Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-10-21 · Administracinė byla Nr. I-520-162/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-10-21Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-05-24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2012-05-24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-10-21
Bylos Nr.
I-520-162/2011
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00303-2011-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutė Jokubauskaitė, Alona Romanovienė, Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas
asociacijos „Aš – Klaipėdai“
Atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
Kategorijos
  • 35.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-520-162/2011Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00303-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 35.3; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegiją, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Laimutės Jokubauskaitės ir Alonos Romanovienės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjos asociacijos „Aš – Klaipėdai“ atstovei J.N., atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovui Ignui Kerbeliui, 2011 m. spalio 11 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos asociacijos „Aš – Klaipėdai“ skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl 2011-07-25 sprendimo Nr. (31.1)-RS2-608 „Dėl dalyvavimo darbo grupėje ir UAB „Poilsio parkas“ informacijos“ panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja skundu (b.l.5-8) kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2011 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. (31.1)-RS2-608, kuriuo nuspręsta neįtraukti asociacijos „Aš – Klaipėdai“ atstovo į darbo grupės sudėtį miesto poilsio parko valdymo modeliui parinkti bei neteikti prašomų dokumentų kopijų, 2) įpareigoti atsakovę įtraukti asociacijos atstovą į darbo grupės, sprendžiančios miesto poilsio parko valdymo modelį, sudėtį, bei pateikti prašomų dokumentų kopijas.

Skunde pareiškėja nurodo, kad asociacijos „Aš – Klaipėdai“ pagrindinis tikslas – suburti Klaipėdoje gyvenančius, dirbančius ar kitaip su Klaipėda susijusius asmenis Klaipėdos miesto grąžinimui, tradicijų išsaugojimui ir puoselėjimui bei skatinti klaipėdiečių pilietinį aktyvumą, stiprinti jų organizuotumą ir sugebėjimą atstovauti aktyviosios bendruomenės interesus miesto taryboje ir kitose įstaigose bei organizacijose. 2001 m. liepos 5 d. asociacija raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama vietoje savivaldybės tarybos narės R.S., su kuria toks prašymas buvo suderintas, įtraukti asociacijos atstovą į darbo grupę, sudarytą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2011 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. AD1-1105, projekto „Klaipėdos miesto poilsio parko sutvarkymas ir pritaikymas turizmo bei kitoms viešoms reikmėms I etapas“ metu sukurto turto, vasaros koncertų estrados ir kitų UAB „Poilsio parkas“ priklausančių pastatų, administravimo modeliui parinkti. Nurodo, jog 2011 m. liepos 25 d. skundžiamu raštu asociacija buvo informuota, jog prašymai negali būti tenkinami, nes visi darbo grupės nariai yra savivaldybės administracijos tarnautojai, vykdantys jiems pareigybės aprašymuose nustatytas funkcijas, o savivaldybės tarybos narė yra atskaitinga rinkėjams, tuo tarpu asociacija neturi viešojo administravimo įgaliojimų. Mano, kad atsakovė pažeidė įstatymo viršenybės principą, motyvuodama, kad asociacija nėra viešojo administravimo įgaliojimus turinti institucija; ignoravo Konstituciją, kuri numato visuomenei teisę dalyvauti priimant svarbius jai sprendimus. Teigia, jog pareiga tartis dėl administracinių sprendimų priėmimo numatyta Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnyje. Pabrėžia, kad miesto poilsio parko valdymo modelio parinkimas yra svarbus visuomenei, nes ne kartą buvo išreikšti nuogąstavimai, jog pasirinkus netinkamą valdymo modelį, visuomenė gali prarasti svarbius miesto poilsio parkui priklausančius objektus, kaip vasaros koncertų estrada. Visuomenė pagrįstai kelia klausimą, ar, parinkus netinkamą parko administravimo modelį, nepasitarus ir neatsiklausus visuomenės nuomonės, vietoje šiuo metu, kaip teigia savivaldybės administracijos darbuotojai, nepelningos vasaros estrados, neatsiras visuomenei nenaudingas ir neorganizuojantis jokių renginių gyvenamųjų namų kvartalas.

