- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-12
- Bylos Nr.
- 2-966-903/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00529-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Pareiškėjas
- J. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Valstybės įmonė Valstybės turto fondas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Kęstutis Kanišauskas
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Gintaras Stonkus, sekretoriaujant Daivai Putinienei, dalyvaujant pareiškėjai J. G., jos atstovui advokatui Kęstučiui Kanišauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. G. pareiškimą, suinteresuoti asmenys Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Valstybės įmonė Valstybės turto fondas ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėja įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 41,20 kv. m. gyvenamojo ploto ir 68,72 kv. m. bendro naudingo ploto, adresu (duomenys neskelbtini). Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad nuo 1989-06-11 pareiškėja pastoviai gyvena Griežių k., mirusiam tėvui, A. G. priklausiusiame, po mirties pareiškėjai atitekusiame trijų kambarių bute, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Su pareiškėja kartu gyvena jos dukros E. ir G., sūnus M. bei sugyventinis E.. Šį būstą pareiškėjos tėvui A. G. suteikė tuometinio Priekulės „TSRS 50-mečio paukštininkystės tarybinio ūkio“ direktorius 1989-03-31 įsakymu Nr. 41. Iki pareiškėjos tėvui esant gyvam jis iki galo nesutvarkė nekilnojamojo daikto įteisinimo reikalų. Pareiškėja nurodė, jog dėl jauno amžiaus ji negalėjo turėti įtakos tėvo vienokiems ar kitokiems sprendimas, susijusiems su buto įteisinimu. Mirus pareiškėjos tėvui, ji toliau rūpinosi ir prižiūrėjo tėvo paliktą turtą – butą, kurį faktiškai valdė ir naudojo kaip savo. Pareiškime nurodė, jog šiame bute iki šiol vyksta jos šeimos gyvenimas, šiame bute deklaruota visos šeimos gyvenamoji vieta. Pareiškėja valdydama ir naudodama butą, savo lėšomis jį prižiūrėjo, remontavo, ir išlaikė, nėra susidariusių jokių įsiskolinimų, susijusių su komunaliniais patarnavimais ar eksploatacijos reikalais. Tokiu būdu, šį turtą pareiškėja yra sąžiningai įgijusi, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo, pareiškėja valdo daugiau nei dešimt metų. Nurodė, jog butas nėra Klaipėdos rajono savivaldybės balanse.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad dėl pareiškimo pagrįstumo palieka spręsti teismui (b.l. 21).
Suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškime nurodytas butas nepriklauso savivaldybei ir nėra apskaitomas Klaipėdos rajono savivaldybės buhalterinėje apskaitoje, sprendimą priimti palieka teismo nuožiūra (b.l. 26).
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto fondas teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti, nes byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad pareiškime nurodytas turtas būtų įgytas kaip privatizavimo objektas, t.y. nėra duomenų, jog pareiškėjos tėvas gavęs butą kaip tarnybinį būstą, būtų kreipęsis ir siekęs šio turto įsigijimo savo nuosavybėn. Suinteresuotas asmuo daro išvadą, kad ginčo turtas, kurį pareiškėja siekia įgyti nuosavybės teise, buvo sukurtas viešosios nuosavybės pagrindu. Nurodė, kad bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali būti pripažintas pagrindu įgyjamajai senačiai taikyti. Jeigu minėtas butas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas kitų asmenų nuosavybėn, tai jis turi būti vertinamas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise ir pagal Lietuvos Respublikos CK 4.69 str. 3 d. draudžiama jį pripažinti įgytu nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo (b.l. 29-31).
