Kauno apygardos teismo nutartis

2013-03-12 · Civilinė byla Nr. B2-1378-436/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-12
Bylos Nr.
B2-1378-436/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arūnas Rudzinskas
Kreditorius
A. D.
Civilinė byla Nr. B2-1378-436/2013Procesinio sprendimo kategorija (S) 126.8
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Rudzinskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kreditorės A. D. skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo bankrutavusios M. V. firmos „Dinolita“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

kreditorė A. D. pateikė teismui skundą dėl kreditorių susirinkimo, įvykusio 2013 m. sausio 4 d., nutarimų, priimtų 2 ir 3 darbotvarkės klausimais panaikinimo. Nurodo, kad skundžiamo kreditorių susirinkimo metu antru darbotvarkės klausimu kreditoriai priėmė nutarimą įpareigoti įmonės administratorę inicijuoti išieškojimą iš įmonės skolininkų po teismų sprendimų įsiteisėjimo, teikiant vykdomuosius raštus antstolių priverstiniam vykdymui. Informuoti kreditorius apie išieškojimo eigą ir išieškojimo galimybes. Pareiškėjos nuomone, šis nutarimas prieštarauja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 23 p., viršija kreditorių kompetencijos ribas, todėl turi būti panaikintas. Pareiškėjos įsitikinimu, administratorius vykdydamas minėtame ĮBĮ straipsnyje įtvirtintą įstatyminį įpareigojimą turi teisę savo nuožiūra rinktis Įstatymams ir kitiems teisės aktams neprieštaraujančias atitinkamas priemones skoloms išieškoti, o kreditoriai neturi teisės apriboti administratoriaus veiksmų laisvės skolų išieškojimo procese, nurodant, jog administratorius įsiteisėjus teismų sprendimams privalo iš karto teikti vykdomuosius raštus antstoliams (t.y. neturėdamas teisės su skolininkais sudaryti susitarimo dėl skolos mokėjimo išdėstymo ar pan.). Priverstinis teismų sprendimų vykdymas (kreipiantis į antstolius) yra kraštutinė priemonė, kuri sukelia papildomus neigiamus padarinius skolininkui (pareigą mokėti vykdymo išlaidas (CPK 610 str.) ir kitus neigiamus padarinius susijusius su priverstinio vykdymo veiksmais), taigi ši priemonė turėtų būti taikoma tik skolininkui piktybiškai vengiant įvykdyti sprendimą/nutartį gera valia. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir kiti teisės aktai neapriboja skolininko ir išieškotojo teisės iki vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui susitarti dėl skolos mokėjimo išdėstymo ar panašių alternatyvų, kurios palengvina bankrutuojančios įmonės galimybes atgauti skolą, o tuo pačiu palengvina ir skolininko galimybes ją sumokėti.

Kreditorė prašo panaikinti skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą trečiuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta vykdomuosius raštus dėl skolų išieškojimo įmonės naudai iš skolininkų, kurių gyvenamoji arba registracijos vieta yra Vilniaus apskrityje, administratorės pasirinkimu teikti antstoliams A. N., antstoliui V. C., antstolei N. L. arba antstoliui I. G.. Kreditorės nuomone, šis nutarimas prieštarauja ĮBĮ 11 str. 3 d. 23 p., viršija kreditorių kompetencijos ribas, todėl turi būti panaikintas. Pareiškėjos įsitikinimu, tai reiškia, jog įmonės administratorius turi teisę vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu ir kitais teisės aktais savo nuožiūra parinkti priverstinio vykdymo veiksmus atliksiančių antstolių kandidatūras. Kreditorių susirinkimas (kreditorių komitetas) neturi teisės įsiterpti į administratoriaus kompetenciją, kuri įstatymu yra priskirta jam, o ne kreditorių susirinkimui. Kreditorių pasiūlytas antstolių sąrašas galėtų būti tik rekomendacinio pobūdžio, tačiau jokiu būdu negali būti administratoriui privalomas.

Atsiliepimas

Bankrutavusios M. V. firmos „Dinolita“ administratorė atsiliepimu į skundą prašo jį spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms.

Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartimi M. V. firmai „Dinolita“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta R. M.. 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Administratorė 2012 m. gegužės 8 d. kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu įtraukti į bankrutavusios įmonės kreditorių sąrašą A. D.. Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartimi į bankrutavusios M. V. firmos „Dinolita“ kreditorių sąrašą įtraukta A. D. ir patvirtintas jos finansinis reikalavimas bendrai 110.340,00 Lt sumai. Nutartis įsiteisėjusi.

2013 m. sausio 4 d. vykusio bankrutavusios M. V. firmos „Dinolita“ kreditorių susirinkimo metu antru darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas – įpareigoti įmonės administratorę inicijuoti išieškojimą iš įmonės skolininkų po teismų sprendimų įsiteisėjimo, teikiant vykdomuosius raštus antstolių priverstiniam vykdymui. Informuoti kreditorius apie išieškojimo eigą ir išieškojimo galimybes. Trečiu darbotvarkės klausimu kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą – vykdomuosius raštus dėl skolų išieškojimo įmonės naudai iš skolininkų, kurių gyvenamoji arba registracijos vieta yra Vilniaus apskrityje, administratorės pasirinkimu teikti antstoliams A. N., antstoliui V. C., antstolei N. L. arba antstoliui I. G..

Teismas sutinka su kreditorės argumentais, kad kreditorių susirinkimas viršijo jo kompetencijos ribas, šie nutarimai prieštarauja ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 23 punkto nuostatai.