Nurodo, kad asociacija „Aš – Klaipėdai“ 2011 m. liepos 5 d. raštu Nr. 11-0705-2 ir 2011 m. liepos 14 d. raštu Nr. 11-0714 kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Finansų ir turto departamento direktorių, prašydama leisti susipažinti su UAB „Poilsio parkas“ veiklos dokumentais – 2010 m. balansu, pelno (nuostolio) ataskaita, auditorės, tikrinusios metų atskaitomybę, pastabomis, išvadomis, ilgalaikio turto detaliu sąrašu, akcininkų, valdybos narių sąrašais, akcijų vertėmis ir kitais ekonominiais rodikliais. Tačiau skundžiamu raštu buvo atsakyta, kad prašomi dokumentai nebus pateikti, nes Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nėra juridinių asmenų registro tvarkytoja, UAB „Poilsio parkas“ yra privatus juridinis asmuo, apie kurį savivaldybės administracija teikti duomenų neturi teisės ir pareigos. Pareiškėja pažymi, jog UAB „Poilsio parkas“ 97,9 procentų akcijų valdo savivaldybė, ji yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, savo esme atitinkanti savivaldybės įmonės statusą. Nurodo, kad pareiškėja tikslingai kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, kaip instituciją, turinčią pareigą ne tik registrui, bet ir besikreipiantiems asmenims teikti tikslius ir teisingus duomenis. Pažymi, kad pareiškėjos prašomi duomenys nepatenka į neteikiamos informacijos duomenis, numatytus Visuomenės informavimo įstatymo 18 straipsnyje, todėl jų nepateikimas vertinamas kaip akivaizdi biurokratizmo išraiška.

Pareiškėjos atstovė prašo skundą tenkinti, remdamasi jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas, remdamasis atsiliepime išdėstytais motyvais, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime (b.l. 42-43) nurodo, kad savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. AD1-1105 sudarė darbo grupę projekto „Klaipėdos miesto poilsio parko sutvarkymas ir pritaikymas turizmo bei kitoms viešosioms reikmėms, I etapas“ metu sukurto turto, vasaros koncertų estrados ir kitų UAB „Poilsio parkas“ priklausančių pastatų, administravimo modeliui parinkti. Įsakymu sudarytai darbo grupei buvo pavesta išvadas pateikti iki 2011 m. rugsėjo 1 d.; darbo grupė išvadas pateikė ir darbą baigė. Įsakymas yra individualus, vienkartinio taikymo administracinis aktas, kurio galiojimas baigėsi jį realizavus. Minėtas administracinis aktas yra realizuotas; nei teisių, nei pareigų, nei teisinių pasekmių į ateitį nesukuria, nepakeičia ir nepanaikina. Pažymi, kad šiuo metu nėra jokios darbo grupės ar kitokio darinio, į kurio sudėtį būtų galima įtraukti pareiškėjos atstovą ar bet kokį kitą asmenį. Įsakymas laikytinas savivaldybės administracijos vidaus administravimo teisės aktu, kuriuo savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams buvo pavesta užduotis iki nustatyto termino pateikti išvadas nurodytu klausimu. Pabrėžia, kad nei skundžiamas raštas, nei įsakymas nelaikytini administraciniu sprendimu, dėl kurio priėmimo Viešojo administravimo įstatyme yra numatyta pareiga tartis, konsultuotis su visuomene, organizacijomis ir pan. Nei darbo grupė, nei savivaldybės administracijos direktorius nepriima sprendimų dėl vieno ar kito subjekto valdymo modelio parinkimo; tokio pobūdžio sprendimus priima tik savivaldybės taryba. Dėl įpareigojimo atsakovę pateikti susipažinimui dokumentus, susijusius su UAB „Poilsio parkas“, nurodo, jog savivaldybės administracija nėra juridinių asmenų registro tvarkytoja, pareiškėjos minima įmonė yra uždaroji akcinė bendrovė, t.y. privatus juridinis asmuo, o ne savivaldybės institucija ar biudžetinė įstaiga, todėl atsakovė neturi nei teisės, nei pareigos viešinti informacijos apie ją.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

Pareiškėja asociacija „Aš – Klaipėdai“ 2011 m. liepos 5 d. raštu Nr. 11-0705 kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją ir merą (toliau – ir atsakovė), prašydama įtraukti asociacijos atstovą į darbo grupę, sudarytą Savivaldybės administracijos direktorės 2011 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. AD1-1105, projekto „Klaipėdos miesto poilsio parko sutvarkymas ir pritaikymas turizmo bei kitoms viešosioms reikmėms, I etapas“ metu sukurto turto, vasaros koncertų estrados ir kitų UAB „Poilsio parkas“ priklausančių pastatų, administravimo modeliui parinkti (b.l. 10); 2011 m. liepos 5 d. raštu Nr. 11-0705-2 pareiškėja kreipėsi į atsakovę, prašydama pateikti išsamesnę projekto informaciją (b.l. 9), o 2011 m. liepos 14 d. raštu Nr. 11-0714 – prašydama leisti susipažinti su UAB „Poilsio parkas“ veiklos dokumentais, pateikiant dokumentų kopijas (b.l. 15).