Teismo posėdžio metu pareiškėja J. G. ir jos atstovas advokatas Kęstutis Kanišauskas pareiškimą palaikė pareiškimo pagrindu nurodytomis aplinkybėmis ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad tame bute gyvena nuo 1989 m. su tėvais, o dabar su savo šeima, tačiau tėvai reikalų dėl buto nuosavybės netvarkė, o pareiškėja tuo metu buvo 6 metų amžiaus. Po tėvo mirties (mirė 2004 m.) ji viską pradėjo valdyti, toliau gyveno tame bute, rūpinosi juo, mokėjo mokesčius, remontavo, deklaravo gyvenamąją vietą tuo adresu. Paaiškino, kad tėvas butą buvo gavęs iš Priekulės „TSRS 50-mečio paukštininkystės tarybinio ūkio“, nes tėvas ten dirbo. Pareiškėjos atstovas advokatas Kęstutis Kanišauskas papildomai paaiškino, jog ginčo turtas nėra Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos balanse, taip pat pažymėjo, kad Valstybės įmonės Turto banko apskaitoje butas tai pat nėra apskaitytas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjos ir jos atstovo paaiškinimais, nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Iš asmens tapatybės kortelės (5 b.l.) ir gimimo liudijimo (6 b.l.) nustatyta, kad J. G. yra A. G. ir V. G. dukra. Iš Klaipėdos apskrities archyvo 2015-01-23 pateiktuose dokumentuose – 1989 metų tarybinio ūkio veiklos įsakymų byloje esančio 1989-03-31 įsakymo Nr. 4, matyti, kad kerdžiui A. G., ryšium su darbu buvo suteikta tarnybinė 3 kambarių 41,20 kv.m gyvenamojo ploto ir 68,72 kv.m bendrojo naudingo ploto gyvenamoji patalpa gyvenamajame name, kurio inventorinis Nr. 6-56 Griežių k. (10-11 b.l.). Iš VĮ Registrų centras 2015-03-10 pažymos nustatyta, kad pareiškėjos J. G. vardu nekilnojamojo turto nėra įregistruota (15 b.l.). Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Priekulės seniūnijos pažymos nustatyta, kad J. G. kartu su tėvais nuo 1989 metų gyveno gyvenamajame bute, kuris buvo gautas iš Priekulės paukštininkystės tarybinio ūkio, Griežių k., Priekulės sen., Klaipėdos r. (12 b.l.). Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Agluonėnų seniūnijos 2014-08-11 pažymos nustatyta, kad J. G. gyvena Griežių k., Agluonėnų sen., Klaipėdos r., savo tėvų V. G. ir A. G. (mirė 2004-05-24) bute, jį tvarko, prižiūri. Kartu su J. G. gyvena jos dukros E. T. ir G. T., sūnus M. T. ir sugyventinis E. T. (13 b.l.).
Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.
Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi pagrindas yra sąžiningas valdymas. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (Lietuvos Respublikos CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Kad nuosavybės teisė atsirastų įgyjamąja senatimi, valdymas taip pat turi būti teisėtas. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (Lietuvos Respublikos CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokio daikto teisėtai valdyti kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal V. M. ir T. M. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-345/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės ,,Stoties turgus“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-586/2006; kt.).
Lietuvos Respublikos CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įgyjamąja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus nesiejamas su šių daiktų registracija valstybės vardu, skirtingai nei toje pačioje normoje įtvirtintas draudimas įgyti nuosavybės teisę į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas priešingai vertinti, nes taip būtų paneigta imperatyvioji Lietuvos Respublikos CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje pagal A. M. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-408/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje pagal AB ,,Pakruojo arka“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-535/2008). Tokia skirtinga viešąja ir privačiąja nuosavybe esančių daiktų savininko apsauga nuo nuosavybės teisės praradimo kitam asmeniui sąžiningai įgijus daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdant jį visą įgyjamosios senaties terminą paaiškinama šią normą analizuojant teleologiniu metodu bei atsižvelgiant į po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo vykstančius nuosavybės rūšių ir formų transformavimo procesus, kai nepriklausomybę atkūrusi valstybė nėra tinkamai apskaičiusi savo turto ir atitinkamai nepriėmusi sprendimo dėl jo perleidimo privačion nuosavybėn.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos tėvui A. G. dirbusiam kerdžiumi Priekulės „TSRS paukštininkystės tarybiniame ūkyje“, 1989-03-31 įsakymu buvo skirtas tarnybinis gyvenamasis plotas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nuo 1989-06-11 pareiškėja, kartu su tėvais gyveno paskirtame bute. Pagal 1991-05-28 galiojusį Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymą pareiškėjos tėvas turėjo galimybę, tačiau buto neprivatizavo, nesikreipė ir neišreiškė savo valios įsigyti turtą savo nuosavybėn.
Iš bylos duomenų ir paaiškinimų teismui akivaizdu, kad gyvenamasis būstas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), savo laiku buvo naudojamas tarybinio ūkio darbuotojų poreikiams. Byloje nėra duomenų, kad minėtas tarybinio ūkio turtas būtų privatizuotas ar perduotas kitų asmenų nuosavybėn, todėl darytina išvada, kad minėtas turtas – butas iki šios dienos tebelaikytinas valstybės nuosavybe.
Įgyjamosios senaties institutui labai svarbus nekilnojamojo daikto valdymo terminas, kuris turi būti ne trumpesnis kaip dešimt metų. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėja J. G. nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), pradėjo nepertraukiamai naudotis po tėvo A. G. mirties (mirė 2004-05-24). Pareiškėja prižiūrėjo, remontavo, išlaikė butą, mokėjo mokesčius, todėl byloje ginčo dėl nekilnojamojo daikto valdymo termino nėra. Tačiau įvertinus tai, kad byloje nustatyta, jog nekilnojamas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė ir įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei negalima, pareiškimas atmestinas.
Iš pareiškėjos J. G. išlaidos, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi ji nuo jų atleista pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-02-12 sprendimą Nr. (1.31)-TPA-267-15.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 371 str. 1 d.3 p., 301 str., 448 str., 533 str., teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą netenkinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.