- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-15
- Bylos Nr.
- 1A-633-92-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Damanskienė (pirm.), Pavelas Frolovas, Stasys Lemežis
- Nuteistasis
- K. N.
- Nukentėjusysis
- Z. K.
- Kategorijos
- 2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas A.Piesliakas Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2., 2.4.7., 2.1.15.
2010 m. liepos 15 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. N. ir AB „Lietuvos draudimas“ atstovės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo K. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir paskirti jam 3900 Lt (30 MGL) dydžio bauda.
Šiuo nuosprendžiu iš dalies patenkintas civilinis ieškinys. Iš AB „Lietuvos draudimas“ priteista 343,37 Lt Z. K. naudai jo patirtai turtinei žalai atlyginti ir 3452,80 Lt daliai patirtos neturtinės žalos atlyginti. Iš K. N. priteista 6547,20 Lt Z. K. naudai daliai patirtos neturtinės žalos atlyginti ir 2000 Lt jo patirtų proceso išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. N. nuteistas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, o būtent: 2009-05-25 apie 18.57 val., Vilniuje, Klinikų ir Antakalnio gatvių sankryžoje vairuodamas automobilį „Renault Safrane“, v.n. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) 81 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, kad jeigu sankryžoje ties raudonu šviesoforo signalu pritvirtinta lentelė su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, vairuotojams leidžiama sukti į dešinę ir degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau jie privalo duoti kelią ir nesudaryti pavojaus kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems, atlikdamas posūkį į dešinę įvažiavo į reguliuojamą pėsčiųjų perėją degant raudonam šviesoforo signalui, bet ties šviesoforu esant pritvirtintai į dešinę nukreiptai žaliai rodyklei, nedavė kelio į perėją degant žaliam šviesoforo signalui įžengusiam Z. K. ir jį partrenkė. Įvykio metu Z. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu K. N. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jį išteisinti. Nurodo, jog apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, netinkamai taikė įstatymus, jo išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, buvo pažeistos materialinės ir procesinės normos. Teigia, kad priešingai nei konstatavo teismas, jis nepažeidė KET reikalavimų 81 p., visi byloje surinkti duomenys nepatvirtina jo kaltės dėl įvykusio eismo įvykio. Teigia, jog pravažiuojant perėją nebuvo nei vieno pėsčiojo, o jam pasukus į dešinę, prieš automobilio priekinę dalį spontaniškai iššoko nukentėjusysis Z. K., kuris ėjo jau ne pėsčiųjų perėja. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, sunkiai orientavosi aplinkoje, grubiai pažeidė KET reikalavimus ir jo veiksmai yra pagrindinė eismo įvykio priežastis. Teigia, jog apylinkės teismas šios aplinkybės netyrė ir tinkamai neįvertino. Be to, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota teismų praktika ir klaidingai išaiškino bei taikė BK 281 str. 1 d. nuostatas.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, buvo šališkas, nepagrįstai atsisakė tirti jį teisinančias faktines aplinkybes bei rėmėsi nukentėjusiojo, liudytojų V. S., A. L. ir J. M. parodymais, kurie yra tarpusavyje prieštaringi ir neatitinka byloje surinktų įrodymų. Teigia, jog liudytojai A. L. ir J. M. negalėjo matyti susidūrimo, todėl tiksliai nenurodė įvykio aplinkybių. Be to, apeliantas nurodo, kad priešingai nei byloje esančioje įvykio vaizdo nuotraukoje, teismas nepagrįstai nurodė, jog pėsčiųjų perėjoje buvo geras Antakalnio gatvės matomumas iš kairės pusės. Pažymi, kad toje perėjoje piko valandomis būriuojasi daug žmonių, o per betoninį aptvarą, elektros stulpus visų pėsčiųjų matyti negalėjo, todėl buvo priverstas maksimaliai priartėti prie posūkio, t.y. jo automobilio priekinė dalis buvo jau už pėsčiųjų perėjos ženklinimo ribos, kuomet iššoko nukentėjusysis. Nurodo, jog nepagrįstai nebuvo apklausti į įvykio vietą atvykę pareigūnai, kurie tuomet aiškino, kad eismo įvykis įvyko dėl pėsčiojo Z. K. kaltės.