Atsakovė 2011 m. liepos 25 d. raštu Nr. (31.1)-RS2-608 „Dėl dalyvavimo darbo grupėje ir UAB „Poilsio parkas“ informacijos“ (toliau – ir Sprendimas, skundžiamas sprendimas) pareiškėjos prašymo netenkino (b.l. 12-13).

Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra Sprendimo panaikinimas bei atsakovės įpareigojimas atlikti veiksmus – į darbo grupės sudėtį parko valdymo modeliui parinkti įtraukti asociacijos atstovą bei patekti pareiškėjos prašomų dokumentų kopijas.

Dėl Sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo įtraukti asociacijos atstovą į darbo grupės sudėtį

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad Savivaldybės administracijos direktorės 2011 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. AD1-1105 sudaryta darbo grupė projekto „Klaipėdos miesto poilsio parko sutvarkymas ir pritaikymas turizmo bei kitoms viešosioms reikmėms, I etapas“ metu sukurto turto, vasaros koncertų estrados ir kitų UAB „Poilsio parkas“ priklausančių pastatų administravimo modeliui parinkti ir įpareigota išvadas dėl nurodyto turto administravimo modelio parinkimo pateikti iki 2011 m. rugsėjo 1 d. (b.l. 44). Skundžiamame sprendime pareiškėjos atstovo neįtraukimas į darbo grupę argumentuojamas tuo, kad asociacija „Aš – Klaipėdai“ nėra asociacija, kuri Viešojo administravimo įstatymo tvarka yra įgaliota atlikti viešąjį administravimą, todėl nėra ir viešojo administravimo subjektas, turintis įstatymo nustatytas pareigas ir teises.

Asociacijų įstatymo (2004 m. sausio 22 d. Nr. IX-1969) 2 straipsnio 1 dalyje pateikta asociacijos samprata, pagal kurią asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad asociacija veikia laikydamasi Konstitucijos, Civilinio kodekso, šio bei kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir veiklą grindžia savo įstatais.

Juridinių asmenų registro išrašu nustatyta, kad asociacija „Aš – Klaipėdai“ įregistruota 2010 m. liepos 30 d. (b.l. 30-31). Asociacijos „Aš – Klaipėdai“ įstatų II skirsnyje apibrėžti asociacijos veiklos tikslai, sritys ir rūšys. Asociacija veikia socialinės apsaugos, kultūros, sporto ir švietimo srityse (2.1 punktas). Asociacijos tikslai – suburti Klaipėdoje gyvenančius, dirbančius ar kitaip su Klaipėda susijusius asmenis Klaipėdos miesto grąžinimui, tradicijų išsaugojimui ir puoselėjimui; skatinti klaipėdiečių pilietinį aktyvumą, stiprinti jų organizuotumą ir sugebėjimą atstovauti aktyviosios bendruomenės interesus miesto Taryboje ir kitose įstaigose bei organizacijose; skatinti neformalių organizacijų aktyvumą; teikti įvairiapusę informaciją ir pagalbą miestiečiams; plėtoti ir palaikyti ryšius su kitomis Lietuvoje bei užsienyje veikiančiomis viešą interesą atstovaujančiomis organizacijomis; rūpintis miesto plėtra; padėti gyventojams realizuoti savo kultūrinį, idėjinį potencialą (2.2 punktas).

Pareiškėja reikalavimą įtraukti asociacijos „Aš – Klaipėdai“ atstovą į darbo grupę grindžia Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio nuostatomis, argumentuodama, jog Klaipėdos miesto poilsio parko administravimo modelio parinkimas yra svarbus visuomenei.

