Alytaus apylinkės teismo sprendimas

trečiajam asmeniui nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centro ,,Židinys“ direktoriui Egidijui Aleksoniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams G. M., S. M., N. Š. su trečiuoju asmeniu nepareiškusiu savarankiškų reikalavimų Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centru ,,Židinys“ dėl atskyrimo nuo motinos, neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11, 23 straipsniai, CK 3.161 straipsnio 2, 3 dalys). Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) aiškinimas ir taikymas, kuris formuojamas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje. EŽTT jurisprudencijoje plėtojamas principas, kad tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu, mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis (žr. Johansen v. Norway, 7 August 1996, Reports 1996‑III, p. 1001‑02, § 52; Kutzner v. Germany, no. 46544/99, 26 February 2002, § 58; Pontes c. Portugal, no 19554/09, 10 avril 2012, § 74). Pagal EŽTT praktikoje suformuotus standartus šios teisės ribojimas bus laikomas pagrįstu pagal EŽTK 8 straipsnį tik tada, jei jis bus atliktas „pagal įstatymą“, atitiks teisėtą tikslą šio straipsnio 2 dalies prasme ir bus „būtinas demokratinėje visuomenėje“. Būtinumo sąvoka reiškia, kad ribojimas turi atitikti primygtinį socialinį poreikį ir būti proporcingas siekiamam teisėtam tikslui. Šeimos išskyrimas yra išimtinė priemonė ir, kaip išskirtinai rimtas apribojimas, turi būti pagrįstas pakankamais ir svariais argumentais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (žr. cituotą Pontes c. Portugal, § 77, Scozzari et Giunta c. Italie [GC], nos 39221/98 et 41963/98, § 148, CEDH 2000-VIII). Valstybės valdžios institucijos, spręsdamos dėl būtinumo patikėti vaiką ne jo biologiniams tėvams ypač skubiomis aplinkybėmis, egzistuojant grėsmei vaiko sveikatai ir gerovei, naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis, tačiau kruopštesnio tyrimo reikalauja bet kokie tolimesni tėvų teisių, pvz., tėvų valdžios, bendravimo teisių, ribojimai (žr. cituotą Kutzner v. Germany, § 67).

Remiantis EŽTT jurisprudencijos standartais, geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. cituotą Pontes c. Portugal, § 79 ir kt.). Teismas, spręsdamas įvairių susidūrusių interesų pusiausvyros nustatymo klausimą, turi atlikti išsamų visos šeimos situacijos tyrimą ir išnagrinėti daugelį faktinio, emocinio, psichologinio, materialinio ar medicininio pobūdžio veiksnių, atlikti proporcingą ir pagrįstą kiekvieno asmens atitinkamų interesų vertinimą ir rodyti nuolatinį rūpestį, siekiant nustatyti, koks sprendimas būtų geriausias vaikui (žr. Y. C. v. United Kingdom, no. 4547/10,13 March 2012,§ 138, mutatis mutandis, Neulinger and Shuruk (GC), no. 41615/07, 6 July 2010, § 139 ir kt.).

Viena kontraversiškiausių Konvencijos 8 straipsnio taikymo sričių – vaikų atskyrimas nuo tėvų dėl pastarųjų patiriamų psichikos sutrikimų. Šio pobūdžio bylose galioja prezumpcija, jog pats tėvų psichikos sutrikimo faktas Konvencijos prasme negali būti laikomas pagrindu, darančiu vaiko atskyrimą nuo tėvų būtiną demokratinėje visuomenėje.

