- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-03-02
- Bylos Nr.
- 1-184-716/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-1-03906-2010-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Civilinis ieškovas
- N. D.
- Kaltinamasis
- V. D., I. K.
- Kategorijos
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorei L. M., gynėjams advokatams B. P. ir B. D., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei N. D., viešame teisimo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas 2008-12-02 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 178 str. 4 d. – 7 mėn. laisvės apribojimu, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, ir I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, pagrindinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. D. 2010-10-24 apie 1.00 val., Žirmūnų g. 68, Vilniuje, prie ,,Žirmūnų“ stotelės, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: papurškė dujomis A. V. ir J. K. į akis, sudavė N. D. keturis smūgius kumščiu į veido sritį, tuo padarydamas N. D. poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, nosikaulių lūžį, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, muštynių metu suplėšė N. D. paltą, tuo padarydamas N. D. turtinę žalą.
I. K. 2010-10-24 apie 1.00 val., Žirmūnų g. 68, Vilniuje, prie ,,Žirmūnų“ stotelės, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodama nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: įsikabino nukentėjusiajai N. D. į plaukus, vadino ją necenzūriniai žodžiais, stumdėsi.
V. D. apklaustas teisme kaltu pripažino iš dalies ir parodė, kad kartu su K., M. ir K. I. sėdėjo naktiniame bare. Po kažkiek laiko sumuštu veidu atbėgo Kozlovskis, pasakė, kad jį sumušė. Jie priėjome stotelėje prie grupės asmenų, jis norėjo pakalbėti. Prie jo puolė Natalija, suplėšė grandinėlę. Tai pamačiusi I. K. puolė Natalija, jos susimušė. Jis bandė jas išskirti, įlindo į vidurį tarp jų. Tuo momentu, kai jas skyrė, atvažiavo pareigūnai. Jį pradėjo kaltinti, kad papurškė. Pareigūnai apieškojo, balinėlių nerado, pasodino jį į mašiną, nuvežė į policijos komisariatą. Jis palto neplėšė, kas taip padarė, nematė. Merginas įlindęs bandė atstumti rankomis. Ranka Natalijai nesudavė.
I. K. kalta pripažino iš dalies ir parodė, kad mes kavinėje ruošėsi eiti parūkyti. Priėjęs Kozlovskis pasakė, kad jį sumušė. Tuomet jie priėjo prie kompanijos pasiaiškinti, kas įvyko. Kilo kivirčas. Viktoras prie vaikinų buvo priėjęs, panelės stovėjo atokiau. D. įsikabino jos vaikinui į kaklą, jį apdraskė. Ji ją nuo vaikino atitraukė, ir tuomet jos susipeš, kibo viena kitai į plaukus. Viktoras jas skyrė. Pareigūnai atvažiavo. D. tada staiga pasidarė bloga, nors pati labiausiai ten šokinėjo. Ji D. nesudavė, už palto netempė. Viena kitai sakė necenzūrinius žodžius.
Nukentėjusioji N. D. parodė, kad tą vakarą šventė E. K. gimtadienį. Ėjo namo, buvo visi išgėrę. A. V. ėjo priekyje toliau. Netrukus pamatė atbėgantį V., paskui jį bėgo vaikinas, kuris pasišalino. Priėję prie stotelės kompanijos paklausė, ar šie nematė vaikino. Tuomet vienas jų pripurškė dujų Eugenijui į akis, šis su drauge nuėjo. Netrukus ant žemės prisėdo V., nes ir jam buvo papurkšta dujų. Kai V. D. tai padarė, ji paėmė šiam už kaklo ir klausė, kodėl taip padarė. Kaltinamasis pradėjo smūgiuoti, sudavė jai į veidą, ji ėmė rėkti. Ėjo pro šalį vaikinas, kuris iškvietė policiją. Jai į veidą sudavė Viktoras, o prieš tai jo panelė įsikabino jai į plaukus. Ji galėjo Viktorui nuplėšti grandinėlę. Į veidą Viktoras sudavė gal keturis kartus. Jai paltą suplėšė kai traukė nuo Ilonos. Viktoro draugas sakė ”ką tu darai, paleisk ją, kam tu muši”. Pareigūnai atvažiavę nieko neieškojo. Juos nuvežė į policijos komisariatą, iš kur ji, Ilona, E. K. ir V. nuvažiavo į Lazdynų ligoninę. K. atvažiavo į policijos komisariatą.