Viešojo administravimo įstatymo (1999 m. birželio 17 d. Nr. VIII-1234) 7 straipsnis numato pareigą tartis dėl administracinio reglamentavimo. Viešojo administravimo subjektai dėl administracinių sprendimų, susijusių su bendrais teisėtais visuomenės interesais, turi konsultuotis su visuomenės interesams tam tikroje srityje atstovaujančiomis organizacijomis (asociacijų, profesinių sąjungų, kitų nevyriausybinių organizacijų atstovais), o įstatymų numatytais atvejais – ir su gyventojais ar jų grupėmis (7 straipsnio 1 dalis). Pagal šio straipsnio 2 dalį, konsultavimosi būdus (suinteresuotų asmenų sueigos, apklausos, viešai skelbtini susirinkimai, atstovų kvietimai, nuomonių išsiaiškinimo būdai), jeigu įstatymų nenumatyta kitaip, pasirenka pats viešojo administravimo subjektas. Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime konstatavo, jog „Visuotinai pripažįstama, kad skaidrumas, kaip viešosios valdžios institucijų ir pareigūnų veiklos principas, suponuoja informacijos sklaidą ir komunikavimą, atvirumą ir viešumą (tiek, kiek tai nekenkia kitoms teisės saugomoms vertybėms), atskaitingumą atitinkamai bendruomenei ir sprendimus priimančių pareigūnų atsakomybę už sprendimus, taip pat tai, kad priimami sprendimai turi būti pagrįsti, aiškūs, kad juos, iškilus reikalui, būtų galima racionaliai motyvuoti; kiti asmenys turi turėti galimybę tuos sprendimus nustatyta tvarka ginčyti. Skaidrumas sietinas su dalyvaujamąja demokratija, informacijos laisve, galimybe piliečiams ir kitiems asmenims kritikuoti valdžios įstaigų veiklą“. Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintas viešojo administravimo subjektų veikos skaidrumo principas nėra savitikslis – jo esmė yra ta, kaip konstatuota ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, kad visuomenė privalo žinoti, ką viešojo administravimo subjektai atlieka iki sprendimų priėmimo ir jų įsiteisėjimo, ir turi turėti teisę apie tai pareikšti nuomonę. Kartu pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas kaip reiškiantis, esą visuomenės nuomonė visada yra privaloma viešojo administravimo subjektui. Priešingai – visuomenės nuomonė Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio prasme yra patariamoji. Nors Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas kartu reiškia ir tai, jog viešojo administravimo subjektai turi būti iniciatyvūs sudarant galimybes visuomenei susipažinti su sprendimais jų rengimo ir priėmimo procese, tačiau toji iniciatyva gali pasireikšti įvairiomis formomis (suinteresuotų asmenų sueigos, apklausos, viešai skelbtini susirinkimai, atstovų kvietimai, nuomonių išsiaiškinimo būdai), kurias pasirenka pats viešojo administravimo subjektas (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip).

Ginčo dėl to, jog Klaipėdos miesto poilsio parko valdymo modelio parinkimas yra susijęs su bendrais teisėtais visuomenės interesais ir turi svarbią reikšmę dideliai gyventojų bendruomenės daliai ir kad asociacija „Aš-Klaipėdai“ (visuomeninis judėjimas „Klaipėdieti! Atgaivink savo miesto parką“) atstovauja visuomenės interesus, ginčo nėra.

Atsakovės atsiliepimu bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Finansų ir turto departamento 2011 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. VS-3978, adresuotu Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos kolegijai (b.l. 50-51) nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2011 m. birželio 1 d. įsakymu sudaryta darbo grupė darbą baigė ir pateikė išvadas dėl projekto „Klaipėdos miesto poilsio parko sutvarkymas ir pritaikymas turizmo bei kitoms viešosioms reikmėms, I etapas“ metu sukurto turto, vasaros koncertų estrados ir kitų UAB „Poilsio parkas“ priklausančių pastatų administravimo modelio parinkimo. Iš aiškinamojo rašto prie savivaldybės tarybos sprendimo projekto „Dėl UAB „Poilsio parkas“ pertvarkymo“ matosi, kad sprendimo projekto rengimo metu buvo gauti specialistų vertinimai, gautas asociacijos „Aš – Klaipėdai“ atstovės J.N. 2011 m. liepos 27 d. vertinimas ir alternatyvūs pasiūlymai, rengiamo sprendimo projektas suderintas su asociacijos „Aš – Klaipėdai“ atstove J.N. (b.l. 76-77). Aplinkybę, kad pareiškėja dalyvavo sprendimo dėl siūlymo likviduoti UAB „Poilsio parkas“ sprendimo vertinime ir teikė alternatyvius pasiūlymus, įrodo asociacijos „Aš –Klaipėdai“ 2011 m. liepos 27 d. vertinimas ir teikti pasiūlymai (b.l. 78-79). Pareiškėjos atstovės paaiškinimu teismo posėdyje nustatyta, kad asociacijos „Aš – Klaipėdai“ atstovai dalyvavo Klaipėdos miesto tarybos 2011 m. rugsėjo 22 d. posėdyje, kai buvo svarstomas siūlymas likviduoti UAB „Poilsio parkas“ ir išsakė savo nuomonę.

Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio nuostatos nereikalauja absoliutaus ar vieningo gyventojų bei visuomenės interesus atstovaujančių organizacijų pritarimo ir nedetalizuoja, kokio palaikymo lygmens turėtų susilaukti siūlomas administracinis sprendimas, kad jis galėtų būti priimtas. Jau buvo minėta, kad įstatymas suteikia viešojo administravimo institucijai diskrecijos teisę pačiai pasirinkti konsultavimosi su visuomenės interesus atstovaujančiomis organizacijomis ar gyventojais būdus ir nenustato konkrečių reikalavimų jų įgyvendinimui (išskyrus atvejus, kai tai numatyta kituose įstatymuose). Šiuo aspektu, siekiant nustatyti, ar viešojo administravimo institucija tinkamai įgyvendino savo bendrąją pareigą tartis dėl administracinio reglamentavimo, svarbu įvertinti ne konkrečių konsultavimosi būdų ar formų pasirinkimo pagrįstumą (jų pasirinkimas yra viešojo administravimo institucijos – nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos diskrecijos teisė), bet tai, ar toks konsultavimasis viešojo administravimo institucijai priimant sprendimus, susijusius su bendrais teisėtais visuomenės interesais ir turinčius svarbią reikšmę didelei gyventojų bendruomenės daliai (nagrinėjamu atveju – projektas, susijęs su UAB „Poilsio parkas“ pertvarkymu) apskritai buvo vykdomas ir ar jo metu egzistavo pakankamos galimybės sužinoti sprendimo priėmimu suinteresuotų asmenų nuomonę.

Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjai teikiant alternatyvius pasiūlymus dėl rengiamo sprendimo projekto, projekto derinimas su pareiškėja, pareiškėjos atstovų dalyvavimas Klaipėdos miesto tarybos posėdyje bei pasisakymas, svarstant UAB „Poilsio parkas“ likvidavimo klausimą laikytinas tinkamu Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio nuostatų įgyvendinimu. Tokia atstovavimo forma atitinka ir asociacijos „Aš – Klaipėdai“ įstatų 2.2 punkte numatytus veiklos tikslus inter alia – atstovauti aktyviosios bendruomenės interesus miesto taryboje.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundo argumentai dėl to, kad asociacijos „Aš – Klaipėdai“ atstovų neįtraukiant dalyvauti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2011 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. AD-1105 sudarytoje darbo grupėje buvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio nuostatos, atmestini. Pažymėtina tai, kad šioje darbo grupėje buvo pakviesta dalyvauti R.S. – Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė (įsakymo 3 punktas), Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka savivaldybės nuolatinių gyventojų išrinkta savivaldybės bendruomenės atstovė, kuri turėjo teisę dalyvauti darbo grupės diskusijose svarstomu klausimu, minėtais klausimais bendrauti su rinkėjais, apie darbo grupės sprendimus informuoti bendruomenę.

Įsakymo dėl darbo grupės sudarymo preambulėje nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, apibrėžiančiu savivaldybės administracijos direktoriaus teises ir pareigas. Įsakymas laikytinas atsakovės vidaus administravimo teisės aktu, kuriuo savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams, vykdantiems teisės aktuose bei pareigybės aprašymuose nustatytas viešojo administravimo pareigūnų funkcijas, buvo pavesta užduotis iki nustatyto termino (iki 2011 m. rugsėjo 1 d.) pateikti išvadas projekto „Klaipėdos miesto poilsio parko sutvarkymas ir pritaikymas turizmo bei kitoms viešosioms reikmėms, I etapas“ metu sukurto turto, vasaros koncertų estrados ir kitų UAB „Poilsio parkas“ priklausančių pastatų administravimo modeliui parinkti. Minėta darbo grupė nepriėmė sprendimo dėl administravimo modelio parinkimo, nes tokio pobūdžio sprendimus priima savivaldybės taryba. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nebuvo teisinio pagrindo įtraukti pareiškėjos atstovų į minėtą darbo grupę. Įsakymas dėl darbo grupės sudarymo yra individualus, vienkartinio taikymo administracinis aktas, kurio galiojimas pasibaigia jį realizavus arba panaikinus iki jo realizavimo. Kaip jau buvo minėta, darbo grupė darbą baigė, pateikdama išvadas, o Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2011 m. rugsėjo 22 d. priėmė sprendimą Nr. T2-272 „Dėl UAB „Poilsio parkas“ likvidavimo“ (b.l. 80).