Be to, apeliantas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeistos jo procesinės teisės, kadangi jam nebuvo suteiktos vertėjos bei gynėjo paslaugos. Teigia, jog ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis ir tyrėjas jį suklaidino, teigdami, kad jis bus išteisintas ir liepdami pasirašyti jam nesuprantamuose dokumentuose. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nepagrįstai atmetė jo prašymus paskirti ekspertizę, išreikalauti reikiamus dokumentus apie nukentėjusiojo ligą, pirktus vaistus bei apklausti liudytojus D. Ž., R. Ž. ir tyrėją I. G., taip pat nepagrįstai rėmėsi nekompetentingo specialisto V. K. išvadomis. Be to, nurodo, jog apylinkės teismas nevertino ir nepasisakė dėl byloje esančių transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo bei patikrinimo dokumento, kurie turi reikšmės paneigiant aplinkybę, kad nukentėjusysis buvo stumiamas jo automobiliu. Apeliaciniame skunde teigiama, kad, nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teisme, buvo pažeistas šalių rungimosi bei šalių lygiateisiškumo principai ir jo, kaip kaltinamojo teisės, kadangi teisėjas rodė palankumą vienai - nukentėjusiojo šaliai, tenkino visus jo prašymus. Nors teisėjui buvo pareikštas nušalinimas, jis nenusišalino. Teigia, jog jam tokio dydžio bauda paskirta nemotyvuotai, neįvertinus tų aplinkybių, kad jis anksčiau dirbo, registruotas darbo biržoje, augina du nepilnamečius vaikus.
Anot apelianto, teismas patenkindamas civilinį ieškinį, pažeidė CK normas, civilinis ieškinys šioje byloje yra nepagrįstas ir neįrodytas. Teigia, kad jis nedirba dėl šalyje susiklosčiusios sunkios padėties, gyvena iš atsitiktinių pajamų, o civilinio ieškinio išieškojimo nukreipimas į jo turimą nekilnojamąjį turtą, pažeistų jo ir jo išlaikomų nepilnamečių vaikų teises. Prašo jį išteisinti, nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties.
Šalies argumentai
AB „Lietuvos draudimas“ atstovė apeliaciniu skundu prašo 2010-04-06 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio pakeisti, ieškovo Z. K. ieškinį dalyje dėl turtinės žalos – atmesti, o neturtinės žalos atlyginimui priteisti nukentėjusiajam iš AB „Lietuvos draudimas“ 2340 Lt. Nurodo, jog apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl žalos atlyginimo yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi priimtas neteisingai pritaikius materialinės teisės ir pažeidžiant procesinės teisės normas. Teigia, kad teismas nepagrįstai, nemotyvuotai pripažino 343,37 Lt turtine žala bei priteisė šią sumą nukentėjusiajam kaip sumą, kuri buvo išleista gydymui ir vaistams. Pažymi, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, išlaidas, patirtas gydantis, išleistas papildomam maitinimui bei vaistų įgijimui ir jų priežastinį ryšį su 2009-05-25 eismo įvykiu ir jo metu patirtais sužalojimais, ieškovui nustatytomis diagnozėmis, gydytojų paskirtu gydymu ir skirtais vaistais. Anot apeliantės, apylinkės teismas, priteisdamas ieškovui neturtinę žalą, nesivadovavo teisės normomis, kurios numato, jog laikino nedarbingumo atveju draudimo išmoka dėl patirtos neturtinės žalos nustatoma ir išmokama nukentėjusiesiems ir tretiesiems asmenims po 20 Lt už kiekvieną nedarbingumo dieną, kol mokama suma neviršija nustatytos maksimalios draudimo sumos dėl nukentėjusiajam asmeniui padarytos neturtinės žalos. Tad išmoka dėl neturtinės žalos atlyginimo Z. K. sudaro 2 340 Lt.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus patenkinti, bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, prokurorė – nuteistojo skundą atmesti, AB „Lietuvos draudimas“ tenkinti iš dalies, nukentėjusysis Z. K. ir jo atstovas advokatas - skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. N. skundas netenkintinas, AB „Lietuvos draudimas“ tenkintinas iš dalies.