Liudytojas V. K. teisme parodė, kad sėdėjo bare, kuris dirba visą parą. K. buvo išėjęs, grįžo su praskelta lūpa. Tuomet išėję iš baro jie pamatė kelis vaikinus, merginas. Priėję prie jų paklausė, ar šie sumušė K.. Šie sakė, kad ne jie. Merginos susiėmė už plaukų, o Viktoras gynė nėščią Iloną. Paskui atvažiavo policija ir juos pristatė į komisariatą.
Liudytojas O. K. teisme parodė, kad ėjo namo, prie jo prikibo, sumušė. Jis nubėgo atgal į naktinę pagalbos. Jis ir jo draugai pradėjo kalbėtis su vaikinu. Jam galvą skaudėjo ir jis nieko nematė, gulėjo ant žemės užsidengęs akis. Tą vakarą buvo daug išgėręs. Jis negirdėjo, kas vyko, muštynių nematė.
Liudytojas A. V. teisme parodė, kad jis, N. D., Ilona ir J. K. buvo klube, šventė. Iš ten ėjo pėsčiomis. Jis nubėgo ieškoti taksi. Ėjo du vaikinai, kuriuos jis užkabino. Šie pasakė atsargiai vaikščioti, davė jam per kojas. Atsistojęs nubėgo kviesti draugus. Tie du vaikinai atbėgo paskui jį. K. pradėjo aiškintis, kas atsitiko. Pašnekėjus tie vaikinai nuėjo. Einant toliau atbėgo kompanija. J. D. papurškė į veidą, jis atsisėdo ant bordiūro ir nieko nematė. Atvažiavusi policija juos nuvežė į komisariatą. Natalija sakė, kad D. ją mušė ir sulaužė nosį, kad mušė ir mergina. Tik komisariate jis pranešė, kad jam papurškė į veidą.
Liudytojas J. K. teisme parodė, kad einant iš klubo „Malibu“ link namų prisikabino grupė jaunuolių. Vienas jų papurškė jam į akis dujų. Jis vos matydamas per kiemus nuėjo link namų. Vėliau juos draugai nuvežė į policijos komisariatą. Iš komisariato važiavo į Lazdynų ligoninę praplauti akis. Natalija skundėsi, kad gavo į veidą. Andrejus sakė, kad iš pradžių dujų papurškė, o po to jį suspardė.
Liudytoja I. G. teisme parodė, kad ėjo iš klubo ir buvo užpulti. Natalija, Jevgenijus, Andrejus ir ji ėjo pėsčiomis. Iš pradžių užpuolė Andrejų. Jie pradėjo muštis. Ji su Natalija pakvietė pagalbą. Jai žinoma, kad papurškė į akis dujų Natalijai, Jevgenijui. Merginos apsivardžiavo. Policijoje surašė savo parodymus ir išvažiavo namo. Lyg tai buvo ligoninėje, dėl to, kad į akis purškė dujų. Natalija dėl nosies lyg tai buvo.
Iš akistatos tarp nukentėjusiosios N. D. ir kaltinamojo V. D. protokolo matyti, kad nukentėjusioji N. D. parodė, kad V. D. dujomis į akis papurškė A. V. ir J. K.. Kai A. V. atsisėdo ant žolės užsidengęs veidą, ji priėjo prie V. D. ir paklausė, kodėl šis taip padarė. Tuomet V. D. mergina įsikabino jai į plaukus, jos abi susikabino. V. D. pribėgo prie jos ir ėmė ją daužyti, sudavė jai mažiausiai keturis kartus kumščiu į veidą. Kaltinamasis V. D. parodė, kad tuo metu, kai jis priėjo prie kompanijos, kurioje buvo N. D., ši jam įsikabino į kaklą ir nuplėšė grandinėlę. Tai pamačiusi atėjo jo mergina I. K. ir įsikabino N. D. į plaukus. Jis ėmė skirti merginas ir gal netyčia sudavė vieną kartą N. D.. Bet tyčia jis nemušė, dujomis nepurškė (b. l. 39).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti jos aplinka ir požymiai, atitinantys apklaustų asmenų parodymus (b. l. 6-11).
Iš specialisto išvados matyti, kad N. D. buvo padaryti poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, nosikaulių lūžis. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), prieš kreipiantis medicininės pagalbos (2010-10-24). Sužalojimai padaryti ne mažiau vieno trauminio poveikio pasakoje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 18).
Iš akistatos tarp liudytojo V. K. ir nukentėjusiosios N. D. protokolo matyti, kad pastaroji parodė, jog V. K. jos nemušė, tačiau nuo jos traukė savo draugą, kuris ją mušė. Liudytojas V. K. parodė, jog tokio fakto neatsimena (b. l. 27).
