- Teismas
- Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-08-02
- Bylos Nr.
- A15.-231-1037/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-47-3-00101-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
- Teisėjas
- Tomas Pukšmys (pirm.)
- Nukentėjusysis
- M. P., UAB "Statmeisteris"
- Pažeidėjas
- L. Š.
- Institucija
- Telšių apskrities vyriausiosiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalį, 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. Š. administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl to, kad jis 2021 m. gegužės 18 d., 17.47 val., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, nes nėra jos įgijęs, vairavo transporto priemonę „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriai neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra, nepasirinko saugaus greičio ir atstumo, kliudė stovintį automobilį ir jį apgadino bei iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo. Padaryta žala neviršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiais savo veiksmais L. Š. padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 2 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.
Į teismo posėdį neatvyko administracinėn atsakomybėn traukiamas L. Š. ir institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovui ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. Š. pranešta tinkamai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškinime, esančiame administracinio nusižengimo protokole, nurodė, kad su pažeidimais sutinka, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji M. P. nurodė, kad įvykio dieną apie jai priklausančio automobilio sugadinimą pranešė kaimynė. Ji iš karto iškvietė policijos pareigūnus. Dėl jai priklausančio automobilio sugadinimų kreipėsi į draudimo bendrovę.
Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių. KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. KET 222 punkte numatyta, jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. KET 224 punktas be kita ko nurodo, jog Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms.
Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui inkriminuoti nusižengimai pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 1 dalį nustatyti remiantis administracinio nusižengimo protokolu, jame užfiksuotu paties administracinėn atsakomybėn patraukto L. Š. prisipažinimu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuotos visos esminės įvykio aplinkybės, transporto priemonės apžiūros protokolu, eismo įvykio vietos schema, pažyma apie transporto primeonės sugadinimą, liudytojos A. K. parodymais, nukentėjusiosios M. P. paaiškinimu, įvykio vietoje darytomis fotonuotraukomis. L. Š. pažeidė KET 9, 14, 222 ir 224 punktų reikalavimus ir jo veiksmai atitinka administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į padarytų nusižengimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Byloje atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad L. Š. prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra baustas administracine tvarka. Įvertinus šias aplinkybes, L. Š. skirtinos didesnės nei minimalios baudos, numatytos ANK 415 straipsnio 2 dalies, 423 straipsnio 1 dalies, 426 straipsnio 1 dalies sankcijose. L. Š. vienu metu padarė kelis administracinius nusižengimus, todėl galutinė nuobauda jam skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo administracinio nusižengimo protokole esančiame paaiškinime dėl padaryto pažeidimo prašo paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis. ANK 675 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašyme išdėstyti baudą dalimis nenurodė tokio prašymo motyvų bei nepateikė įrodymų apie savo finansinę padėtį. Esant nurodytoms aplinkybėms, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas dėl baudos išdėstymo dalimis atmestinas.
Pagal ANK 426 straipsnio 7 dalį, už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota nuostata, jog specialiosios teisės atėmimas kaip administracinio poveikio priemonė gali būti skiriamas ir asmenims, kuriems pažeidimo metu tokia specialioji teisė nebuvo suteikta. Toks sprendimas pagrindžiamas aiškinimu, jog ANK 28 straipsnio 3 dalyje apibrėžiamas administracinio poveikio priemonės turinys, nustatantis, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Taigi iš šios normos turinio išplaukia, kad specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas: 1) asmeniui, kuris tokią teisę yra įgijęs (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis), 2) asmeniui, neįgijusiam tokios teisės (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali jos įgyti). Sistemiškai aiškinant ANK ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais ne tik gali, bet ir turėtų būti skiriamas ir asmenims, kuriems tokia teisė nebuvo suteikta. Priešingu atveju pastarieji, nepaisant to, kad neturėdami specialių žinių bei įgūdžių gali kelti didesnį pavojų, padarę analogiškus administracinius nusižengimus, ypač tuos, už kuriuos numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ilgesniam nei vienerių metų terminui, galėtų sulaukti švelnesnių teisinių pasekmių nei tie, kuriems tokia teisė buvo suteikta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-719/2018). Atsižvelgiant į išdėstytą, į L. Š. charakterizuojančią medžiagą, vadovaujantis ANK 28 straipsniu, 426 straipsnio 7 dalimi, L. Š. skirtina administracinio poveikio priemonė už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams.
ANK 426 straipsnio 8 dalis numato, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Pagal administracinio nusižengimo bylos medžiagą transporto priemonės „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“. Apie administracinio nusižengimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo informuota pranešimu, tačiau jokių duomenų teismui nepateikė, bendrovės atstovas į teismo posėdį neatvyko. Administracinėn atsakomybėm traukiamas L. Š. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)s“ priklausančią transporto priemonę pasiėmė savavališkai, todėl pagrindo konfiskuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra.
Byloje esančiame nukentėjusiosios M. P. rašte nurodyta, kad dėl įvykio metu padarytų jai priklausančios transporto priemonės sugadinimų ji patyrė 600 Eur žalą. Iš draudimo bendrovės AS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje pranešimo matyti, kad už eismo įvykio metu apgadintos nukentėjusiajai M. P. priklausančios transporto priemonės remontą, jai išmokėta 574,75 Eur draudimo išmoka. Esant išdėstytoms aplinkybėms, žalos atlyginimo klausimas administracinio nusižengimo byloje nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 straipsniu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
L. Š. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:
pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalį – 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) dydžio baudą;
pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalį – 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio baudą;
pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį – 900 Eur (devynių šimtų eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir skirti galutinę nuobaudą – 900 Eur (devynių šimtų eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 28 straipsniu, 426 straipsnio 7 dalimi L. Š. skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešeriems) mėnesiams.
Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, būtinai nurodant ROIK numerį (duomenys neskelbtini).
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.