Šio teisinio reguliavimo kontekste sprendžiant, ar yra pakankamas pagrindas nuo atsakovės G. M. CK 3.179 straipsnio pagrindu atskirti jos nepilnamečius vaikus, ar šis atskyrimas yra būtinas, ar jis atitinka primygtinį socialinį poreikį ir yra proporcingas siekiamam teisėtam tikslui, pažymėtina, kad iš esmės ieškinys šioje dalyje yra grindžiamas nuo 2017 m. kovo 24 d. pablogėjusia situacija, kai dėl sunkios depresijos G. M. negalėjo rūpintis savo vaikais, dėl ko jai buvo būtinas stacionarus gydymas, o vaikams nustatyta laikinoji globa, tačiau po būtino gydymo, G. M. sveikatos būklei pagėrėjus ji išleista iš ligoninės, tačiau vaikai jai negrąžinti, ieškinyje nurodoma, kad ji negali dėl sveikatos būklės – lengvo protinio atsilikimo bei depresijos jais rūpintis.

Šiame kontekste analizuojant bylos įrodymus pažymėtina, kad teismo psichiatrijos ekspertizės aktas patvirtina, kad atsakovei G. M. lengvas protinis atsilikimas nustatytas nuo vaikystės. Tačiau ji nuo (duomenys neskelbtini) augino dukrą, byloje nėra įrodymų, kurie leistų spręsti, kad ji netinkamai įgyvendino motinos valdžią jos atžvilgiu, 2012 m. balandžio 2 d. teismui sprendžiant dėl K. Š. gyvenamosios vietos, vaiko teisių apsaugos institucija teikė išvadą, kad gyvenimas su motina atitinka mergaitės interesus. Į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą G. M. įrašyta nuo 2012 m. lapkričio 11 d. dėl socialinių įgūdžių stokos, nuo to momento jai buvo teikiamos socialinės paslaugos, buvo nuolat lankomasi pas atsakovę, nustatyta tvarkingumo stoka, tačiau nebuvo nustatyta, kad G. M. piknaudžiauja motinos valdžia ar jos tinkamai nevykdo dėl psichinės sveikatos būklės ir tai kenkia nepilnametės gerovei. Šios aplinkybės nenustatytos ir (duomenys neskelbtini) gimus sūnui M. M.. 2014 m. gruodžio 19 d. teismo sprendimu nustatant jo gyvenamąją vietą su motina G. M. vaiko teisių apsaugos institucija teikė išvadą, kad M. M. gyvenimas su motina atitinka nepilnamečio interesus, yra tinkamos sąlygos ja augti ir vystytis. Iš sveikatos pažymėjimų matyti, kad vaikai sveiki, liudytoja I. S. patvirtino, kad atsakovės vaikus apgyvendinus socialinės globos centre nebuvo nustatyta kokių nors auklėjimo spragų, ydų vaikų elgesyje ar kitokių faktų, kurie leistų spręsti apie netinkamai įgyvendintą atsakovės motinos valdžią. Netinkami motinos valdžios įgyvendinimo faktai nenustatyti ir vaikams bendraujant su psichologe, siekiant nustatyti jų norą dėl jų gyvenamosios vietos. Šie įrodymai patvirtina, kad nuo vaikų gimimo, G. M. ir būdama lengvo protinio atsilikimo tinkamai vykdė motinos pareigas, nenustatyti nuolatiniai faktai, kad dėl jos netinkamo motinos valdžios įgyvendinimo kiltų grėsmė vaikų interesams arba jie būtų pažeidinėjami. G. M. nuolat lanko vaikus, vaikai jos laukia, tarp jų yra glaudus socialinis ryšys, vaikai nori gyventi su mama. Tai, kad nuo gimimo atsakovė rūpinosi nepilnamečiais vaikais ir vaiko priežiūros institucijos sprendė apie tinkamą jos motinos pareigų vykdymą, patvirtina, kad nuo vaikystės jai diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas savaime nėra pakankamas pagrindas atskirti ją nuo vaikų. Nors nuo 2017 m. kovo 24 d. pablogėjus atsakovės sveikatai dėl depresijos, esant būtinam stacionariniam gydymui, atsakovė negalėjo tinkamai rūpintis vaikai, tačiau po gydymo jos sveikatos būklės pagėrėjo, ji nuolat lanko vaikus, su jais bendrauja, teismo posėdyje nurodė vartojanti vaistus, įrodymų, kurie leistų pripažinti, kad depresija jai trukdo vykdyti motinos pareigas, nėra.