Iš akistatos tarp liudytojo A. V. ir kaltinamojo V. D. protokolo matyti, kad A. V. tvirtino, jog V. D. dujomis papurškė jam į akis ir jo draugui J. K.. Kaltinamasis V. D. parodė, kad dujų balionėlio neturėjo (b. l. 38).
Iš akistatos tarp nukentėjusiosios N. D. ir V. D. protokolo matyti, kaip nukentėjusioji tvirtino, jog jog V. D. papurškė į akis dujomis A. V. ir E. K.; jai priėjus aiškintis, kodėl jis taip pasielgė, I. K. jai įsikabino į plaukus; pribėgęs Viktoras sudavė jai mažiausiai 4 smūgius į veido sritį kumščiu (b. l. 39).
Vertindamas byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, teismas pripažįsta, kad V. D. ir I. K. pažeidė viešąją tvarką, nes viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, kuris pasireiškė smurtiniais veiksmais V. D. papurškiant dujomis A. V. ir J. K. į akis, I. K. įsikabinant N. D. į plaukus, vadinant šią necenzūriniai žodžiais, V. D. suduodant N. D. kumščiu į veido sritį, taip demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį. Nors kaltinamieji prisipažino tik iš dalies teigdami, kad gynė vienas kitą, tokią teismo išvadą ir nustatytą tiesą byloje patvirtina nuoseklūs nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, atitinkantys akistatų ir įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotus bei specialisto išvadoje nurodytus duomenis. Nukentėjusioji N. D. tyrimo metu ir teisme nurodė, kad konfliktas prasidėjo V. D. papurškus dujų jos kompanijos vaikinams, dėl ko ji puolė prie V. D.. Tokius nukentėjusiosios parodymus atitinka ir kitų liudytojų A. V., J. K. ir I. G. parodymai apie tai, kad buvo papurkšta į akis dujų. Ta aplinkybė, jog nei įvykio vietoje, nei vėliau nebuvo rastas įvykio metu panaudotas dujų balionėlis nepaneigia fakto, jog balionėlis buvo panaudotas. Nukentėjusiosios ir minėtų liudytojų parodymai atitinka esmines įvykio aplinkybes, vienas kitą papildo ir paaiškina, jais netikėti teismas neturi pagrindo. Be to, patys kaltinamieji bei liudytojai V. K. ir O. K. teisme parodė, kad išankstinį tikslą ir motyvą veltis į konfliktą ir aiškintis santykius su kitais asmenimis kaltinamieji turėjo dėl to, jog buvo sumuštas jų kompanijoje dalyvavęs O. K.. Tokiu būdu nuosekliai įvertinus visus ištirtus duomenis, juos logiškai jungiant į vientisą įvykių ir faktų grandinę, teismas pripažįsta, jog įrodymų visuma pakankama V. D. ir I. K. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jų kaltei pagrįsti.
V. D. ir I. K. neteisėti veiksmai smurtaujant prieš nukentėjusiąją N. D. teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamieji viešoje vietoje, elgdamiesi akivaizdžiai įžūliai, t.y. pavartodami fizinį smurtą, taip ne tik nesiėmė priemonių išvengti konflikto, tačiau savo veiksmais patys parodė nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kurioje galioja nustatytos viešo elgesio taisyklės, ir sutrikdė visuomenės rimtį, ką patvirtina kilusi sumaištis ir priverstinis policijos pareigūnų iškvietimas.
Teismas šalina iš V. D. nusikalstamos veikos aplinkybių tai, kad jis elgėsi vandališkais veiksmais, nes vandalizmas susijęs su kultūrini ų ar materialinių vertybių sunaikinimu, ko V. D. veiksmuose teismas nenustatė. Be to, teismas šalina ir tai, kad V. D. suplėšė 200 Lt vertės paltą, tuo padarydamas N. D. 200 Lt turtinę žalą, nes pati nukentėjusioji teisme pripažino, kad palto vertė yra kur kas didesnė ir jis buvo ne suplėšytas, o perplėšta per siūlę tik palto rankovė.
