Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Ž. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2016-10-01 apie 20.00 val., name, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,34 prom. neblaivumas), konflikto metu spyrė savo sutuoktinei J. Ž. į galvą ir kirvio kotu trenkė į kaktą, taip sukeldamas pastarajai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

K. S. Ž. apklausiamas teisme savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad minėtą dieną sėdėjo namie, kilo konfliktas, buvo beveik nuėjęs miegoti, kai išgirdo bildėjimą. Atidarius duris pamatė kirvį, pabandė atimti, koja pataikė sutuoktinei. Kai atėmė kirvį, tai nebuvo smūgis. Pas ją liko žaizda, koto kraštu, smūgis nebuvo iš peties kirstas. Pripažįsta, kad trenkė, sutuoktinė jį vadino necenzūriniais žodžiais. Įvykio metu buvo išgėręs, gėrė viskį. Anksčiau tokių atvejų šeimoje nebuvo. Sutuoktinės atsiprašė, ji jam atleido. Gailisi. Nepamena, ar draugė matė. Sėdėjo virtuvėje, kilo žodinis konfliktas, tada draugė susiruošė išvažiuoti, ir pasiūlė išvažiuoti pas mamą. Ji turėjo kirvį, nes netoli buvo šašlykinė, jie dieną prieš kepė kepsnius. Alkoholis vartojamas nedažnai. Vaikai gal kažkokią dalį konflikto matė. Žmona dalyvavo išgertuvėse, dar buvo jos draugė. Išgėrė trise nepilną 0,7 l butelį. Susitaikė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis S. Ž. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2016-10-01 apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), jis kartu su žmona J. Ž. buvo neblaivūs, nes prieš tai buvo atvažiavę draugai ir visi šventė. Kai draugai išvažiavo, apie 20.00 val. J. Ž. dėl neaiškios priežasties pradėjo jį vadinti necenzūriniais žodžiais, todėl jis pastarąją sugriebė ir išvarė iš namų. Žmona pasakė, kad važiuos pas savo mamą. Vaikų iš namų jis nevarė, šie tiesiog patys išėjo su mama. Po kelių minučių jis išgirdo, kaip J. Ž. daužo į duris ir kai jis šias atidarė, pamatė, kad žmona stovi su kirviu. Bijodamas, kad jam netrenktų, jis spyrė žmonai į galvos sritį ir žmona atsitraukė, bet vis tiek bandė jį pulti toliau, todėl jis atėmė iš žmonos rankų kirvį ir kirvio kotu sudavė žmonai į kaktą. Viskas vyko lauke prie centrinių durų. Po šių jo veiksmų J. Ž. iškvietė policiją, kuri jį sulaikė. Dėl šio įvykio jis gailisi. Su psichika problemų neturėjo ir psichiatrinėse įstaigose nesigydė. Toks įvykis jų šeimoje yra pirmą kartą ir prižada, kad paskutinį, nes kaltas tik alkoholis (b. l. 35).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. Ž. parodė, kad 2016-10-01 apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), po šventimo (šventė savaitgalį) jos vyras S. Ž., būdamas neblaivus, dėl neaiškios priežasties pradėjo ją su vaikais varyti iš namų. Jai, sūnui A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), dukrai A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), stovint lauke, ji priėjo prie durų ir pradėjo belsti, kad vyras ją įleistų, bet šis, atidaręs duris, jai iš kojos spyrė į veidą ir vėl uždarė duris. Tuomet ji paėmė kirvį ir šiuo pradėjo daužyti namo duris. Tuomet atidaręs duris vyras iš jos rankų ištraukė kirvį ir kirvio kotu trenkė jai į kaktą. Dėl minėtų smūgių ji patyrė fizinį skausmą. Ji lauke iškvietė policiją, kuri atvykusi vyrą sulaikė. Toks smurtas tarp jų yra pirmą kartą ir ji mano, kad tai įvyko, nes vyras buvo girtas ir pergyvena dėl po tėvo mirties užgriuvusių rūpesčių. Ji pretenzijų vyrui neturi ir nori, kad šis grįžtų į namus. Nori, kad byla būtų nutraukta. Į teismo medicinos ekspertizę nesikreips. Ji iš vyro pusės žino, kad smurto daugiau nebus ir dėl to nepergyvena. Smurtą matė sūnus A. Č. (b. l. 23-24).

Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, jog 2016-10-01 apie 20.00 val., name, (duomenys neskelbtini), neblaivią pranešėją J. Ž. konflikto metu sužalojo jos neblaivus vyras S. Ž.. Spyrė iš kojos į veidą, nuo spyrio į veidą matosi pėdsakas. Taip pat su kirvio mediniu kotu trenkė į galvą, matosi prakirsta kakta. Nukentėjusiąją apžiūrėjo vietoje (b. l. 15-17).

Iš alkotesterio kvito pažymos matyti, jog 2016-10-01 d. 21.00 val. S. Ž. nustatytas 1,34 prom. neblaivumas (b. l. 29).

Iš objekto apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas skambučio į BPC garso įrašas (b. l. 9-10).