Kolegijos nuomone, apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo K. N. pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 1 d. yra pagrįstas ir teisėtas.
Apylinkės teismas, spręsdamas K. N. kaltės klausimą, padarė pagrįstą išvadą, kad jis pažeidė KET 81 p. reikalavimus, t.y., jog sankryžoje ties raudonu šviesoforo signalu, esant pritvirtintai lentelei su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, vairuotojams leidžiama sukti į dešinę ir degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau jie privalo duoti kelią ir nesudaryti pavojaus kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems, tačiau šio reikalavimo nesilaikė. Akivaizdu, jog šioje byloje nustatyto įvykio situacijoje tiek nuteistasis, tiek nukentėjusysis buvo eismo dalyviai ir jiems galiojo KET reikalavimai. Apylinkės teismo nuosprendyje detaliai išanalizuoti abiejų eismo dalyvių veiksmai ir, kolegijos nuomone, visiškai teisingai įvertinti.
Apeliantas K. N. teigia, neva nukentėjusysis staiga iššoko į važiuojamąją gatvės dalį, dėl to buvo parblokštas, kontaktas įvyko už perėjos ženklinimo ribų.
Tačiau tokia nuteistojo versija yra paneigta objektyviais bylos duomenimis ir teismo nuosprendyje pagrįstai įvertinta kritiškai kaip siekimas išvengti atsakomybės.
Nukentėjusysis Z. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, jog su V. S., degant žaliam šviesoforo signalui, per perėją kirto Klinikų gatvę, ėjo lygiagrečiai Antakalnio gatvei. Prieš perėją, jau kiek užvažiavęs ant perėjos, stovėjo K. N. automobilis.
Nukentėjusysis gerai įsidėmėjo tą aplinkybę, kad automobilis nejudėjo, o vairuotojas žiūrėjo į kairę pusę. Jam einant per gatvę, K. N. automobilis staiga pajudėjo, užkliudė jo koją ir stūmė jį į priekį maždaug 1,5 metro. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojai V. S., A. L. ir J. M., patys betarpiškai matę įvykį. Kolegija laiko, kad visiškai nepagrįsti nuteistojo teiginiai, jog išvardinti liudytojai, kaip suinteresuoti bylos baigtimi, davė neteisingus parodymus. Atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusysis su J. M. ir A. L. anksčiau pažįstami nebuvo, šie asmenys įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Nepagrįstas ir apelianto teiginys, kad šie liudytojai į bylą buvo įtraukti tik 2010 m. kovo 10 d., nes iš bylos seka, jog nukentėjusysis pateikė teismui prašymą dėl J. M. ir A. L. apklausos 2009 m. spalio 8 d (t.1, b.l. 73). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu K. N. savo kaltę dėl autoįvykio pripažino, nes prieš įvykį žiūrėjo į kairę (t.1, b.l.32), kad buvo nepakankamai atidus, norėtų susitaikyti su nukentėjusiuoju (t. 1, b.l. 32,37). Vėliau K. N. savo poziciją pakeitė, tačiau nėra jokių objektyvių duomenų, jog ikiteisminio tyrimo metu jis buvo suklaidintas ar, kad policijos pareigūnai jo atžvilgiu buvo šališki. Apeliaciniame skunde teigiama, jog ir bylą išnagrinėjęs apylinkės teismo teisėjas buvo šališkas bei pažeidinėjo apelianto teises. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien ta aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir teisėjas A.P. bei specialistas V. K. priėmė apeliantą netenkinančius sprendimus ar įrodymus teismas įvertino nuteistajam nepalankia prasme, nesudaro pagrindo pripažinti šališkumo buvimą. Apeliaciniame skunde nuteistasis pateikia daug argumentų, jog autoįvykio nebūtų įvykę, jei nukentėjusysis būtų blaivus. Kolegija negali nesutikti su bylos duomenimis, jog patikrinus Z. K. blaivumą, jo kraujyje buvo rasta 0,70 proc. etilo alkoholio. Tačiau, sutinkamai su susiklosčiusia teismų praktika, šio pobūdžio bylose būtina spręsti priežastinio ryšio klausimą tarp visų eismo įvykyje dalyvavusių eismo dalyvių veiksmų. Tuo tarpu, kaip jau buvo minėta, šiuo konkrečiu atveju, būtent dėl K. N. įvykdyto KET 81 p. pažeidimo (vairuotojas, darydamas posūkį, privalo duoti kelią ir nesudaryti pavojaus pėsčiųjų perėjoje kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems), buvo Z. K. sužalotas (padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas). Taigi, jei susidariusioje situacijoje nuteistasis nebūtų pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimų, įvykis nebūtų įvykęs, tokią išvadą padarė ir apylinkės teismas, jai pritartina.