Liudytojos I. S., L. K. pažymėjo, kad atsakovės vaikai buvo nedrąsūs, jiems sunkiau sekėsi bendrauti, trūko pasitikėjimo, o kurį laiką pagyvenus socialinės globos centre jie tapo drąsesni, labiau pasitikintys savimi, labiau bendraujantys, tačiau vien tai nepatvirtina, kad atsakovė netinkamai įgyvendino motinos valdžią, nes tokį vaikų elgesį gali įtakoti daugelis veiksnių, tarp kurių ir vaikų gyvenamosios aplinkos pakeitimas, jų amžius, pripratimas prie aplinkos.

Iš liudytojos L. K. parodymų, M. M. charakteristikos matyti, kad K. Š. kartais ateidavo į mokyklą netvarkinga, būdavo, kad praleisdavo pamokų, motina skundėsi, kad dukra jos kartais neklauso, kad M. M. trūko higienos įgūdžių, jis nemokėjo savarankiškai pavalgyti, kas leidžia spręsti, kad atsakovei kyla sunkumų rūpinantis vaikais. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte konstatuota, kad G. M. intelektinių gebėjimų ypatumai (menkas bendras žinių lygis, menki mintinio skaičiavimo įgūdžiai, konkretus mąstymas, silpnas socialinis suprantingumas) gali apriboti jos gebėjimą visapusiškai teisingai suprasti savo veiksmų esmę. Šiame kontekste pažymėtina, kad valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis). Šis atsakomybės už vaiko teisių apsaugą pasidalijamas tarp tėvų ir valstybės visų pirma turi būti įgyvendinamas per valstybės teikiamą pagalbą tėvams, kad šie deramai atliktų savo pareigas. Planuodama ir teikdama paslaugas šeimai valstybė turi garantuoti vaikui teisę visų pirma augti savo šeimoje, o vaiko paėmimas iš šeimos turėtų būti taikomas tik išnaudojus visas priemones padėti šeimai ir socialiniam darbui nedavus teigiamų rezultatų. Konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) įpareigoja valstybę stebėti šeimą, teikti jai socialines paslaugas siekiant pokyčių ir gerovės vaikams, o nustačius, kad padėtis nesikeičia ir tai neigiamai veikia vaikų auklėjimą ir vystymąsi, imtis įstatyme numatytų priemonių vaikų interesams apsaugoti. Byloje nustatyta, kad atsakovės G. M. šeima stebima nuo 2012 m. balandžio 11 d., kai ji buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, situacija buvo panaši, trūko švaros ir tvarkos. Vadinasi, jau daugiau kaip šešeri metai valstybė aktyviai, ne tik stebėdama, siekia padėti šeimai pašalinti priežastis, lėmusias jos įtraukimą į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Rezultatas galimas tik tada, kai darbas yra nuoseklus ir nuolatinis, šis darbas turi vykti planingai, įtraukiant į jį ne tik motiną, bet ir vaikus bendram tikslui – užtikrinti šeimos vientisumą. Sutiktina, kad bet koks pokytis yra ilgalaikis procesas, tačiau turi būti aišku, kokiomis priemonėmis ir kokio pokyčio siekiama, kokie galimi padariniai to pokyčio nepasiekus. Socialinis darbas su šeima neturi būti savitikslis. Nors atsakovės G. M. šeima stebima ir pagalba jai teikiama nuo 2012 m. balandžio 11 d., tačiau išsamus šeimos vertinimas neatliktas, neišsiaiškinta jos problemos ir jai kylantys sunkumai, jos privalumai, nesudarytas detalus ir aiškus paslaugų šeimai teikimo planas, į kurį būtų įtraukta visa šeima, nebuvo vertinami šeimos pasiekiami rezultatai ir galimi tolesni veiksmai, nenustatyta, ar atsakovė daro kokią nors pažangą ir ar geba tai daryti, kokią įtaką tai turi nepilnamečiams vaikams. Esant tokiai pačiai padėčiai ilgus metus, socialinis darbas su šeima, orientuotas daugiausia į kontrolę (susitvarkė namus ar ne, išgėrusi ar ne, gautas pranešimas iš mokyklos dėl vaikų ar ne), ir atsakingų institucijų pasyvus stebėjimas yra itin ydingas, nes toleruoja žalingas vaikų raidos sąlygas ir formuoja atitinkamas jų pačių nuostatas, kad toks gyvenimo būdas ir tokios gyvenimo sąlygos yra priimtinos, todėl natūralu, kad, situacijai nesikeičiant ilgus metus, nei motinai, nei vaikams nėra suprantama, kodėl staiga ši situacija tapo netoleruotina ir vaikai turi būti atskirti nuo motinos. Visi tokio pobūdžio bylose kompetentingų institucijų priimami sprendimai turi būti suderinti su geriausiais vaiko interesais, kurie nustatomi atsižvelgiant į vaiko poreikius. Pažymėtina, kad vaikui kas dieną reikalingos sveikos ir saugios raidos sąlygos, o riba tarp toleruotino ir netoleruotino vaiko poreikių netenkinimo yra labai siaura, todėl visos vaiko teisių apsaugos srityje veikiančios institucijos turi veikti koordinuotai ir planuoti, jos turi aiškiai pagrįsti savo veiksmus ir pateikti nedviprasmiškus išvadą pagrindžiančius įrodymus.