Iš asmens duomenų matyti, kad J. Ž. yra S. Ž. sutuoktinė (b. l. 41).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo teisme duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo S. Ž. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Kaltinamasis S. Ž. apklausiamas teisme savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad minėtą dieną sėdėjo namie, kilo konfliktas, buvo beveik nuėjęs miegoti, kai išgirdo bildėjimą. Atidarius duris pamatė kirvį, pabandė atimti, koja pataikė sutuoktinei. Kai atėmė kirvį, tai nebuvo smūgis. Pas ją liko žaizda, koto kraštu, smūgis nebuvo iš peties kirstas. Pripažįsta, kad trenkė, sutuoktinė jį vadino necenzūriniais žodžiais. Įvykio metu buvo išgėręs, gėrė viskį. Anksčiau tokių atvejų šeimoje nebuvo. Sutuoktinės atsiprašė, ji jam atleido. Gailisi. Nepamena, ar draugė matė. Sėdėjo virtuvėje, kilo žodinis konfliktas, tada draugė susiruošė išvažiuoti, ir pasiūlė išvažiuoti pas mamą. Ji turėjo kirvį, nes netoli buvo šašlykinė, jie dieną prieš kepė kepsnius. Alkoholis vartojamas nedažnai. Vaikai gal kažkokią dalį konflikto matė. Žmona dalyvavo išgertuvėse, dar buvo jos draugė. Išgėrė trise nepilną 0,7 l butelį. Susitaikė su sutuoktine. Tokie S. Ž. parodymai yra nuoseklūs ir atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Be to, tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir teisme atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka išvardinti įrodymai: nukentėjusiosios J. Ž. parodymai apie tai, kad ji 2016-10-01 apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), po šventimo (šventė savaitgalį) jos vyras S. Ž., būdamas neblaivus, dėl neaiškios priežasties pradėjo ją su vaikais varyti iš namų. Jai, sūnui A. Č., gim. (duomenys neskelbtini) dukrai A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), stovint lauke, ji priėjo prie durų ir pradėjo belsti, kad vyras ją įleistų, bet šis, atidaręs duris, jai iš kojos spyrė į veidą ir vėl uždarė duris. Tuomet ji paėmė kirvį ir šiuo pradėjo daužyti namo duris. Tuomet atidaręs duris vyras iš jos rankų ištraukė kirvį ir kirvio kotu trenkė jai į kaktą. Dėl minėtų smūgių ji patyrė fizinį skausmą. Ji lauke iškvietė policiją, kuri atvykusi vyrą sulaikė. Toks smurtas tarp jų yra pirmą kartą ir ji mano, kad tai įvyko, nes vyras buvo girtas ir pergyvena dėl po tėvo mirties užgriuvusių rūpesčių. Ji pretenzijų vyrui neturi ir nori, kad šis grįžtų į namus. Nori, kad byla būtų nutraukta. Į teismo medicinos ekspertizę nesikreips. Ji iš vyro pusės žino, kad smurto daugiau nebus ir dėl to neišgyvena. Smurtą matė sūnus A. Č. (b. l. 23-24); policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2016-10-01 apie 20.00 val., name, (duomenys neskelbtini), neblaivią pranešėją J. Ž. konflikto metu sužalojo jos neblaivus vyras S. Ž.. Spyrė iš kojos į veidą, nuo spyrio į veidą matosi pėdsakas. Taip pat su kirvio mediniu kotu trenkė į galvą, matosi prakirsta kakta. Nukentėjusiąją apžiūrėjo vietoje (b. l. 7-8). Iš alkotesterio kvito pažymos matyti, jog 2016-10-01 d. 21.00 val. S. Ž. nustatytas 1,34 prom. neblaivumas (b. l. 29); Tuo tarpu iš asmens duomenų matyti, kad J. Ž. yra S. Ž. sutuoktinė (b. l. 41).

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog S. Ž., sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2016-10-01 apie 20.00 val., name, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,34 prom. neblaivumas), konflikto metu spyrė savo sutuoktinei J. Ž. į galvą ir kirvio kotu trenkė į kaktą, taip sukeldamas pastarajai fizinį skausmą. Pažymėtina, kad J. Ž. yra kaltinamojo S. Ž. sutuoktinė, todėl ši kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas neblaivus, nes iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2016-10-01 d. 21.00 val. S. Ž. nustatytas 1,34 prom. neblaivumas.

Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo S. Ž.

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis S. Ž. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris savo pobūdžiu laikytinas nesunkiu (BK 11 straipsnis). Teismo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, savo poelgį vertino kritiškai, nukentėjusiosios atsiprašė. Nukentėjusioji J. Ž. teismo posėdžio metu patvirtino, jog su kaltinamuoju susitaikė, jam atleidžia. Iš bylos medžiagos matyti, jog teisei priešingu elgesiu turtinė žala nebuvo padaryta, nukentėjusioji civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat nepateikė. S. Ž. anksčiau neteistas, jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad jis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, byloje nėra. Be to, teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos S. Ž. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog yra teisinis pagrindas S. Ž. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius.

S. Ž. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą iš kaltinamojo S. Ž. priteisti 34,74 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Šis prašymas netenkintinas. BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, jog nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka, gynėjo dalyvavimas būtinas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, valstybei kyla pareiga užtikrinti gynėjo dalyvavimą, todėl šiuo atveju minėtos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 432 straipsniu,

nusprendžia:

S. Ž., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalimi atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja J. Ž. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

S. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.