Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2015-01-28 · Administracinė byla Nr. I-6520-189/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-01-28Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2015-05-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-28
Bylos Nr.
I-6520-189/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00459-2015-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Bronius Januška
Kategorijos
  • 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-6520-189/2015Proceso Nr. 3-61-3-00459-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8., 66., 73. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2015 m. sausio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška, susipažinęs su V. B. skundu dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pensijos dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015-01-21 buvo gautas V. B. skundas, kuriuo pareiškėjas prašo:

1) Atnaujinti skundo padavimo terminą;

2) Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015-01-13 sprendimą Nr. 1D-368(11);

3) Priteisti iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį 1020,42 EUR už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. sausio mėn.

Pareiškėjas kelia ginčą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo, kuri jam nebuvo išmokėta dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 5 str. nuostatų taikymo. Pareiškėjas pensijos nepriemoką prašo priteisti už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. sausio mėn.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atnaujinti terminą atmestinas. Skundą atsisakytina priimti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-552-519/2013 konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą dienos, numatytą Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje. Analogiškos pozicijos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija laikėsi ir vėliau išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-444-2232/2013. Šioje 2013-11-07 nutartyje teismas išaiškino, kad kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos pagal analogiją taikytinas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) įtvirtintas trejų metų procesinis terminas, o pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.

Su skundu pateikti dokumentai tvirtina, kad pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas perskaičiuota pareigūnų ir karių valstybinė pensija pirmą kartą išmokėta 2010 m. vasario mėn. Skundą teismui pareiškėjas paštu išsiuntė 2015-01-19, t. y. praleidęs skundo padavimo terminą, skaičiuotiną nuo pirmos pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotos pensijos išmokėjimo.

Pareiškėjas skundo argumentais pagrįsdamas termino kreiptis į teismą praleidimo priežastis nurodė, kad iš esmės yra įsitikinęs, kad termino kreiptis į teismą jis nėra praleidęs, nes šis terminas skaičiuotinas nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo, nes tik po jo pareiškėjas sužinojo apie savo pažeistas teises. Pažymėjo, kad iki tol manė, kad gyvena teisinėje valstybėje ir jo teisės nėra pažeidžiamos. Pareiškėjo teigimu, senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo Konstitucinio Teismo 2014-02-06 nutarimo priėmimo. Kitų nuo pareiškėjo valios nepriklausančių objektyvių aplinkybių, sutrukdžiusių kreiptis dėl savo teisių pažeidimo, pareiškėjas nepateikė.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 str. 1 d. teismas gali atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, jeigu bus nustatyta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad terminas skundui paduoti asmeniui atnaujinamas tik tada, kai paduoti skundą jam sutrukdė konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios, konkrečioje teisinėje situacijoje jo pasirinkto elgesio modelio, ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis laiku paduoti skundą bei pateikti atitinkamus dokumentus ar įgyvendinti savo tikslus per atstovą arba turėjo įtakos jo valiai, pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti teisinę situaciją

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014-12-18 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-602-1145/2014 pažymėjo, kad įvertinant tai, jog iki 2013 m. kovo mėnesio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutarties administracinėje byloje Nr. A-552-519/2013 paskelbimo) ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas dėl kreipimosi į teismą procesinio termino dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, teismų praktikoje terminų atnaujinimo klausimai sprendžiami atsižvelgiant į šią aplinkybę ir kiekvienu atveju į pareiškėjo nurodytas individualias aplinkybes, dėl kurių jis praleido skundo padavimo terminą, be kita ko, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti – ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog griežtu procesinių terminų skaičiavimu yra siekiama skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galbūt pažeistų teisių gynybą. Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-822-61/2012; 2011-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. TA-858-62/2011).

Įvertinus pareiškėjo nurodytas termino skundui paduoti atnaujinimo aplinkybes pažymėtina, kad nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo priėmimo, t. y. nuo oficialaus pranešimo apie teisės pažeidimą iki pareiškėjo kreipimosi į teismą (2015-01-19) praėjo daugiau nei dveji metai. Nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-12 nutarties priėmimo praėjo daugiau nei metai bei nuo 2013-11-07 nutarties paskelbimo, kurioje dar kartą patvirtinant, kad reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos taikytinas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. įtvirtintas trejų metų terminas kartu buvo konstatuota ir tai, kad pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia, taip pat praėjo daugiau nei metai. Pabrėžtina, jog procesas negali būti begalinis. Šiuo atveju pareiškėjo žinojimas apie pensijos sumažinimą, tačiau delsimas kreiptis į teismą, laikytinas pareiškėjo nerūpestingumu, aplaidumu ginant savo pažeistas teises. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia prašymą, negali būti laikomos pakankamu pagrindu atnaujinti terminą skundui paduoti. Tuo tarpu, kaip jau minėta, pareiškėjas jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, dėl kurių buvo praleistas terminas skundui dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo paduoti, nenurodė. Todėl, nagrinėjamu atveju, terminas pareikšti reikalavimui priteisti pareiškėjui iš atsakovės valstybinės pensijos nepriemoką buvo praleistas ne dėl ginčo teisinių santykių srityje vyravusio teisinio neaiškumo ir neapibrėžtumo, bet dėl subjektyvių, nuo pareiškėjo valios priklausiusių priežasčių. Tokia teismo išvada grindžiama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika (2014-04-09 nutartis administracinėje byloje AS-552-355/2014).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014-12-18 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-602-1145/2014 taip pat yra išaiškinusi, kad administraciniame procese taikomi sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta šių reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas ir operatyvumo standartas, kuris reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas laikytinas kliūtimi atnaujinti praleistą terminą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 8 p. nustatyta, kad teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą. Kadangi prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui dėl valstybinės pensijos nepriemokos paduoti netenkinamas, pareiškėjo skundą šioje dalyje atsisakoma priimti.

Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Ministerijos 2015-01-13 sprendimą Nr. 1D-368(11) (į pareiškėjo 2014-11-13 prašymą).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje byloje Nr. A-444-2232/2013, išaiškino, kad skundui dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau kreipdamasis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos, pareiškėjas privalo pagrįsti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas – t. y. į teismą kreiptis tik po kreipimosi į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, ir šiam subjektui nepatenkinus reikalavimo. Taigi, ginčijamas Vidaus reikalų ministerijos 2015-01-13 sprendimas Nr. 1D-368(11) tik patvirtina tarp pareiškėjo ir atsakovo kilusį ginčą, tačiau realių pasekmių nesukelia. Vadinasi pareiškėjui Ministerijos sprendimo nenuginčijimas neužkerta kelio reikalauti neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo. Atsižvelgiant į tai, reikalavimą panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2015-01-13 sprendimą Nr. 1D-368(11) atsisakoma priimti, kaip nesukeliantį pareiškėjui teisinių pasekmių ir dėl to nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 1 p.).

Aptartais argumentais netenkinus pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, pareiškėjo skundą atsisakytinas priimti Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 8 p. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 8 p., 37 str. 3 d., 149 str.

nutarė:

Netenkinti pareiškėjo V. B. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Atsisakyti priimti V. B. skundą.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Bronius Januška