Kadangi aukščiau aptartas darbas su šeima neatliktas, nustatyti tik epizodiniai netinkamo rūpinimosi vaikais ir jų aplinka faktai, kurie daugiausia susiję su pablogėjusia atsakovės sveikata, neleidžia pripažinti, kad šiame etape atsakovės atskyrimas nuo vaikų atitinka teisėtą tikslą ir yra būtina išimtinė šeimos išskyrimo priemonė siekiant užtikrinti geriausius vaikų interesus.

Atsižvelgus į aukščiau aptarus argumentus, ieškovo ieškinys atsakovei G. M. dėl vaikų atskyrimo nuo jos atmestinas kaip neįrodytas ir vaikai grąžintini motinai. Neatskyrus atsakovės vaikų nuo jos, atmestini ir ieškinio reikalavimai dėl nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo ir išlaikymo vaikams priteisimo. Vaiko laikinoji globa (rūpyba) pasibaigia atsiradus CK 3.255 straipsnyje nustatytiems vaiko laikinosios globos (rūpybos) pabaigos pagrindams, t. y. kai vaikas grąžinamas tėvams (Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų 50 punktas, CK 3.255 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimu ieškinį atmetus ir vaikus grąžinus motinai, laikinoji globa pasibaigs, todėl nėra pagrindo priimti ieškovo prašomo sprendimo dėl jos panaikinimo.

Sprendžiant dėl atsakovų N. Š. ir S. M. tėvų valdžios apribojimo CK 3.180 straipsnio pagrindu, pažymėtina, kad CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