Skundžiamame sprendime nurodyti argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindimas, kuriuo atsakovė rėmėsi netenkindama pareiškėjos prašymo įtraukti asociacijos „Aš – Klaipėdai“ atstovo į darbo grupės sudėtį.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamas sprendimas dalyje neįtraukti asociacijos „Aš – Klaipėdai“ atstovų į darbo grupės sudėtį parko valdymo modeliui parinkti yra teisėtas ir pagrįstas, o reikalavimas įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją įtraukti asociacijos atstovus į darbo grupės sudėtį, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl atsakovės Sprendimo neteikti prašomus dokumentus bei įpareigojimo juos pateikti

Bylos medžiaga nustatyta (b.l. 9, 15) kad pareiškėja 2011 m. liepos 5 d. raštu Nr. 11-0705-2 kreipėsi į atsakovę, prašydama pateikti išsamesnę projekto informaciją, o 2011 m. liepos 14 d. raštu Nr. 11-0714 – prašydama leisti susipažinti su UAB „Poilsio parkas“ veiklos dokumentais (2010 m. balansu; pelno (nuostolio) ataskaita, auditorės, tikrinusios metų atskaitomybę, pastabomis, išvadomis; ilgalaikio turto detaliu sąrašu: vertėmis ir amortizacija, debitorių, kreditorių, akcininkų, valdybos narių sąrašu, akcijų vertėmis ir kitais ekonominiais rodikliais), pateikiant dokumentų kopijas.

Skundžiamu sprendimu šią informaciją pareiškėjai atsisakyta pateikti motyvuojant tuo, kad savivaldybė nėra juridinių asmenų registro tvarkytoja, UAB „Poilsio parkas“ yra privatus juridinis asmuo, o ne savivaldybės institucija ar biudžetinė įstaiga, todėl savivaldybė neturi teisės ir pareigos viešinti informacijos apie ją.

Pareiškėja prašymą grindžia Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio nuostatomis. Visuomenės informavimo įstatymo (2010 m. rugsėjo 30 d. įstatymo Nr. XI-1046 redakcija) 6 straipsnis įtvirtina asmens teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų. Šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad kiekvienas asmuo turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius jų dokumentus (kopijas), taip pat informaciją, kurią minėtos įstaigos turi apie jį patį, o šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad valstybės ir savivaldybės institucijos bei įstaigos Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo bei kitų įstatymų nustatyta tvarka teikia viešąją informaciją, taip pat turimą privačią informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama. Neteikiamos informacijos sąvoka yra pateikta Visuomenės informavimo įstatymo 18 straipsnyje. Pagal minėto straipsnio nuostatas neteiktina informacija yra laikoma: 1) informacija, kuri pagal įstatymus yra valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar banko paslaptis arba yra privataus pobūdžio informacija; 2) informacija, kurią teikti draudžia įstatymai, nes jos suteikimas pakenktų valstybės saugumo ir gynybos interesams, baudžiamajam asmenų persekiojimui, skatintų pažeisti valstybės teritorijos vientisumą ar viešąją tvarką arba jos nesuteikimas užkirstų kelią teisės pažeidimams ar būtų labai svarbus žmonių sveikatai apsaugoti. Privataus pobūdžio informacija – žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugą užtikrinimo požiūriu neskelbtina informacija apie žmogaus asmeninį ir jo šeimos gyvenimą, jo sveikatą ir kt.(2 straipsnio 44 dalis).