Nei kreditorių susirinkimas, nei kreditorių komitetas negali duoti administratoriui neteisėtų nurodymų ar pavedimų, o administratorius – tokių pavedimų vykdyti. Be to, kreditorių susirinkimas (kreditorių komitetas) neturi teisės įsiterpti į administratoriaus kompetenciją, kuri įstatymu yra priskirta jam, o ne kreditorių susirinkimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio mėn. 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010 civilinėje byloje pagal ieškovų K. B. ir I. J. bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ Pakrijas“ vardu netiesioginį ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Bankroto administravimo paslaugos“, J. J., I. J. dėl įmonės bankroto administratoriaus veiklos padarytų nuostolių atlyginimo.).

Įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnyje nustatytos kreditorių susirinkimo teisės: 1) rinkti kreditorių susirinkimo pirmininką, kuris turi būti tik kreditorius; 2) spręsti klausimą dėl kreditorių komiteto sudarymo, šį komitetą rinkti, keisti jo sudėtį, perduoti jam visas ar dalį kreditorių susirinkimo teisių; 3) nagrinėti kreditorių skundus dėl administratoriaus veiksmų; 4) reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas, ir jas tvirtinti; 5) tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką, taip pat tvirtinti įmonės turto pardavimo kainą ir įmonės bankroto proceso metu sudarytas metines finansines ataskaitas (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą); 6) spręsti klausimus dėl ūkinės komercinės veiklos (jos tęstinumo, atnaujinimo, apribojimo, nutraukimo, sąmatos tvirtinimo ir pan.), teikti teismui pasiūlymus dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos apribojimų ar nutraukimo bei apribojimų disponuoti įmonės turtu nustatymo; 7) nustatyti pagal pareigybes darbuotojų, kurie dirbs įmonės bankroto proceso metu, skaičių; 8) spręsti klausimą dėl įmonės kolektyvinės sutarties ribojimo; 9) nustatyti administratoriui atlyginimą; 10) įgalioti kreditorių susirinkimo pirmininką įmonės vardu per 10 darbo dienų nuo kreditorių susirinkimo dienos sudaryti su administratoriumi pavedimo sutartį bei kreiptis į teismą dėl administratoriaus pavadavimo jo laikino nedarbingumo metu, jeigu administratorius dėl ligos to negali padaryti pats; 11) nustatyti, kokia tvarka kreditoriai, įmonės savininkas (savininkai) gauna iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą; 12) priimti nutarimą dėl taikos sutarties sudarymo; 13) kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo; 14) išrinkti asmenį pirmininkauti kreditorių susirinkimui, jeigu susirinkime nedalyvauja kreditorių susirinkimo pirmininkas; 15) siūlyti teismui taikyti įmonei likvidavimo procedūrą; 16) priimti nutarimus, kuriuos bankroto proceso teisme nagrinėjimo atveju priimtų teismas, jeigu įmonėje bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka; 17) spręsti kitus kreditorių susirinkimo kompetencijai šio įstatymo priskirtus klausimus.

Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnyje imperatyviai nustatyti įmonių administratorių įgaliojimai. To paties įstatymo 3 dalies 23 punktas numato, jog bankrutuojančios įmonės administratorius imasi priemonių skoloms išieškoti iš įmonės skolininkų. Teismo vertinimu, ši įstatymo nuostata reiškia, jog įmonės administratorius turi pareigą, vadovaujantis teisės aktais, imtis priemonių išieškoti skolas iš bankrutuojančios įmonės skolininkų, tačiau kreditoriai neturi teisės apriboti administratoriaus veiksmų laisvės skolų išieškojimo procese, t.y. nurodyti, jog administratorius įsiteisėjus teismų sprendimams privalo iš karto teikti vykdomuosius raštus antstoliams. Taip pat teismas sutinka su pareiškėjos nuomone, kad kreditorių pasiūlytas antstolių sąrašas galėtų būti tik rekomendacinio pobūdžio, tačiau jokiu būdu negali būti administratoriui privalomas.

ĮBĮ normos, reglamentuojančios administratoriaus funkcijas ir įgaliojimus, yra imperatyviojo pobūdžio, taigi šių normų reikalavimai negali būti keičiami nei pavedimo sutartimi, nei konkrečiais kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto nutarimais, o administratorius bankroto byloje nėra tik besąlyginis kreditorių valios vykdytojas (2011 m. balandžio 4 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis c.b. Nr. 2-930/2011 ir kt.), todėl kreditoriai neturi teisės besąlygiškai primesti administratoriui jų valios ir tokiu būdu susiaurinti administratoriaus teises įtvirtintas ĮBĮ ir kituose teisės aktuose.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kreditorės A. D. skundas pagrįstas, todėl tenkintinas (ĮBĮ 24 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsniu, teismas

nutaria:

kreditorės A. D. skundą patenkinti.

Panaikinti 2013 m. sausio 4 d. vykusio bankrutavusios M. V. firmos „Dinolita“ kreditorių susirinkimo metu antru ir trečiu darbotvarkės klausimais priimtus nutarimus, kuriais nutarta:

įpareigoti įmonės administratorę inicijuoti išieškojimą iš įmonės skolininkų po teismų sprendimų įsiteisėjimo, teikiant vykdomuosius raštus antstolių priverstiniam vykdymui. Informuoti kreditorius apie išieškojimo eigą ir išieškojimo galimybes;vykdomuosius raštus dėl skolų išieškojimo įmonės naudai iš skolininkų, kurių gyvenamoji arba registracijos vieta yra Vilniaus apskrityje, administratorės pasirinkimu teikti antstoliams A. N., antstoliui V. C., antstolei N. L. arba antstoliui I. G..

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Arūnas Rudzinskas