V. D. ir I. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas neturi pagrindo dalinio kaltinamųjų prisipažinimo vertinti kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nes kaltinamieji nebuvo visiškai nuoširdūs ir nepripažino visos savo kaltės. Kita vertus, objektyviais duomenimis nebuvo užfiksuotas galimas kaltinamųjų neblaivumas, dėl ko nėra pagrindo nežinant neblaivumo laipsnio vertinti to kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Be to, kaltinamųjų kaip sunkiančią baudžiamąją atsakomybę aplinkybę teismas įžvelgia tai, kad nusikalstamą veiką jie įvykdė veikdami bendrininku grupėje abiem atliekant nusikaltimo vykdytojų veiksmus, tačiau to iš anksto neinkriminavus kaltinamiesiems šios naujai nustatytos faktinės aplinkybės sunkinant kaltinamųjų padėtį pripažinti teismas neturi teisėto pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių gydymo įstaigų pažymų matyti, kad V. D. (b. l. 59, 60, 61) ir I. K. (b. l. 79, 80, 81) neturi sveikatos problemų, yra pakaltinami, todėl būdami baudžiamojo įstatymo numatyto amžiaus pagrįstai patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Pagrindų kaltinamuosius atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės teismas nenustatė, todėl skiriant bausmę kiekvienam kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jų kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamųjų asmenybes.
V. D. būdamas kartą teistas (b. l. 48), teistumui neišnykus padarė tyčinę veiką, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis praeityje baustas administracine tvarka (b. l. 51-53), nedirbantis, tačiau teigė registruojąsis darbo biržoje, oficialiai nevedęs, tačiau kartu su I. K. augina du mažamečius vaikus. Atsižvelgiant į tai bei laiką, per kurį V. D. nusikalto po pirmojo jo atžvilgiu priimto nuosprendžio teismas mato pagrindą jam neskirti laisvės atėmimo bausmės net ir įvertinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 straipsnio nuostatas. Teismas mato pagrindą siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo V. D. skirti griežtą laisvės apribojimo bausmę, kurios turinys verstų kaltininką ateityje tinkamai kontroliuoti savo elgesį.
I. K. pirmą kartą, t. y. būdama neteista ir praeityje nebūdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 75), bendrininkų grupėje padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, iki tol ji kartą buvo bausta už administracinės teisės pažeidimą (b. l. 77), nedirba ir augina du mažamečius vaikus, vienas kurių yra ką tik gimęs kūdikis. Įvertinęs šias nustatytas aplinkybes ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsnio nuostatas teismas I. K. skiria laisvės apribojimo bausmę žemiau jos vidurkio.
Nukentėjusioji N. D. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti 200 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 20).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 str. 2 d. numato, kad suluošinus ar kitaip sužalojus fizinį asmenį už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
Spręsdamas civilinio ieškinio reikalavimą dėl 200 Lt turtinės žalos atlyginimo už suplėšytą paltą įvertina tai, kad įstatymai leidžia reikalauti tik faktiškai patirtų, o ne numanomų ar nuspėjamų nuostolių atlyginimo. Įvykio metu nukentėjusioji N. D. patyrė nuostolius dėl suplėšyto palto, tačiau juos įvertino savarankiškai, jų dydžio nepagrindė nei faktinėmis išlaidomis, nei jokiais rašytiniais įrodymais. Įvertinęs tai, nukentėjusiosios parodymais teismo nustatytą palto sužalojimo pobūdį bei mastą, protingumo ir teisingumo kriterijus teismas patirtus turtinius nuostolius dėl suplėšyto palto siūlės įvertina 70 litų dydžio suma.
Spręsdamas civilinio ieškinio reikalavimą dėl 5 000 litų neturtinės žalos atlyginimo teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatas, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai. Specialistų nustatytas kūno sužalojimas, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai patvirtina, kad N. D. dėl įvykio sukeltų pasekmių savo sveikatai patyrė fizinį skausmą, įprasto gyvenimo būdo nepatogumus, diskomfortą dėl to. Dėl šios priežasties teismas pripažįsta, kad nukentėjusiosios pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Teismas įvertinęs tai, kad nukentėjusiojo neturtinės žalos atlyginimo prašo tik dėl sulaužytos nosies (jai padaryto nosikaulio lūžio), dėl kurio padarymo teismas kaltu pripažino tik V. D., neturtinė žala priteistina tik iš šio asmens. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą teismas atsižvelgia į V. D. veika sukeltas pasekmes nukentėjusiajai, kurios kvalifikuotos kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, į jo kaltės rūšį ir formą, abiejų šalių turtinę padėtį, pačios nukentėjusiosios veiksmus įvykio metu. Tokiu būdu atsižvelgiant į nukentėjusiosios nurodytą neturtinės žalos turinį, kitas jau minėtas ir reikšmingas aplinkybes, taip pat įvertinus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkina iš dalies priteisiant N. D. 900 litų sumą.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir skirti 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės laiką kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose ir per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
I. K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir skirti 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant ją per visą bausmės laiką kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose.
N. D. priteisti iš V. D. 70 (septyniasdešimt) litų turtinės ir 900 (devynis šimtus) litų neturtinės žalos atlyginimą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.