Tvarką, kuria remiantis turi būti teikiama informacija bei įgyvendinamos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos, nustato Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (2005 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr.X-383 redakcija). Šio įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog šis įstatymas užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims. Įstatymas sudaro palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų disponuojamą informaciją ir panaudoti ją komerciniams ar nekomerciniams tikslams (1 straipsnio 2 dalis). Minėto įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta įstaigų pareiga teikti informaciją, t.y. įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją, o atsisakyti suteikti informaciją galima šio įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovė atsisakymą pateikti informaciją grindžia minėto įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 7 punktu, t.y. kad minėtas įstatymas netaikomas informacijai, kurios teikimą reglamentuoja kiti įstatymai. Atsakovė nurodė, jog pareiškėjos prašomi pateikti UAB „Poilsio parkas“ veiklos dokumentai yra kaupiami juridinių asmenų registre ir pagal Juridinių asmenų registro įstatymo 4 straipsnį yra vieši.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybė yra UAB „Poilsio parkas“ akcininkė, jai priklauso 97,9 procentai akcijų. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Finansų ir turto departamento Turto skyrius teismui pateiktoje informacijoje nurodė, kad UAB „Poilsio parkas“ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai yra pateikęs 2010 m. balansą, pelno (nuostolio) ataskaitą, auditoriaus išvadą ir ataskaitą; taip pat Turto skyriaus atsakingi darbuotojai yra susipažinę su bendrovės ilgalaikio turto detaliu sąrašu, debitorių, kreditorių, akcininkų, valdybos narių sąrašais, tačiau UAB „Poilsio parkas“ nėra pateikęs šių dokumentų kopijų (b.l. 73).

Taigi atsakovė turi dalį informacijos, kurią 2011 m. liepos 14 d. raštu Nr. 11-0714 prašė pateikti pareiškėja. Atsakovė nepateikė argumentų, pagrindžiančių neteiktinos informacijos sąlygų, t.y., kad atsakovės turimas UAB „Poilsio parkas“ 2010 metų balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, auditoriaus išvada ir ataskaita yra Visuomenės informavimo įstatymo 18 straipsnyje apibrėžta neteiktina informacija. Pažymėtina tai, kad su šia informacija pareiškėjos atstovei buvo leista susipažinti, o šią aplinkybę patvirtina proceso šalių atstovų paaiškinimai bei asociacijos „Aš – Klaipėdai“ 2011 m. liepos 27 d. teiktų alternatyvių pasiūlymų tekstas, kuriame nurodyta, jog 2011 m. liepos 19 d. savivaldybėje buvo peržiūrėtas UAB „Poilsio parkas“ 2010 m. gruodžio 30 dienos balansas, pelno ataskaita ir kiti dokumentai (b.l. 78).

Pareiškėja 2011 m. liepos 14 d. raštu Nr. 11-0714, prašydama leisti susipažinti su UAB „Poilsio parkas“ veiklos dokumentais, prašė pateikti dokumentų kopijas (b.l. 15), tačiau šis prašymas nebuvo patenkintas.

Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 17 straipsnyje reglamentuojama informacijos pateikimo forma ir būdas. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad informacija pareiškėjui, atsižvelgiant į jo prašymą, gali būti pateikiama žodžiu, leidžiant susipažinti su dokumentu, pateikiant pažymą, dokumento išrašą ar popierinę dokumento kopiją <...>. Jei prašyme nenurodyta informacijos pateikimo forma, įstaiga ją pateikia tokia pačia forma kaip gauto prašymo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja raštu kreipėsi dėl informacijos pateikimo, prašydama pateikti dokumentų kopijas, atsakovė turėjo pareigą ne tik leisti susipažinti su Klaipėdos miesto savivaldybėje esančiais UAB „Poilsio parkas“ dokumentais, tačiau ir pateikti šių dokumentų kopijas. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 6 straipsnis reglamentuoja informacijos apie įstaigos veiklą teikimą, o šio straipsnio 3 dalis numato, kad visa informacija apie įstaigos veiklą vykdant teisės aktais pavestas funkcijas, turi būti visiems prieinama ir teikiama neatlygintinai. Atsakovės turima informacija apie UAB „Poilsio parkas“ veiką nelaikytina informacija, susijusia su Klaipėdos miesto savivaldybės vykdomomis viešojo administravimo funkcijomis, todėl pripažįstamas nepagrįstu pareiškėjos skunde nurodytas argumentas dėl atsakovės pareigos pateikti prašomą informaciją nemokamai. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje bei Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už paslaugas ir patarnavimus, susijusius su dokumentų dauginimu (kopijavimu), gali būti imamas mokestis, kuriuo būtų padengtos realios informacijos pateikimo sąnaudos. Paprastai asmuo, norintis gauti informaciją, kurios teikimas yra susijęs su atitinkamomis sąnaudomis, turi padengti šias sąnaudas prieš gaudamas informaciją arba garantuoti šių sąnaudų atlyginimą po tokios informacijos gavimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjos prašomos pateikti informacijos pateikimo būdas – dokumentų kopijų gavimas, yra susijęs su atitinkamu sąnaudų atsiradimu atsakovei (dokumentų kopijavimas), todėl pareiškėja, prieš gaudama Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos disponuojamų UAB „Poilsio parkas“ veiklos dokumentų (2010 m. balanso, pelno (nuostolio) ataskaitos, auditoriaus išvados ir ataskaitos) kopijas, turi garantuoti realių informacijos pateikimo sąnaudų padengimą.