Kolegijos nuomone, apylinkės teismas ėmėsi visų priemonių pašalinti abejones, kilusias sprendžiant Z. N. kaltės klausimą ir pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 281 str. 1 d.
Pagal susiformavusią teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendžiu K. N. pripažintas kaltu pagrįstai, neprivalo išsamiai aptarinėti kiekvieno neesminio apeliacinio skundo argumento (baudž. byla 2K – 398/2009).
Sprendžiant AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, kolegija laiko, kad apylinkės teismas, priteisdamas iš AB “Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam turtinei žalai atlyginti 343,37 Lt įstatymais ir teismų praktika suformuotų nuostatų nepažeidė. Iš bylos seka, kad po įvykio Z. K. gydėsi ilgą laiką, t.y. beveik 4 mėnesius, jam buvo daroma operacija, ilgai tęsėsi pooperacinis laikotarpis, taigi, neabejotinai nukentėjusysis turėjo papildomų išlaidų susijusių su gydymu. Byloje yra Z. K. pateikti vaistų pirkimo čekiai, patvirtinantys, jog būtent po autoįvykio Z. K. pirko medikamentus, nekyla abejonės, jog patyręs sunkų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusysis turėjo ir kitų išlaidų, susijusių su gydymu. Kolegijos nuomone, priteista turtinei žalai atlyginti suma – 343,37 Lt yra reali, ją mažinti nėra pagrindo.
Tačiau, kolegija konstatuoja, jog AB „Lietuvos draudimas“ atstovė, apeliaciniame skunde pagrįstai nurodė, jog Z. K. turi būti priteista neturtinės žalos 2340 Lt. Apylinkės teismas, priteisdamas nukentėjusiajam Z. K. iš AB „Lietuvos draudimas“ 3452,80 Lt, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimų taisyklių 12.1 p. reikalavimus.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 122 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimų taisyklių“ 12.1 punkte nurodyta, kad laikino nedarbingumo atveju draudimo išmoka dėl patirtos neturtinės žalos nustatoma ir išmokama nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims po 20 Lt už kiekvieną nedarbingumo dieną, kol mokama suma neviršija Įstatymo 11 straipsnyje nustatytos maksimalios draudimo sumos dėl nukentėjusiajam trečiajam asmeniui padarytos neturtinės žalos. Apylinkės teismas, spręsdamas Z. K. priteistinos neturtinės žalos klausimą, į šį reikalavimą neatsižvelgė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis Z. K. po autoįvykio nedarbingas buvo 117 dienų, taigi jam neturtinei žalai atlyginti iš AB „Lietuvos draudimas“ priteistina 2 340 Lt, todėl apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas BPK 328 str. 4 p. pagrindu (dėl netinkamo kitų nuosprendžio klausimų išsprendimo), AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-04-06 nuosprendį pakeisti: sumažinti Z. K. iš AB „Lietuvos draudimas“ priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti iki 2340 Lt.
Nuteistojo K. N. apeliacinį skundą atmesti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.