą dieną jis vėl ryte, kai jos nebuvo, bet buvo kitas virėjas Z., kuris dirba pagal darbo sutartį, buvo viršuje, rūkė. I. B. buvo atėjęs į restoraną tris dienas ir jis sakė, kad už kelių dienų turi vykti į Užimtumo tarnybą pas konsultantę ir tik tada gali pradėti dirbti ir darbintis. I. B. buvo numatyta įdarbinti į virėjo pareigas. Pagrindinė priežastis, dėl kurios jis buvo nedarbinamas, tai, kad jis girtavo, terorizavo ir sakė eis į Užimtumo tarnybą aiškintis, kada jis gali pradėti dirbti (b. l. 23).

Byloje surinkti N. M. charakterizuojantys duomenys : administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurio matyti, kad N. M. buvo bausta administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 24-31).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Nurodyto straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Pagal formuojamą teismų praktiką, darbą vertinti kaip nelegalų galima tik konstatavus nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) būtina nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-498-851/2018).

Administracinėn atsakomybėn traukiama N. M., nepripažindama kaltės, iškėlė versiją, kad I. B. jos vadovaujame restorane nedirbo, o tik tam tikromis dienomis, būdamas neblaivus, vis ateidavo į jos restoraną ir visą laiką elgėsi kaip neadekvatus asmuo. N. M. iškeltą versiją paneigia byloje surinkti įrodymai. Iš byloje esančių I. B. paaiškinimų matyti, kad jis 2020 m. liepos 27 d. kreipėsi VDI Kauno skyrių dėl nelegalaus darbo tyrimo bei nurodė visas jo ir direktorės N. M. susitarimo dėl virėjo darbo (duomenys neskelbtini) priklausančiame (duomenys neskelbtini) restorane bei jo darbo jame aplinkybes. Savo paaiškinimams pagrįsti I. B. pateikė Užimtumo tarnybos tinklalapyje buvusio darbo pasiūlymo skelbimo kopiją, restorano virtuvės, stalų su patiektu maistu bei savo fotonuotrauką, kurioje jis yra su virėjams būdinga balta apranga, taip pat jo ir N. M. susirašinėjimą dėl maisto gaminimo, pristatymo ir kitais darbiniais klausimais. Nors N. M. teigė, kad ji pati nebuvo įtraukusi I. B. į bendros jos restorano virėjų bei padavėjų susirašinėjimo grupę ir kas jį įtraukė, ji paaiškinti negalėjo, tačiau iš jos paaiškinimų matyti, kad ji iš esmės nepaneigė, kad pateiktame susirašinėjime gali būti ir dalis susirašinėjimo su I. B.. Susirašinėjimo su I. B. faktą N. M. patvirtino teikdama pirminius paaiškinimus (b. l. 25). Analizuojant byloje esančio Facebook messenger susirašinėjimo turinį matyti, kad kai kuris tekstas atitiko I. B. buvusią padėtį, t. y. kad jis tuo metu buvo registruotas ir Užimtumo tarnyboje, kaip pavyzdžiui: „be to man ryt į biržą atsižymėti po pietų, dar nežinau ką ten sakysiu.“ Teismo posėdžio metu N. M. nurodė, jog šiuo metu pateikti viso grupės susirašinėjimo, kad būtų paneigtos tyrimo metu nurodytos I. B. aplinkybės, negali, nes grupės susirašinėjimą ji yra panaikinusi. Sprendžiant N. M. atsakomybės klausimą, atkreiptinas dėmesys į jos paaiškinimus, jog ji pripažino tiek pati mačiusi ne vieną dieną jos restorane buvusį atėjusį I. B., tiek ir tai, kad jai buvo žinoma, jog jis ateidavo į jos restoraną, todėl pripažįstami kaip nepagrįsti ir tik kaip pasirinkta jos gynybinė pozicija jos paaiškinimai, kad I. B. nedirbo jos restorane, tačiau kiekvieną dieną, būdamas neblaivus, norėdamas pasižiūrėti ką ir kaip jam reikės dirbti, ateidavo į restoraną. Iš Irmanto B. I. pareigūnei pateiktos fotonuotraukos matyti, kad jis nusifotografavęs restorano patalpose, vilkėdamas virėjams būdingą baltos spalvos aprangą. Nors N. M. teigė, kad I. B. visą laiką elgėsi nestabiliai bei neadekvačiai ir galimai į VDI Kauno skyrių kreipėsi norėdamas jai pakenkti, kadangi pats iš restorano buvo pavogęs maisto ir kitokio turto, tačiau iš jos paaiškinimo matyti, kad dėl nurodytos vagystės į teisėsaugos institucijas ji nesikreipė.

Įvertinus visus surinktus ir aukščiau aptartus įrodymus, daroma išvada, kad yra pilnai įrodyta, kad N. M., būdama darbdaviu ir esant darbinių santykių požymiams, esant atlygintinumui ir pavaldumui jai, (duomenys neskelbtini) priklausančiame restorane (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), leido dirbti nelegaliai I. B. virėjo pareigose, nesudariusi su juo darbo sutarties ir nepranešusi prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Tokiais veiksmais N. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl ji baustina.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

N. M. bausta administracine tvarka. Jos atsakomybę lengvinančių ir / ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant N. M. nuobaudą atsižvelgiama, jog nėra duomenų, jos ji anksčiau buvo bausta už analogiškus pažeidimus, į tai, jog nėra nustatyta jos atsakomybę lengvinančių ir / ar sunkinančių aplinkybių.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, N. M. skirtina bauda, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje, nustatant jos dydį, artimą sankcijoje numatytos baudos minimumui. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

N. M. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą - 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 20123760249.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.