Juridinių asmenų registro įstatymo (2001 m. birželio 12 d. Nr. IX-368) 4 straipsnis numato, kad juridinių asmenų registro duomenys, registre kaupiami dokumentai ir bet kuri kita registre pateikta informacija yra vieša ir teikiama įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Juridinių asmenų registrą tvarko vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga – Teisingumo ministerija ir registro tvarkymo įstaiga – valstybės įmonė Registrų centras (3 straipsnio 2 dalis). Juridinių asmenų registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 numato, jog registre registruojami privatieji juridiniai asmenys – uždarosios akcinės bendrovės (11.2 punktas) bei duomenys apie juridinius asmenis (17, 18, 23 punktai) inter alia turto vertinimo ataskaitos, metinės finansinės atskaitomybės dokumentai ir kt. Pagal minėtų nuostatų 158² punktą, registro duomenys, informacija ir dokumentų kopijos teikiami pagal prašymus, kuriuose nurodomas duomenų naudojimo tikslas. Analogiška nuostata dėl duomenų teikimo įtvirtinta ir Juridinių asmenų registro tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 1R-503, 78 punkte, kuriame taip pat numatyta, jog registro duomenys, kaupiami dokumentai ir bet kokia kita registrui pateikta informacija yra vieša. Kaip jau buvo minėta, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (išskyrus jo 7 straipsnyje nustatytos privačios informacijos teikimą ir viešojo administravimo funkcijų vykdymą) netaikomas informacijai, kurios teikimą reglamentuoja kiti įstatymai, todėl atsakovė pagrįstai atsisakė pareiškėjai pateikti informaciją apie UAB „Poilsio parkas“ veiklą, kurios teikimą reglamentuoja Juridinių asmenų registro įstatymas.

Aptartų motyvų pagrindu darytina išvada, kad skundžiamo sprendimo dalis dėl atsisakymo asociacijai „Aš – Klaipėdai“ pateikti UAB „Poilsio parkas“ veiklos dokumentų (2010 m. balanso, pelno (nuostolio) ataskaitos, auditoriaus išvados ir ataskaitos) kopijas, nepagrįsta, todėl naikintina ir atsakovė įpareigojama pateikti šią informaciją, pareiškėjai garantavus dokumentų kopijavimo sąnaudų atlyginimą. Reikalavimas dėl kitos informacijos, susijusios su UAB „Poilsio parkas“ veikla, pateikimo netenkintinas.

Dėl proceso šalies išlaidų atlyginimo

Pareiškėja prašo priteisti sumokėtą žyminį mokestį. Mokėjimo nurodymas Nr. 5 patvirtina, kad pareiškėja 2011 m. rugsėjo 5 d. sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį (b.l. 29).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti inter alia sumokėtą žyminį mokestį. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį, patirtų išlaidų suma proporcingai mažintina, pareiškėjai priteisiant 25 Lt žyminio mokesčio išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjos asociacijos “Aš – Klaipėdai” skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2011 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. (31.1)-RS2-608 „Dėl dalyvavimo darbo grupėje ir UAB „Poilsio parkas“ informacijos“ dalyje, kuria atsisakyta pareiškėjai asociacijai „Aš – Klaipėdai“ pateikti UAB „Poilsio parkas“ veiklos dokumentų (2010 m. balanso, pelno (nuostolio) ataskaitos, auditoriaus išvados ir ataskaitos) kopijas.

Įpareigoti atsakovę Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją pareiškėjai asociacijai „Aš – Klaipėdai“ pateikti UAB „Poilsio parkas“ veiklos dokumentų (2010 m. balanso, pelno (nuostolio) ataskaitos, auditoriaus išvados ir ataskaitos) kopijas, pareiškėjai garantavus dokumentų kopijavimo sąnaudų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pareiškėjai asociacijai „Aš – Klaipėdai“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) 25 Lt (dvidešimt penkis litus) teismo išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjos Dalia GumuliauskienėLaimutė JokubauskaitėAlona Romanovienė