Iš aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad atsakovai N. Š. ir S. M. su savo vaikais nebendrauja, nesirūpina jų dvasine ir materialine gerove, neprisideda prie jų išlaikymo, vengia tėvystės. Nė vienas iš jų nededa pastangų sukurti socialinius ryšius su savo vaikais. N. Š. nurodė, kad dėl ilgo darbo laiko negali rūpintis dukra, jo buities sąlygos yra skurdžios, atsakovas S. M. neturi pakankamų sąlygų vaiko būtiniems poreikiam tenkinti, taip pat neišreiškė noro rūpintis sūnumi, o tai tik patvirtina, kad jie vengia tėvystės pareigų. Nė vienas iš atsakovų jokių pastangų nedėjo siekiant sukurti jų tarpusavio ryšiais su vaikais, su jais nebendravo, neteikė jiems moralinės ir materialinės paramos, nesidomėjo jo ugdymu ir sveikatos būkle. Šie įrodymai pakankami pripažinti įrodytu, kad dėl savo kaltų veiksmų atsakovai N. Š. ir S. M. visiškai nevykdo savo pareigų rūpintis nepilnamečiais vaikais, jų vystymusi ir ugdymu, sveikatos būkle, prie vaikų išlaikymo neprisideda, pakankamai nebendrauja su jais, tarp jų nėra socialinio ryšio, jie ilgą laiką nededa jokių pastangų šiam ryšiui sukurti. Esant nustatytai tėvų valdžios apribojimo sąlygai, - atsakovai nesirūpina vaikais, jų atžvilgiu taikytinas neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Aukščiau aptartos aplinkybės (atsakovai ilgą laiką nesirūpino vaiku, nevykdė tėvo pareigų, nedėjo pastangų sukurti tarpusavio santykių, neišlaikė jo) rodo, kad padėtis negali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), todėl tėvų valdžia apribotina neterminuotai.

Išaiškintina, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Suėjus vieneriems metams nuo laikino tėvų valdžios ribojimo, jei jis nepanaikintas, vaikas gali būti įtraukiamas į galimų įvaikinti vaikų sąrašą (CK 3.219 straipsnio 3 dalis). Negalima įvaikinti vaiko, nepakeitus laikino tėvų valdžios ribojimo neterminuotu ar negavus tėvų sutikimo (CK 3.214 straipsnis). Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straispnis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Iš atsakovų N. Š. ir S. M. lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei – 127,40 Eur, t. y. po 63,70 Eur iš kiekvieno (127,40/2) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 2 dalis): žyminis mokestis 100 Eur (neturtinis reikalavimas dėl tėvų valdžios apribojimo) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas) bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 27,40 Eur, nes ieškinys jų atžvilgiu tenkinamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savi iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Pažyma patvirtina, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą atsakovei G. M. susidarė 333,71 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Ieškinys atsakovės G. M. atžvilgiu yra atmestas, ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų (išskyrus žyminio mokesčio mokėjimą) neatleistas, todėl 333,71 Eur priteistini iš Lazdijų rajono savivaldybės administracijos, kadangi ieškovas nėra asignavimų valdytojas.

Teismo sprendimai dėl tėvų valdžios apribojimo vykdytini skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 282, 406, 496 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti tėvo N. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) valdžią į nepilnametę dukrą K. Š., gim. (duomenys neskelbtini)

Neterminuotai apriboti tėvo S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valdžią į nepilnametį sūnų M. M., gim. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. M., gim. (duomenys neskelbtini), grąžinti motinai G. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš N. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po 63,70 Eur (šešiasdešimt tris eurus 70 centų) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filia­las, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 ir Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 AB Luminor bank, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medi­ci­nos bankas, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpi­nin­ko MAXIMA LT, UAB kaso­se; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo termi­­nalų siste­mos“ mokė­jimo savitarnos termi­na­luo­se FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ termi­naluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų opera­to­rius“ spaudos kioskuose.

Priteisti iš Lazdijų rajono savivaldybės administracijos, biudžetinės įstaigos kodas 188714992, 333,71 Eur (tris šimtus trisdešimt tris eurus, 71 centą) bylinėjimosi išlaidų valstybei (antrinė teisinė pagalba), sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filia­las, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 ir Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 AB Luminor bank, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medi­ci­nos bankas, įmokos kodas – 5630. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpi­nin­ko MAXIMA LT, UAB kaso­se; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo termi­­nalų siste­mos“ mokė­jimo savitarnos termi­na­luo­se FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ termi­naluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų opera­to­rius“ spaudos kioskuose.

Sprendimas per 30 dienas gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus. Apeliacinio skundo dalyje dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo padavimas šioje dalyje sprendimo vykdymo nesustabdo.