- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-28
- Bylos Nr.
- A-575-234-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00473-2009-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Antanas Ablingis
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Kauno
- Advokatai
- Dalius Mecelica
- Kategorijos
- 8.1.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. įmonės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. įmonės skundą atsakovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. K. įmonė (toliau – ir pareiškėjas) buvo įregistruotas 1998 m. sausio 30 d. (b. l. 5).
Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir KA VMI, atsakovas) 2004 m. balandžio 19 d. priėmė sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. (07)-K3-287 (toliau – ir sprendimas „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“), kuriuo patvirtino patikrinimo aktą, kuriuo pareiškėjui buvo apskaičiuota 420622 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 343774,31 Lt PVM delspinigių, 210311 Lt PVM baudos, 516 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų (toliau – ir PSDĮ), 310,67 Lt PSDĮ delspinigių (b. l. 6–7).
KA VMI 2004 m. birželio 22 d. priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. 15.9-N6-372 (b. l. 42).
KA VMI 2006 m. gegužės 16 d. priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. 14-19-19833 (b. l. 43).
KA VMI 2007 m. lapkričio 19 d. priėmė sprendimą Nr. (20)-K3-394, kuriuo pareiškėjui apskaičiuotus PVM delspinigius sumažino iki 256931 Lt, o PSDĮ delspinigius – iki 185 Lt (b. l. 8).
KA VMI, atsakydama į pareiškėjo 2009 m. gegužės 7 d. prašymą, 2009 m. gegužės 27 d. raštu Nr. (15.4-14)-K-7262 informavo pareiškėją, kad KA VMI 2009 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 14-34-16110 pripažino pareiškėjo pelno mokesčio 345,15 Lt delspinigių mokestinę nepriemoką pasibaigusia, o dėl kitų mokestinių nepriemokų nurodė, jog jų išieškojimo procedūros turi būti užbaigtos, nes jų išieškojimą tęsia antstoliai (b. l. 41).
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi su patikslintu skundu į Kauno apygardos administracinį teismą (b. l. 52–54), prašydamas įpareigoti KA VMI nutraukti sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ vykdymą, suėjus senaties terminui.
Pareiškėjas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 107 straipsnio 1 ir 3 dalyje numatytą teisinį reglamentavimą mokestinės nepriemokos, nustatytos KA VMI 2004 m. balandžio 19 d. priimtu sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, priverstinio išieškojimo senaties terminas suėjo 2009 m. balandžio 19 d., todėl nuo šios dienos turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl šio senaties termino taikymo. Teigė, kad mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas yra vykdomas ne iš pareiškėjo, o iš jo savininko gaunamo darbo užmokesčio, todėl jis yra neteisėtas. Nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatis baigiasi praėjus 5 metams nuo tuo momento, kai vietos mokesčių administratoriui atsirado neginčijama teisė į mokestinę nepriemoką, todėl atsakovas netinkamai aiškina MAĮ nuostatas, nurodydamas, kad atliekamos vykdymo procedūros turi būti tęsiamos toliau.
Atsiliepimas
Atsakovas KA VMI atsiliepimu į patikslintą skundą (b. l. 56–57) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
KA VMI nurodė, kad pareiškėjo mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas yra vykdomas ne pagal sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, o pagal sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, kurie buvo pateikti vykdymui antstolės A. A. kontorai. Teigė, kad sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ buvo tik patvirtintas mokestinės nepriemokos dydis, todėl pagal jį joks išieškojimas nebuvo ir negalėjo būti vykdomas. Pareiškėjas turėjo teisę apskųsti šį sprendimą per 20 dienų nuo jo įteikimo pareiškėjui dienos, pareiškėjui to nepadarius, sprendimas įsiteisėjo, o po 20 dienų KA VMI įgijo teisę į priverstinį pareiškėjo mokestinės nepriemokos išieškojimą. Nurodė, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai vadovavosi MAĮ 107 straipsnio 5 dalies nuostata, pagal kurią MAĮ 106 straipsnyje nurodytais būdais pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 17 d. sprendimu (b. l. 68–71) pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas pareiškėjo atžvilgiu yra vykdomas ne pagal sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, o pagal KA VMI priimtus sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto, kurie buvo pateikti vykdymui antstolės A. A. kontorai. Teismas nurodė, kad pareiškėjas turėjo teisę apskųsti atsakovo sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ per 20 dienų nuo šio sprendimo įteikimo jam dienos, pareiškėjui jo įstatymų nustatyta tvarka neapskundus, atsakovas įgijo teisę į priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą iš pareiškėjo. Teismas nustatė, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai vadovavosi MAĮ 107 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir nepritaikė mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties termino jau vykdomoms, sprendime „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ nurodytoms pareiškėjo mokestinių nepriemokų išieškojimo procedūroms.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 75–77) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – įpareigoti KA VMI nutraukti išieškojimo veiksmus, vykdomus pagal sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, suėjus senaties terminui.
Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jo skundą, negalėjo remtis MAĮ 107 straipsnio 5 dalies nuostatomis, nes iš byloje esančių įrodymų nenustatė ir negalėjo nustatyti išieškojimo procedūrų vykdymo fakto – mokesčių mokėtojo atžvilgiu išieškojimo procedūra nevykdoma, nes pareiškėjas neturi jokio turto. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis MAĮ 107 straipsnio 1 ir 3 dalimis, kuriose įtvirtinta, jog suėjus mokesčio 5 metų priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Mokestinės nepriemokos, nustatytos KA VMI 2004 m. balandžio 19 d. priimtu sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, priverstinio išieškojimo senaties terminas suėjo 2009 m. gegužės 10 d., todėl nuo šios dienos turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties termino taikymo.
Atsiliepimas
Atsakovas KA VMI atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 82) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
KA VMI nurodo, kad mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas laiku, t. y. 2004 m. birželio 22 d. ir 2006 m. gegužės 16 d. priėmus atitinkamus sprendimus, kurie buvo perduoti antstolės A. A. kontorai vykdymui, todėl pagal MAĮ 107 straipsnio 5 dalį, pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje ginčas kyla dėl to, ar KA VMI pagrįstai atsisakė pareiškėjo atžvilgiu taikyti 5 metų mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminą, kai jokie išieškojimo veiksmai pareiškėjo (individualios įmonės) atžvilgiu nevykdomi, o yra išieškoma iš pareiškėjo savininko darbo užmokesčio.
MAĮ (2004 m. balandžio 13 d. redakcija Nr. IX-2112) 81 straipsnio 2 dalyje ir 105 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodytų mokesčio ir su juo susijusių sumų per 20 dienų nuo šio sprendimo įteikimo jam dienos, jeigu atskiro mokesčio įstatymas nenustato kito termino. MAĮ 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai, 2 dalyje – kad šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos, 3 dalyje – jog suėjus mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas, 4 dalyje – kad mokesčių administratorius, pasibaigus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminui, neturi teisės imtis jokių išieškojimo veiksmų, taip pat be mokesčių mokėtojo prašymo ar sutikimo įskaityti mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) mokestinei nepriemokai, kurios pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, padengti, o 5 dalyje – jog šio Įstatymo 106 straipsnyje nurodytais būdais pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas (...). MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto; šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Analizuojamas teisinis reglamentavimas yra aiškus, iš jo neabejotinai seka, kad mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką, jeigu mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodytų mokesčio ir su juo susijusių sumų per 20 dienų nuo šio sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui dienos; mokesčio ir su juo susijusių sumų 5 metų priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos; mokesčių administratoriui, be kita ko, priėmus sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto, jau pradėta mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūra užbaigiama nepaisant to, jog jos vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas.
Nagrinėjamu atveju KA VMI sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ priėmė 2004 m. balandžio 19 d. (b. l. 6–7). Byloje ginčas tarp šalių dėl to, kada šis sprendimas buvo įteiktas pareiškėjui, taip pat, jog senaties termino pradžia yra 2004 m. gegužės 10 d., nekyla (b. l. 65, 76). Tuo atveju, jeigu mokesčių administratorius pareiškėjo atžvilgiu nebūtų pradėjęs jokių mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrų, mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas pareiškėjo atžvilgiu būtų pasibaigęs 2009 m. gegužės 10 d., tačiau nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius, nepasibaigus šiam terminui, t. y. 2004 m. birželio 22 d. ir 2006 m. gegužės 16 d., priėmė du sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo (pareiškėjo) turto (b. l. 42, 43), tokiu būdu išpildydamas visas MAĮ numatytas sąlygas, kad pradėta mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūra būtų užbaigta nepaisant to, jog jos vykdymo metu pasibaigė mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas (MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 107 straipsnio 5 dalis).
Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jokia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūra jo atžvilgiu nėra atliekama, nes jis neturi jokio turto, o yra išieškoma iš pareiškėjo savininko darbo užmokesčio, tačiau šie jo teiginiai yra nepagrįsti, nes kaip jau buvo nurodyta prieš tai, sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo (pareiškėjo) turto yra vykdomi antstolių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka (MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 4 punktas), taigi šie teisiniai santykiai yra nebe viešosios (mokesčių), o privatinės teisės dalykas. CPK 673 straipsnyje yra įtvirtinta, kad jeigu individuali (personalinė) įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, antstolis išieškojimą nukreipia į kitą jos turtą ir savininko turtą (taip pat ir darbo užmokestį – CPK 733 straipsnis). Šiuo atveju pareiškėjas yra individuali įmonė, kuri yra laikoma neribotos civilinės atsakomybės privačiu juridiniu asmeniu (Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo (2003 m. lapkričio 6 d. redakcija Nr. IX-1805) 2 straipsnio 1 dalis), todėl jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 4 dalis). Taigi privatinės teisės prasme išieškojimo iš individualios įmonės savininko veiksmai yra atliekami teisėtai ir pagrįstai, o mokesčių teisės prasme yra svarbu tai, kad mokesčių administratorius sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo turto priėmė nepasibaigus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminui, šių sprendimų pagrindu pradėta mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūra yra vykdoma, todėl turi būti užbaigta nepaisant to, jog jos vykdymo metu pasibaigė mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo R. K. įmonės apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.